Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino slaugytojo konsultacijų teikimo tvarką, tad nuo kitų metų pradžios pacientai galės gauti ne tik šeimos gydytojo, bet ir slaugytojo konsultaciją.
Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus ir suteikti kitas paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.
Slaugytojai ir toliau dirbs šeimos gydytojo komandos sudėtyje, ir pacientai, kaip ir iki šiol, turės registruotis pas šeimos gydytoją. Tačiau įvertinęs priežastį, dėl kurios kreipiasi pacientas, šeimos gydytojas arba kitas komandos narys, atsakingas už pacientų registraciją, galės nukreipti pacientą slaugytojo konsultacijai.
„Dirbdamas šeimos gydytojo komandoje, slaugytojas ir iki šiol atlikdavo daug funkcijų, tačiau jos buvo vertinamos kaip šeimos gydytojo konsultacijos dalis. Įteisinus savarankiškas slaugytojo konsultacijas, pacientai galės greičiau gauti nesudėtingas pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurioms pakanka slaugytojo kompetencijos. Slaugytojai patys fiksuos savo atliekamą darbą medicinos dokumentuose, o tai leis objektyviai įvertinti jų atliekamų funkcijų apimtis bei tikrąjį darbo krūvį“, – aiškino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Pažymima, kad slaugytojo kompetencija leidžia ne tik taikyti slaugos procedūras ir priemones, bet ir vertinti paciento sveikatos būklę, konsultuoti ir teikti rekomendacijas, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų sveikatos būklės stebėseną, paskirti tyrimus ir vertinti jų rezultatus, atlikti vaikų ir suaugusiųjų profilaktinius patikrinimus, imunoprofilaktiką, naujagimių priežiūrą, teikti kitas paslaugas.
Slaugytojas taip pat galės skirti medicinos pagalbos priemones, tačiau išrašyti vaistus arba pratęsti jų skyrimą galės tik išplėstinės praktikos slaugytojas.
Daugiau iki tol nebuvusių funkcijų slaugytojams dar tik ruošiamasi įteisinti. Planuojama, kad jie galėtų pratęsti vaistus, kai kuriais atvejais išrašyti siuntimus ar nedarbingumo lapelius. Dėl to dar turės apsispręsti Seimas.
Nauja našta pacientams?
Pasirodžius naujienai apie atsirasiančias savarankiškas slaugytojų konsultacijas, viešojoje erdvėje netruko pasipilti gyventojų pasipiktinimai, esą gydytojai dabar sėdės be darbo ir reikiamos pagalbos jie išvis nebesulauks.
Netylėjo ir Seimo opozicijos atstovai. Sveikatos reikalų komiteto narė, socialdemokratė Orinta Leiputė tikino, kad tokie pokyčiai galimai taps našta ne tik slaugytojams, bet ir pacientams.
„Šeimos gydytojo komanda – ašinė pirmosios sveikatos pagalbos grandis, kurios būkle A. Dulkys visiškai nesirūpina. Vietoje to, kad užkardytų biurokratizmą, atskirtų gydomąjį ir administracinį darbą, užtikrintų el. sveikatos priemonių geresnį veikimą, A. Dulkys nusprendė tiesiog apkrauti slaugytojus naujomis atsakomybėmis. Ministerijos namų darbus, suprask, darys slaugytojai“, – aiškino ji išplatintame pranešime.
Seimo nario Eugenijaus Sabučio teigimu, nors slaugytojų savarankiškumo didinimas yra sveikintinas tikslas, esą toks sprendimas esą buvo priimtas apgraibomis, nesikalbant su sveikatos darbuotojų bendruomene.
„Jau dabar girdime jų nuogąstavimus dėl galimo atsakomybių dubliavimosi, trinties tarp slaugytojų ir gydytojų. Neaišku ir tai, kaip slaugytojų konsultacijos bus apmokamos. Galop, kur ir kada slaugytojai konsultuos pacientus? Juk jie dar turi rasti laiko dirbti savo tiesioginį darbą, – šeimos gydytojo komandoje atlikti pagalbines funkcijas. Ministerijos siūlymai veda link dar didesnio chaoso, kurio įkaitais liks slaugytojai ir pacientai“, – aiškino parlamentaras.
Slaugytojai galėtų konsultuoti labai aiškiais atvejais
Išties galima sutikti, kad pristatyta tvarka skamba kiek painiai ir kelia klausimų, ar pacientui neteks sukti ratų norint patekti pas šeimos gydytoją. Juk jei pirmiausia kas nors iš jo komandos narių ar jis pats nuspręs, kad pacientui tereikia slaugytojo konsultacijos, bet vėliau paaiškės, jog be gydytojo neišsiverčiama, pacientui teks kelis kartus atvykti į gydymo įstaigą.
„Svarbu pažymėti, kad slaugytojai neturėtų atlikti registratorių funkcijos, nes turėtų būti parengtas aiškus registracijos algoritmas, pagal kurį būtų aišku, kada galima registruoti pacientą slaugytojui, o kada gydytojui“, – sakė A. Astafjeva.
