slaugytojai

Slaugos specialistų trūkumas ir jų darbo sąlygos Lietuvoje – neišgyvenamas skaudulys ir viena kritiškiausių problemų sveikatos sektoriuje. Be siūlymų didinti paslaugos įkainius, algas, reguliuoti darbo krūvius, keliama ir idėja iš trečiųjų šalių pritraukti jaunus žmones mokytis Lietuvoje ir įgalinti juos pasilikti čia dirbti slaugytojais.

Nuo šiol slaugytojai, įvertinę pacientų sveikatos būklę, galės savarankiškai pratęsti gydytojo paskirtą lėtinių ligų gydymą ir išrašyti receptą vaistams. Apie tai pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), plėsdama bendrosios praktikos slaugytojų profesines veiklos sritis.

Lietuvoje pastaruoju metu plinta klaidinanti informacija apie nemokamus slaugytojų padėjėjų kursus, kuri gali turėti rimtų pasekmių gyventojams. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įspėja visuomenę apie tokius skelbimus. Ragina nespausti ant tokio tipo skelbimų „Dėmesio – socialiniuose tinkluose plinta neaiškios kilmės informacija apie nemokamus slaugytojų padėjėjų kursus.

Naujoje ataskaitoje atskleidžiama, kad dėl pavojų pacientams keliančio slaugytojų trūkumo, Didžiosios Britanijos ligoninėse pacientai paliekami mirti vieni. Karališkojo slaugos koledžo (RCN) atliktas tyrimas rodo, kad tik trečdalyje pamainų budi pakankamai slaugytojų. Dėl darbuotojų trūkumo dažnai tenka slaugyti dešimtis pacientų vienu metu, todėl ekspertai ragina nustatyti saugai svarbius apribojimus, kiek pacientų gali slaugyti viena slaugytoja. RCN teigė, kad apklausus daugiau nei 11 tūkst.

Pacientus neseniai pasiekė gera žinia – nuo liepos 1 d. keičiasi tvarka, kas galės išduoti nedarbingumą. Dar metų pradžioje slaugytojams ir akušeriams suteikus daugiau funkcijų, netrukus prisidės dar viena – galimybė išrašyti nedarbingumą. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) neseniai pranešė, kad sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymais slaugytojams ir akušeriams suteikti įgaliojimai išduoti pacientams nedarbingumo pažymėjimus.

Dėl medikų – tiek gydytojų, tiek slaugytojų – stygiaus pavojaus varpais skambinama jau ilgą laiką. Skaičiuojama, kad mažiau nei po 10 metų sveikatos specialistų gali trūkti ne tik šimtais, bet jau tūkstančiais. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi tikina paruošusi planą, kaip situaciją pakeisti. SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė konstatavo, kad šiuo metu stokojama ne vienos srities medikų.

Nuo tada, kai bendrosios praktikos slaugytojas Darius Adomavičius atėjo dirbti į anuometinį Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, pasikeitė labai daug. Tuomet jaunas slaugytojas galėjo tik vykdyti gydytojų nurodymus, kas buvo įprasta anuomet dar sesutėmis vadinamam viduriniajam personalui. Šiandien net pavadinimą pakeitusiame skyriuje tenka dirbti lygiaverčiu nariu komandoje drauge su gydytojais.

Kauno pacientams gerai pažįstamas ir mylimas šeimos gydytojas Giedrius Tytmonas apgailestavo, kad medikai Lietuvoje šiandien yra paversti kažkokiais biurokratais, o gydymo procesas kiek nustumtas į šalį. Pasak jo, gydytojas ilgus metus mokosi ne tam, kad suvedinėtų duomenis į kompiuterį, bet užsiimtų tiesioginiu savo darbu.

Siuntimą pas gydytoją specialistą jau gali išrašyti ne tik šeimos gydytojai, bet ir slaugytojai bei akušeriai. Slaugytojas konsultuodamas pacientą taip pat gali išrašyti vaistus, skirtus lėtinėms ligoms gydyti, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys akcentuoja, kad slaugytojų atsakomybių išplėtimas yra kelias, kurį nuėjo visos pažangios sveikatos apsaugos sistemos – juo suka ir Lietuva.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuoti pokyčiai įgauna kūną – jau nuo sausio pacientus savarankiškai gali konsultuoti slaugytojai ir akušeriai. Nuo vasario mėnesio slaugytojai bus įgalioti atlikti dar daugiau funkcijų, pavyzdžiui, pratęsti vaistų receptus ar nedarbingumą. Pokyčių iniciatoriai žada, kad taip ne tik kils slaugytojo profesijos prestižas, bet ir mažės eilės pas šeimos gydytojus.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) neigiant savo atsakomybę dėl blogėjančios situacijos slaugos sektoriuje, socialdemokratai atkreipia dėmesį į tai, kad didžiulis procentas baigusiųjų slaugos studijas išeina dirbti į privačias įmones, o ministerija tik didina studijų vietų skaičių, bet neturi strategijos, kaip pritraukti ir išlaikyti slaugytojus.

