„Nėra jokių ženklų, kad Rusijos ir JAV santykiai artimiausiu metu pagerėtų, užsimegztų artimesnis dialogas ar kontaktas. Istoriškai vertinant, Rusijos ir JAV santykiai šiuo metu yra žemiausioje fazėje nuo Šaltojo karo laikų, dialogas praktiškai nutrūkęs.
Jeigu prisimintume ir analizuotume tuos Šaltojo karo dešimtmečius, tai kažkokie epizodiniai ryšiai buvo kai kuriais klausimais. O dabar praktiškai mes tų ryšių nematome“, – naujienų portalui tv3.lt sakė buvęs Lietuvos ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas.
„Apie jokį santykių perkrovimą negali būti nė kalbos“, – pridūrė jis.
Bidenas pasimokė iš savo klaidų
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas, konservatorius Žygimantas Pavilionis puikiai atsimena buvusio JAV prezidento Baracko Obamos bandymą perkrauti santykius su Rusija, kadangi 2010–2015 m. ėjo Lietuvos ambasadoriaus JAV pareigas. Anot jo, bandymus švelninti toną su Maskva atsimena ir dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Joe Bidenas.
„Jis tuomet vykdė viceprezidento pareigas ir matė visas klaidas, kurias paprastai padaro visos atėjusios ir pradėjusios dirbti JAV administracijos. Jos naiviai tikisi, kad dialogu, įtraukimu gali paveikti Rusiją“, – naujienų portalui tv3.lt pasakojo Ž. Pavilionis.
Jeigu pažiūrėtume, kaip J. Bidenas kalbėjo apie Rusiją prieš trylika metų, tik užėmęs viceprezidento kabinetą vakariniame Baltųjų rūmų sparne, ir kaip jo požiūris kito bėgant kadencijai, pamatytume nemažą kontrastą.
2008 m. liepą, kai J. Bidenas dar nebuvo viceprezidentas, o užėmė Senato užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, jis kreipėsi į Didžiojo aštuoneto valstybes prašydamas jų bandyti siekti konstruktyvesnių santykių su Rusija. J. Bidenas manė, kad bandymas megzti glaudesnius santykius su Rusija paskatins ją elgtis pagal Didžiajam aštuonetui svarbiausius principus – tarptautinis saugumas, ekonominis stabilumas ir demokratija.
J. Bidenas buvo ir vienas svarbiausių JAV santykių su Rusija perkrovimo architektų. B. Obama pirmosios kadencijos pradžioje bandė į Rusiją žvelgti labiau kaip į galimą strateginę partnerę nei konkurentę. Visgi tiek B. Obama, tiek J. Bidenas, tiek visa administracija netrukus suprato, kad nusprendė eiti su velniu obuoliauti.
Krymo okupacija, karas Rytų Ukrainoje, Malaizijos oro linijų skrydžio 17 numušimas virš Donecko srities tiek Baltiesiems rūmams, tiek visam pasauliui parodė, kad Rusija nesivadovaus principu užtikrinti tarptautinį saugumą ir demokratiją.
Praėjus dešimtmečiui po kreipimosi į Didžiojo aštuoneto valstybes, J. Bidenas, tuo metu jau baigęs savo kaip viceprezidento kadenciją, Rusiją įvardijo kaip kleptokratišką, nacionalistinę, populistinę valstybę, kurią jis laiko grėsme Vakarų demokratijos išlikimui.
Nepaisant to, kad nepasitikėjimo kvapas buvo jaučiamas tiek iš Maskvos, tiek iš Vašingtono, į dialogą buvo einama.
R. Motuzas priminė, kad prieš metus – 2022 m. sausio 10 d. – Ženevoje, Šveicarijoje, prasidėjo derybos tarp JAV ir Rusijos pareigūnų dėl tvyrančios įtampos ir nuogąstavimų, kad Maskva tuoj užpuls Ukrainą.
„Mes tada matėme, kad bręsta konfliktas Ukrainoje, vyko oficialios Jungtinių Valstijų ir Rusijos derybos. Tuo metu Rusija pareiškė oficialią Kremliaus poziciją, kad Rusija neketina imtis agresijos prieš Ukrainą. Kaip tada galima patikėti, kaip tada jaustis Jungtinėms Valstijoms, kad praėjus vos kiek daugiau nei mėnesiui pradedamas karas“, – kalbėjo R. Motuzas.