Vis tik patys šeimos gydytojai tikino, kad pagal parengtą savarankiškų slaugytojų konsultacijų aprašą niekas pacientų nevers būtinai registruotis konsultacijai pas slaugytoją. Kita vertus, jų teigimu, labai svarbu nustatyti aiškus algoritmus, kada pacientui pakanka tik slaugytojo konsultacijos.
„Slaugytojai, mūsų komandos nariai, tikrai yra kompetentingi, palaikome tai, kad jie galėtų turėti daugiau funkcijų. Bet, svarbu pažymėti, kad slaugytojai neturėtų atlikti registratorių funkcijos, nes turėtų būti parengtas aiškus registracijos algoritmas, pagal kurį būtų aišku, kada galima registruoti pacientą slaugytojui, o kada gydytojui“, – komentavo Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Alma Astafjeva.
Tikrųjų pokyčių dar laukia ateityje
Vis tik ji atkreipė dėmesį, kad ši paskelbta žinia dėl naujos tvarkos kelia ir klausimų. Pašnekovės teigimu, naujas dalykas čia tik tai, kad yra paskelbtas aprašas, kur numatyta, jog slaugytojai gali teikti konsultacijas savarankiškai ir pacientai galės registruotis slaugytojo konsultacijai.
„Tačiau iš esmės jų funkcijos nepasikeitusios – visa tai pagal savo kvalifikaciją slaugytojai darydavo ir dabar. Užtat daug didesnius pokyčius žadantis ir dar labiau įgalinantis slaugytojus, bei suteikiant daugiau funkcijų įstatymų paketas dar tik laukia svarstymo Seime“, – pastebėjo šeimos gydytoja.
Pagal pateiktus įstatymų keitimo projektus numatyta, kad slaugytojai galėtų pratęsti kompensuojamuosius vaistus, kaip buvo daroma ir karantino metu. Tam tikrais atvejais, slaugytojai galėtų rašyti siuntimus, kai tam nereikia gydytojo sprendimo.
Alma Astafjeva (Irmantas Gelūnas/ BNS nuotr.) „Pavyzdžiui, slaugos paslaugas namuose dabar būtinai turi išrašyti gydytojas, nors tą galėtų padaryti slaugytojas. Taip pat, pavyzdžiui, siųsti krūtų mamografiniam tyrimui pagal prevencinę programą arba pakonsultuoti dėl diabeto priežiūros ar žaizdų priežiūros.
Priėmus šiuos įstatymus slaugytojai išties taptų kur kas daugiau įgalinti ir palengvintų naštą šeimos gydytojams. Pacientas galėtų skambinti ir registruotis pas juos – pavyzdžiui, jei pacientas sako, kad jo būklė gera, spaudimas geras, tereikia pratęsti vaistus“, – kalbėjo A. Astafjeva.
Šiuo metu visuomenė pasipiktinusi, kad „slaugytojai gydys“, tai, jos teigimu, tikriausiai yra komunikacijos problema. Šeimos gydytoja atkreipė dėmesį, kad jei kiekvienas pacientas, būdamas bet kurioje gydymo įstaigoje, apsižvalgytų, tikrai pastebėtų, kad šalia visada yra slaugytojai ir kiek jie padaro darbo.
„Ir, atrodytų, eilinis žaizdos perrišimas – jau yra slaugytojos konsultacija ir gydymas. Taigi, nenuvertinkim slaugytojų“, – pabrėžė A. Astafjeva.
Vis tik kartu ji įžvelgė ir rizikų. Profesinės sąjungos atstovės teigimu, tam, kad slaugytojų funkcijos būtų atliktos sklandžiai, būtini mokymai:
„Bet kol įstatymai nepakeisti, labai sunku apie tai kalbėti ir atspėti kas būtų, jei būtų... Dabar gi, kas numatyta, kaip minėjau, atitinka dabartinę slaugytojų medicinos normą – tai, ką jos jau seniai gali daryti ir daro.“
Pacientai labiau pripažįsta tik gydytojų pagalbą?
Savo ruožtu Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė šį klausimą vertino iš dviejų skirtingų perspektyvų. Jos teigimu, viena vertus, toks pokytis tikrai yra geras, mat tiek atliepia slaugytojų lūkesčius, galbūt net labiau pritraukiant jaunimą į šią specialybę, tiek padeda subalansuoti gydytojų darbo krūvį.
„Žiūrint pacientų organizacijų vadovų akimis, mes pasitikime slaugytojų bendruomene kaip profesionalia, žinome, kad jie baigę tuos pačius mokslus kaip ir gydytojai, baigę aukštąjį mokslą, turi pakankamai žinių ir kvalifikaciją atlikti sudėtingesnį darbą nei tam tikras labai siauros specializacijos procedūras ar funkcijas.