Nereguliuojami didžiuliai krūviai, apverktini atlyginimai, prasta darbinė aplinka – į milžiniškas problemas sveikatos sektoriuje slaugytojų bendruomenė baksnoja jau ilgą laiką. Nors ministerija džiūgauja apie kitąmet augsiančias algas ir žada sudaryti tiek vietų stojantiems, kiek reikės, patys medikai konstatuoja, kad nesprendžiant įsisenėjusių bėdų slaugytojus toliau tik ruošime privačiam sektoriui ir užsieniui.

Slaugos darbuotojų jau dabar kritiškai trūksta daugelyje šalies gydymo įstaigų. Prognozės dar labiau nedžiugina – 2030 metais gali stigti net virš 3 tūkst. slaugytojų. Nors ministerija žarsto pažadus apie augsiančius jų atlyginimus ir savarankiškumą, panašu, kad tai kol kas daugiau tėra žodžiai.

Paviešinus sostinės viešosiose gydymo įstaigose dirbančių gydytojų ir slaugytojų vidutinį darbo užmokestį patys medikai tik gūžčiojo pečiais. Jie stebėjosi, iš kur traukiami tokie dideli skaičiai, mat realybė kur kas liūdnesnė – į rankas gaunama alga ne tik mažesnė, bet ir krūviai daug didesni. Praėjusią savaitę Vilniaus miesto tarybos narys prof.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Seimas antradienį pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo, be kita ko, bus suteikta daugiau funkcijų slaugytojams. Nemažai diskusijų viešojo erdvėje paskatinęs sprendimas, tikimasi, padės sumažinti administracinę naštą šeimos gydytojams ir didinti slaugytojų savarankiškumą. Pakeitus Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymą, slaugytojai bei akušeriai gaus daugiau atsakomybių.

Siekiant stiprinti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, šeimos gydytojo komandose dirbantys slaugytojai perims dalį šeimos gydytojo funkcijų, skelbia Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM). „Slaugytojas pagal savo kompetenciją galės įvertinti paciento sveikatos būklę, paskirti tyrimus, vykdyti lėtinėmis ligomis sergančių pacientų stebėseną ir suteikti kitas sveikatos priežiūros paslaugas, o esant poreikiui – nukreipti pacientą pas šeimos gydytoją.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimų projektui, kuriuo siekiama patikslinti savivaldybės gydytojo pareigybę bei sumažinti administracinę naštą gydytojams, suteikiant daugiau teisių slaugytojams. Už pakeitimus balsavo 67 parlamentarai, prieš – 11, susilaikė 32 Seimo nariai. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Seimas antradienį svarstys įstatymų pakeitimo projektus, kuriais siekiama patikslinti savivaldybėse dirbančių sveikatos specialistų pareigybes bei sumažinti administracinę naštą gydytojams. „Pirmiausia, siekiama suderinti teisės aktus su anksčiau priimtais teisės aktais.

Ruošiami pokyčiai šeimos gydytojo kabinete. Numatoma, kad jiems tam tikrais atvejais ne tik nebereikės rašyti siuntimo, kad pacientas gautų specialisto konsultaciją, naujos funkcijos ruošiamos ir slaugytojams. Jie galėtų ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus, bet ir išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus. Tiesa, patys slaugytojai įspėja, kad mokymų turėtų sulaukti anksčiau, nei jau pradės dirbti pagal naują tvarką.

Ilgos eilės, finansavimo, žmogiškųjų išteklių stoka – šios ir kitos ne vienus metus akis badančios problemos sveikatos sektoriuje išbando ne tik gyventojų, bet ir pačių medikų kantrybę. Su ypač dideliu darbo rankų stygiumi susidurianti slaugytojų bendruomenė neslepia, kad raudonos linijos iš esmės jau yra peržengtos. Dalies darbuotojų manymu, šiandien streikas turėtų realiausią poveikį. Tiesa, jo pasekmes pirmieji pajaustų pacientai.