Vasario 24 d. vis tiek buvo lūžis
Ž. Pavilionio teigimu, nors J. Bidenas tapęs JAV prezidentu nekartojo klaidų ir į šiltų santykių su Rusija puoselėjimą stačia galva nepuolė, vasario 24 d. vis tiek buvo lūžio taškas.
„Viskas pasikeitė vasario 24 d. Tačiau ne tik Bidenas, bet visi kiti Vakarai, tarp kurių buvo labai daug naivių lyderių, kurie manė, kad galima pakeisti Rusiją, suprato, kad įsitraukimu ar Rusijos ekonomikos finansavimu, technologijų atidavimu jie didina grėsmę, jie sukuria monstrą, kuris galų gale užpuola laisvę ir demokratiją.
Jie suprato, kad esminė klaida buvo, kad mes atvėrėme savo pinigines ir nereikalavome iš Rusijos laisvės ir demokratijos principų. Todėl šiuo metu esminė tema tarptautinėje politikoje yra demokratijų kova su autokratija“, – dėstė URK pirmininkas.
Suprato, kad Rusija yra Potiomkino kaimas
„Kas dar pasikeitė po vasario 24 d. yra tai, kad amerikiečiai suprato, kad jie pervertino Potiomkino kaimą, kuris vadinasi Rusija. Daugelis analitikų galvojo, kad Rusija įveiks Ukrainą per tris dienas. Dalinai tuo buvo pagrįstas tas Ukrainos per didelis neginklavimas, nes kam gi to reikia, jei vis tiek nepavyks atkovoti teritorijų.
Tačiau ukrainiečiai parodė, kad tas Potiomkino kaimas yra pripumpuota galybė, kuri nesugeba kovoti normalaus karo visais lygiais. Tai yra propagandinis karas, karas Vakaruose per savo naudingus idiotus, per visokius šeimų maršus ir panašius judėjimus. Bet tas karas praloštas, taip pat ir Lietuvoje. Ukrainiečiai įrodė, kad galima atsispirti šiai galybei“, – pasakojo Ž. Pavilionis.
Jis pažymi ir pokytį visos NATO, kurios viena esminių ašių yra būtent JAV, požiūryje į Rusiją.
„Kas dar pasikeitė po vasario 24 d., tai NATO Rusiją įvardijo kaip tiesioginę ir pagrindinę grėsmę NATO aljansui. Iki vasario 24 d. Rusija buvo įvardijama įvairiai, bet ne kaip pagrindinė ir tiesioginė grėsmė NATO aljansui“, – teigė konservatorius.
Susitikimas (ne)įmanomas
J. Bidenas ir V. Putinas buvo susitikę 2021 m. birželį Ženevoje, vėliau per nuotolį bendravo tų pačių metų pabaigoje. Šiemet J. Bidenas neatmetė susitikimo su Rusijos diktatoriumi galimybės Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime, tačiau V. Putinas į jį neatvyko.
Naujienų portalo tv3.lt kalbinti diplomatai abejojo, kad šiemet įvyks J. Bideno ir V. Putino akistata akis į akį.
„Visais Putino režimo dešimtmečiais aš maniau, kad yra klaida susitikti su tokiais lyderiais. Jie nėra lyderiai, jie yra žudikai“ , – teigė Ž. Pavilionis.
Ketverius metus Rusijoje Lietuvos ambasadoriaus pareigas ėjęs R. Motuzas teigė, kad Kremlius visą laiką savo visuomenei nori įskiepyti mintį, kad Rusija yra lygiavertė partnerė JAV.
„Tų ryšių parodymas yra labai svarbus. Kažkokių kontaktų buvimas parodo rusams, kad jie vis dar yra svarbūs. Rusijai ir Putinui tai ypač svarbu, parodyti savo svarbą, įrodyti, kad jie yra lygiaverčiai Jungtinėms Valstijoms ir būtent šios dvi valstybės diktuoja politikos darbotvarkę, kad būtent nuo jų dviejų priklauso visa saugumo architektūra“, – kalbėjo R. Motuzas.
Paskutiniu metu, kaip pastebi buvęs ambasadorius, kontaktų tarp Vašingtono ir Maskvos praktiškai nėra, yra tik vienas kitas telefoninis skambutis.
„Bet tą situaciją Kremlius ir Putinai gerai išnaudoja. Jie kalba, kad Ukrainos teritorijoje būtent Jungtinės Valstijos kovoja su Rusija, kad Rusija ginasi nuo Jungtinių Valstijų. Iš Rusijos pusės ne kartą buvo sakyta, kad amerikiečiai tiesiogiai įsitraukė į karą“, – pasakojo R. Motuzas.
