Briuselis tokį sprendimą priėmė, kai Lietuvos Vyriausybė rugsėjį numatė išlygas kitų Europos šalių transliuotojams.
Į Europos Komisija kreipėsi Lietuvos gėjų lyga. Ginčo objektu tapo Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas. Jame numatyta, kad nepilnamečiams neigiamą poveikį daro ir turi būti ribojama tokia informacija, kuria „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Konstitucijoje ir Civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Dėl šių nuostatų kai kurios Lietuvos televizijos atsisakė rodyti socialinę reklamą apie seksualines mažumas. Gėjų lyga teigia, kad taip ribojama informacija apie seksualines mažumas, o tai skatina homofobiją.
Europos Komisija aiškinosi, ar įstatymas nepažeidžia Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos, ji numato griežtus saugiklius prieš transliacijų Europos Sąjungos viduje ribojimą.
Laiške Lietuvos gėjų lygos vadovui Vladimirui Simonko, Komisijos atstovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Vyriausybė šiemet rugsėjo 21 dieną numatė išlygas transliacijoms iš užsienio.
Komisijos vertinimu, šis aprašas reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės nebus taikomos žiniasklaidos paslaugų tiekėjams, kurie nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai.
Kultūros ministerijos atstovas Marius Gurskas BNS paaiškino, kad pagal aprašo pakeitimus pažeidimą transliacijose iš užsienio nustačiusi Lietuvos radijo ir televizijos komisija kreiptųsi į atitinkamą kitos šalies instituciją.
Jo teigimu, tais atvejais, kai programos būtų skleidžiamos tik Lietuvai, įstatymo nuostatos būtų taikomos.
Europos Komisija taip pat pabrėžė, kad ši ES institucija neturi plačių įgaliojimų žmogaus teisių klausimais, tai paliekama valstybių narių kompetencijai.
„Remdamiesi jūsų pateikta ir mūsų surinkta informacija, neketiname pradėti pažeidimo procedūros prieš Lietuvą dėl Sąjungos teisės pažeidimo“, – rašoma Europos Komisijos laiške.
Lietuvos gėjų lygos vadovas sako esąs nusivylęs šiuo sprendimu. Jo teigimu, Europos Komisijai pritrūko politinės drąsos pasipriešinti diskriminacijai, su kuria ji skelbiasi plačiai kovojanti.
„Galime daryti prielaidą, kad Vyriausybei buvo suteikta galimybė pakeisti Neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančios viešosios informacijos žymėjimo ir skleidimo tvarkos aprašą. Tačiau tai tik formalus teisinis išsisukinėjimas, o ne esminis žmogaus teisių problemos sprendimas“, – BNS sakė V.Simonko.
Lietuvoje galiojantį įstatymą jis palygino su Rusijoje galiojančiu „homoseksualumo propagandos“ draudimu, kuris sulaukė visuotinio Vakarų pasmerkimo.