Žinome, kad pati slaugytojų bendruomenė apie tai seniai kalbėjo, galimybę perimti dalį funkcijų, juolab kad taip yra ir užsienio šalyse. Yra akcentuojama, kad pas mus gydytojai daro per daug darbo, kurį galėtų atllikti kiti medicinos darbuotojai ir dėl netinkamo procesų organizavimo, darbo krūvių paskirstymo, kuriems labai reikia gydytojo kompetencijos ir įžvalgų, pakankamai dėmesio ir negauna“, – kalbėjo pacientų organizacijos atstovė.
Neringa Čiakienė (Žygimantas Gedvila/ BNS nuotr.) Kita vertus, ji pastebėjo ir gilesnį aspektą – per ilgus metus susiklosčiusį tam tikrą visuomenės požiūrį į slaugytojas, dar siejant jas su anksčiau dirbusiomis medicinos seserimis.
„Patys neseniai atlikinėjome pacientų apklausą, paprašėme pateikti požiūrį dėl įvairių sveikatos paslaugų kokybės ir pamatėme, kad pacientai detaliausiais klausimais nori būtent gydytojo komentaro – net tai, kaip vykdyti pooperacinę priežiūrą, kas jau dabar, išrašant pacientą namo, yra slaugytojo funkcija.
Vis tik skaitant pacientų komentarus paaiškėjo, kad jie tikisi, jog gydytojas visą tai susakys ir skundžiasi, kad štai jis nieko nepasakė, kaip gerai, kad bent slaugytoja pasakė, nes niekas nebūtų pasakęs. Bet čia ilgas kelias, kad šį požiūrį pakeistume“, – pastebėjo N. Čiakienė.
Slaugytojai: būtina peržiūrėti darbo organizavimą
Reaguodama į kilusį pasipiktinimą Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) pirmininkė Aušra Volodkaitė taip pat svarstė, kad žmonės galbūt tiesiog nėra gerai susipažinę, kas per specialistas yra slaugytojas.
„Gal įpratę iš senų laikų, kai medicinos seserys buvo pagalbinis personalas, gydytojo padėjėjos. O dabar slaugytojai yra specialistai, baimę universitetus, kolegijas, įgiję daug žinių ir jie tikrai gali daryti darbą, kuris yra deleguojamas. Taigi teigiamai vertinu tą pokytį, kad slaugytojoms suteikiama teisė daryti tai, ką jos išmokytos.
Tokiu atveju, matyt, pacientai ir neturėtų gąsdintis, nes slaugytojas dirba savo kompetencijos ribose ir jei tikrai matys, kad paciento būklė reikalauja gydytojo įvertinimo ir konsultacijos, pacientas pateks pas jį ir slaugytojas nespręs tų klausimų. Bet kuriuo atveju tai bus komandinis darbas, bus kontaktas su šeimos gydytoju, paciento būklės aptarimas“, – komentavo ji.
Pašnekovės nuomone, pokyčiai turėtų pagerinti prieinamumą pas gydytojus ir taip labiau patenkinti pacientų lūkesčius, tačiau ji pabrėžė, kad kartu būtina atsižvelgti į darbo organizavimo klausimus, krūvius, atlyginimus.
„Galų gale reikia patalpų, kabineto, kur įstaigoje slaugytojas galėtų asmeniškai teikti konsultacijas pacientui. Įvertinant tai, kad slaugytoja turės dirbti savarankiškai, ji turėtų turėti ir darbo laiką, kurį galėtų skirti pacientui, kad tai nebūtų dar papildomas darbas šalia to, ką daro ir dabar. Taip pat svarbus ir atlyginimo klausimas – jei darbuotojas dirba papildomai, tai jame turėtų atsispindėti“, – kalbėjo A. Volodkaitė.
Pandemijos metu buvo išbandyta
Ji priminė, kad dar pandemijos metu, kada buvo didelis darbuotojų trūkumas, kai reikėjo užtikrinti paslaugų prieinamumą, slaugytojoms jau buvo suteikta laikina teisė teikti daugiau paslaugų.
„Matyt, objektyviai buvo įvertinta, kad slaugytojai susitvarko“, – sakė ji.
Be to, pašnekovė pridūrė, kad reikėtų įvertinti, ką ir kiek dirba slaugytojas nebūtinų darbų, kurie jam nepriklauso: „Pavyzdžiui, būna, kad sėdėdamas su šeimos gydytoju slaugytojas rašo ir kažką fiksuoja, tai tokį „raštininko“ darbą reikėtų perduoti padėjėjui ar kitam darbuotojui.“
Pasak A. Volodkaitės, šie pokyčiai – ir savotiška galimybė slaugytojams parodyti save, savo darbo svarbą.
„Dar yra papildomai laiko, tad slaugytojai galėtų įsivertinti, gal kam papildomai trūksta žinių, gebėjimų, galėtų kreiptis į administraciją, išsakyti pageidavimus, ką dar jie turėtų įsisavinti, išmokti“, – sakė LSSO pirmininkė.