R. Motuzo teigimu, vienintelis ryškesnis JAV ir Rusijos santykių pavyzdys pastaruoju metu yra tik apsikeitimas kaliniais, kai Rusijos sulaikyta JAV krepšinio žvaigždę Brittney Griner iškeitė į liūdnai pagarsėjusį prekiautoją ginklais Viktorą Butą, kuris Jungtinėse Valstijose atlikinėjo 25 metų laisvės atėmimo bausmę. Kažkokių svaresnių susitikimų tarp JAV ir Rusijos atstovų 2023-aisiais R. Motuzas neprognozuoja.
„Derybos artimiausiu metu neįmanomos. <...> Nebent būtų kažkokia ekstremali situacija ir būtų išprovokuotas telefoninis pokalbis, bet ne aukščiausiu lygiu“, – pridūrė jis.
Bus bandymų Vašingtone pagimdyti prorusiškus lyderius
Jungtinių Valstijų politikos arenoje veikia daugybė įvairių politinių grupių, kurios gali daryti įtaką lyderių sprendimams. Ir tokių grupių, kurių požiūris į karą Ukrainoje ir laikyseną Rusijos atžvilgiu skiriasi nuo Joe Bideno administracijos, yra tiek demokratų, tiek respublikonų gretose.
Praėjusiais metais nuskambėjo dalies demokratų laiškas, raginantis paspausti stabdžio pedalą, kai kalbama apie paramą Ukrainai. Volodymyro Zelenskio kalbos JAV Kongrese klausė maža dalis respublikonų kongresmenų.
Tai tik keli pavyzdžiai, parodantys, kad Jungtinėse Valstijose nėra vienos nuomonės, kaip reikėtų elgtis karo Ukrainoje metu. Visgi J. Bideno administracija praėjusių metų pabaigoje patvirtino dar vieną paramos Ukrainai paketą, susidedantį tiek iš finansinės paramos, tiek ginkluotės tiekimo, taip lyg ir užtikrindama, kad Vašingtono paramos Kyjivui nepaveiktų galimos JAV vidaus politikos turbulencijos.
O tokių turbulencijų 2023-aisiais gali būti. Po vidurio kadencijos rinkimų demokratai nebeturi absoliučios galios JAV politikoje, o 2024-aisiais vyksiantys JAV prezidento rinkimai gali dar labiau įkaitinti Amerikos politikos katilą.
„Kaip prieš kelias savaites matėme istorinį Zelenskio vizitą JAV, man susidarė įspūdis, kad Bidenas ir jo administracija 100 proc. pastatė ant Zelenskio ir jo pergalės. Aš tuo džiaugiuosi. Amerikoje teatras nėra daromas šiaip sau. Kiekviena detalė signalizuoja tam tikrą simbolį“, – teigė Ž. Pavilionis.
Jo nuomone, kol kas tik mažumą demokratų ar respublikonų atstovaujančios jėgos yra prorusiškos.
„Jas rusai pabandys vėl prikelti iš lavoninių ir iškelti ant aukščiausio pjedestalo. Jie tai daro nuolat, ne tik Amerikoje, tai vyksta visose šalyse“, – kalbėjo URK pirmininkas.
Visgi Ž. Pavilionis abejoja, ar Maskvos palaikomi politikai Vašingtone turės svarų balsą, kuris kaip nors darytų įtaką priimamiems sprendimams.
„Manau, kad tai neįvyks. Po paskutinio vizito JAV aš pamačiau labai stiprią daugumą tiek respublikonų, tiek demokratų pusėse, kurie yra už pergalę, už demokratiją. Bet esu įsitikinęs 100 proc., kad bandymų pagimdyti prorusiškus lyderius bus“, – sakė Ž. Pavilionis.
Santykiai gali tik blogėti
„Manau, kad 2023-aisiais Rusijos ir JAV tikrai nepasikeis, jie tik gali pablogėti“, – prognozavo R. Motuzas.
Pasak jo, kad šiltesnio bendravimo tarp Maskvos ir Vašingtono neturėtume tikėtis įrodo ir tai, kad Baltieji rūmai ir kai kurie JAV Kongreso nariai rengia įstatymo projektą, kuris leis JAV prezidentui Rusijai suteikti šalies agresorės statusą.