Slaugos specialistų trūkumas bado akis. Vasltybės kontrolė atliko tyrimą ir nustatė, kad slaugytojų Lietuvoje trūksta penkis kartus daugiau nei įsivaizduoja sveikatos apsaugos ministerija. Penkerius metus slaugytoju dirbantis Vytautas Plučas – vienintelis slaugytojas vyras Vilniaus Šeškinės poliklinikoje. Šią profesiją pasirinko norėdamas padėti žmonėms ir nesigaili, nors darbas ir nelengvas. „Būna 20 pacientų, kitą kartą 40 būna pacientų ir visus turi priimti.

Keturi Šiaulių krašto gydytojai ir viena slaugytoja pripažinti kaltais dėl korupcinių nusikaltimų ir dokumentų klastojimo. Teismas tenkino Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jiems bendrai skyrė 38 tūkst. eurų baudų, taip pat konfiskuoti ir neteisėtai kaip kyšis gauti pinigai, ketvirtadienį pranešė prokuratūra.

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Slaugos specialistų trūkumas – juoda dėmė sveikatos sistemos žemėlapyje. Jau ilgą laiką kalbama apie milžinišką jų trūkumą šalyje, taip pat – nesubalansuotus darbo krūvius ir per mažą atlygį. Pateikdami šviežiausią vertinimą Valstybės kontrolės auditoriai konstatuoja, kad situacija išlieka miglota – nėra aišku, nei kiek slaugytojų mums trūksta, nei kokias lėšas ministerija skirs jiems pritraukti.

Seniai svarstyti pokyčiai įgauna kūną: siekiant nukrauti naštą nuo šeimos gydytojo pečių daugiau funkcijų ruošiama patikėti slaugytojams – nuo kitų metų jiems jau leista savarankiškai teikti konsultacijas. Po tokios žinios visuomenėje kilo nemažas šaršalas, esą prasibrauti iki gydytojo gali tapti dar sunkiau, savo ruožtu medikų ir pacientų atstovai įžvelgia teigiamus pokyčius. Pirmi pokyčiai dėl slaugytojų funkcijų praplėtimo įsigalios jau nuo kitų metų.

Šeimos gydytojų komandose dirbantys slaugytojai nuo kitų metų pacientus galės konsultuoti savarankiškai. Tai sukėlė didžiulę diskusiją socialinėje erdvėje. Į tai sureagavo ir ministras Arūnas Dulkys, jis penktadienio rytą dar kartą komentavo šį sprendimą, tik šį kartą jau socialinėje erdvėje.

Jungtinės Karalystės Nacionalinės sveikatos apsaugos tarnyba (NHS) susiduria su precedento neturinčia krize: rekordiškai ilgas laukimo laikas, darbuotojų trūkumas, finansinės spragos, o dabar dar ir slaugytojų streikas dėl darbo užmokesčio. Karališkasis slaugos koledžas penktadienį paskelbė, kad kitą mėnesį dauguma JK slaugytojų dvi dienas streikuos dėl darbo užmokesčio – tai bus pirmoji tokia profsąjungos akcija per visą jos 106 metų gyvavimo istoriją.

Visoje Lietuvoje jau seniai garsiai kalbama apie tai, kad gydymo įstaigose trūksta slaugytojų. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi darbo skelbimais, skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje trūksta kiek mažiau, apie 100 slaugytojų. Tačiau Kėdainiai – išimtis ir gali pasidžiaugti, kad čia situacija visai kitokia. Slaugytojų, bent jau Kėdainių ligoninėje, yra net per daug, o jų darbo vietos yra naikinamos.

Sveikatos politikai ir visuomenė, panašu, akli milžiniškam skauduliui sveikatos sektoriuje, konstatuoja medikai. Nors visuomenė senėja ir pacientų slaugos poreikiai tik auga, Lietuvoje katastrofiškai trūksta slaugytojų. Pažymima, kad situacija dėl nežmoniškų krūvių ir apverktinų algų jau dabar yra tokia siaubinga, kad labai greitai gali nebepadėti ir dideli sprendimai.

Skambinama pavojaus varpais – slaugytojų trūkumas šalyje darosi kritinis, galintis privesti ir prie nepataisomų medikų klaidų. Maži atlyginimai, neadekvatus krūvis, ilgos darbo valandos, sveikatą žalojančios darbo sąlygos – tik dalis problemų, kurios slaugytojus vis dažniau veja į užsienį arba pagreitina sprendimą išeiti užtarnauto poilsio.

Be slaugytojų greitai sustotų bet kurios sveikatos priežiūros įstaigos darbas, tačiau šios profesijos atstovai vis dar jaučiasi ne iki galo vertinami. Apie tai byloja ne tik tuščios darbo vietos, kurių neskuba užimti į užsienį besidairantys paruošiami specialistai, tiek skundai apie nepakeliamus darbo krūvius ir apverktinas algas.

Lietuvos medicinos sistema – ne tokia jau skaidri, rodo korupcijos žemėlapis. Gyventojai vis dar linkę gydytojui tiesti vokelį su pinigais arba siūlyti dovanas. Portalo tv3.lt kalbinti medikai atskleidė, kokios sumos cirkuliuoja už uždarų durų ir kaip dažnai gydytojai pacientams kartoja, kad „atsidėkojimo“ nereikia. Tačiau šioje medaus statinėje yra ir šaukštas deguto – kai kurie medicinos darbuotojai kyšius ne tik ima, bet ir aptarnaudami pacientą, akivaizdžiai tikisi atpildo.

Pandemija apnuogino ne vieną sveikatos priežiūros sistemos trūkumą Lietuvoje. Bene skaudžiausiai atsieina slaugos specialistų stygius. Ilgos darbo valandos, viršytos rekomenduojamo darbo krūvio normos, emocinė perkrova – tik keli šios sisteminės spragos atspindžiai. Jei situacija nesikeis, nukentės ne tik darbuotojai, bet ir pacientai – bus sudėtinga užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai.

Trakų rajone startavo pilotinis projektas – kartu su Lietuvos pašto mobiliuoju laiškininku pas senjorus lankėsi ir slaugytoja, kuri atsakinėjo į klausimus apie vakciną ir suteikė galimybę senjorams pasiskiepyti nuo Covid-19 čia pat, namuose, rašoma pranešime spaudai. Slaugytoja kartu su laiškininku pas senjorus laikysis visą šią savaitę. Jeigu projektas pasiteisins, jį planuojama plėsti ir į kitas savivaldybes.  „Lietuvos pašto laiškininkai kasdien aplanko šimtus senjorų.

Ne pirmus metus girdimi įspėjimai dėl katastrofiško ne tik gydytojų, bet ir slaugytojų stygiaus šalyje užklupus pandemijai dar labiau aktualizavosi. Mažų algų ir taip silpnai motyvuojami dirbti slaugytojai dėl viruso baimės ar neatlaikę krūvio per šiuos metus neatsigręždami paliko darbą, o jauni ruošiami specialistai gi neretai net nebando darbintis Lietuvoje. Anot sveikatos sektoriaus atstovų, jei taip ir toliau, tai, kad gydytis gali tekti važiuoti į Lenkiją, nebeskambės kaip juokas.

Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos narė Agnė Zuokienė ragina prieš koronaviruso įsisiūbavimą klausyti Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir pavyzdį imti iš kitų šalių.  A. Zuokienė antradienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą apie dabartinė Covid-19 situaciją Lietuvoje. Tarybos narės manymu Sveikatos apsaugos ministerija daug kalba apie statistiką, konstatuoja faktus, o negalvoja apie sprendimus.

Po skandalingos Skuodo Greitosios pagalbos stoties (GMP) darbuotojų padėties paviešinimo prieš kelias dienas kilęs incidentas vieną darbuotojų atvedė iki ligoninės. Teigiama, kad sveikata jai sušlubavus po GMP stoties vadovės Dalios Mažeikienės užsipuolimo ir mobingo. Tokia informacija dar penktadienį pasidalinta Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ puslapyje.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė pirmadienį kreipėsi į Lietuvos teisingumo ministrą Elviną Jankevičių, ragindami nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų stabdant mobingą jam pavaldžiuose Panevėžio pataisos namuose, rašoma pranešime. Sąjungos pirmininkė K. Krupavičienė pabrėžė, kad slaugytojos pataisos namuose susiduria ne tik su patyčiomis, bet ir gydytojos nuolat išsakomomis pastabomis, kurios smarkiai paveikia psichologinę būseną.

Įsivaizduoti ligoninių darbą be slaugytojų – neįmanoma, tačiau tai gali tapti realybe, nes ir slaugytojai, ir Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad jų gretos retėja. Tokia situacija susidarė, nes slaugytojus ir medikus kamuoja nežinia dėl ligoninių pertvarkos, didesniais atlyginimais juos vilioja užsienio šalys, o mažėjant slaugytojų gretoms, auga jų darbo krūvis Lietuvoje. Tiesa, nepanašu, kad šią problemą pavyks išspręsti greitai.

Internautai socialiniame tinkle aktyviai dalinasi istorija, kurioje moteris išliejo įspūdžius po apsilankymo vienoje Kauno ligoninėje. Regina neslėpė nuoskaudos ir negailėjo kritikos įstaigoje dirbančioms slaugytojoms, neva jos nesivarginančios pamaitinti sunkiai sergančių pacientų, jiems patiekiamas šaltas maistas. Negana to, už  globojamos močiutės parvežimą namo GMP automobiliu teko susimokėti iš savo kišenės, nors ši paslauga, kaip teigiama, turėjo būti nemokama.

Siekiant mažinti eiles prie šeimos gydytojų, gydymo įstaigų slaugytojams iš sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos – nauji įpareigojimai ir pažadai. Nuo dabar slaugytojai turės daugiau darbo. Jiems, kaip ir šeimos gydytojams, pavesta vertinti pacientų tyrimų rezultatus, savarankiškai skirti slaugos priemones, pratęsti kai kurių vaistų vartojimą. Patys slaugytojai bijo, kad žymiai padidėjus darbo krūviui, darbo užmokestis liks toks pats.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga daugiau funkcijų suteikė slaugytojams: jie galės konsultuoti kai kuriuos pacientus, skirti ir vertinti kai kuriuos tyrimus, išrašyti medicinos pagalbos priemones bei skirti vaistus. Kaip penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija, šiais pokyčiais siekiama mažinti eiles prie šeimos gydytojų kabinetų.

Nuo naujų metų atsiras daugiau galimybių dirbti nepilną darbo dieną tiems, kas slaugo neįgalų asmenį namie: jei jų darbinės pajamos bus mažesnės nei minimalus mėnesinis atlyginimas, nebus nutraukiamas draudimas valstybės lėšomis. Šiuo metu valstybė draudžia tokį žmogų sumai, prilygstančiai to laikotarpio MMA, tačiau tik tada, kai jis neturi draudžiamųjų pajamų.

Lietuvos slaugytojai teigia, jog valdžios atstovai juos užmiršo, o atlyginimų didinimas tapo farsu. Slaugytojai akcentuoja, kad, jeigu nebus imtasi jokių veiksmų šios srities specialistų šalyje iš viso neliks. Šią savaitę Seimo Sveikatos reikalų komitetas (SRK), išklausęs ir išanalizavęs Valstybinės ligonių kasos (VLK) informaciją apie slaugytojų darbo užmokestį, turėtų priimti sprendimą dėl raginimo Vyriausybei didinti minėtų specialistų algas.

„Panaikinkite išpūstus etatus“, „atlikite viešą auditą“, „išmokėkite atlyginimus“, „atsiskaitykite už atliktas paslaugas“ – tai Šeškinės poliklinikos medikų reikalavimai poliklinikos vadovui Jonui Kairiui. Darbuotojai taip pat reikalauja ir paties J. Kairio atsistatydinimo. Portalo tv3.lt redakciją pasiekė viešas Šeškinės poliklinikos medikų kreipimasis, kuriame poliklinikos medikai atvirai reiškia pasipiktinimą vadovų veiksmais.

Trečiadienį, Seimo Sveikatos reikalų komitetas posėdyje išklausė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų pateiktą informaciją apie asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) 2014 m. finansinę veiklą. Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai informavo komiteto narius, kad 2014 m. 83 proc. ASPĮ (230 įstaigų) finansinė veikla buvo teigiama, o 17 proc. (47 įstaigų) dirbo nuostolingai.

Lietuva nuo daugelio ES šalių atsilieka pagal gydymo įstaigose dirbančių slaugytojų skaičių. Nors slaugytojų yra per mažai, jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų. Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė įsitikinusi, jog yra galimybių didinti slaugytojų atlyginimus, ir neabejoja, kad sprendimus pavyks rasti artimiausiu metu.

Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė sako, kad mažiausiai uždirbančių slaugytojų atlyginimai turėtų kilti, o uždirbantieji daugiausiai turėtų gauti mažiau. Ministrė trečiadienį žurnalistams sakė, kad slaugytojų darbo apmokėjimo ir galimo jų funkcijų plėtimo klausimus sprendžianti darbo grupė ieško būdų, kaip sumažinti netolygumus, kai vienų slaugytojų atlyginimai tesiekia minimumą (300 eurų), o yra iš uždirbančiųjų 4 tūkst.