Atlikti šį tyrimą pasiūlė ne kurio nors vieno iš kaltinamųjų advokatai ar kaltinamą palaikantis prokuroras, o bylą nagrinėjanti Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija. Tiek M. Kaziukaitytės advokatas Sigitas Štaraitis, tiek G. Kontenio gynėja Angelė Fominienė tokiam teismo siūlymui neprieštaravo. Su tyrimu poligrafu sutiko ir abu kaltinamieji.
Vienintelis prieš tokį tyrimą pasisakė kaltinamus palaikantis Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Vytautas Gataveckas. Bet pusvalandį pasitarusi teisėjų kolegija nusprendė, kad toks tyrimas bus atliktas ir skyrė keletą dienų, kad visos pusės galėtų suformuluoti jiems aktualius klausimus.
Kam reikalingas toks tyrimas?
Kita teismo posėdžio data numatyta balandžio mėnesį. Tiesa, kovo 22-ąją dar turėtų būti galutinai sudėti taškai ant „i“ ir dėl tyrimo poligrafu (mat iki kovo 21-sios visi proceso dalyviai turi pateikti klausimus tyrimui poligrafu – aut. past.).
Per kiek laiko bus atlikti visi tyrimui poligrafu reikalingi veiksmai, dar neaišku. Bet kokiu atveju, akivaizdu, kad dėl mažamečio nužudymo Kėdainiuose teisiami asmenys savo bausmes išgirs vėliau nei planuota.
Reikėtų atkreipti dėmesį dar ir į tai, kad Lietuvoje galiojantys įstatymai aiškiai apibrėžia asmenis, su kuriais gali būti atliekamas tyrimas poligrafu.
Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnyje teigiama, kad tyrimo objektas – valstybės tarnautojų, pareigūnų ir karių, kurių tarnyba susijusi su įslaptintos informacijos naudojimu ir (ar) apsauga, bei asmenų, atrinktų tokiai tarnybai, suteikta arba atitinkamų valstybės institucijų surinkta informacija, susijusi su šioje dalyje nurodytais asmenimis ir jų aplinka.
Apie tai, kad tyrimo poligrafu surinkti duomenys galiausiai būtų vertinami, kaip įrodymai teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neužsimenama nei Poligrafo naudojimo įstatyme, nei jokiuose kituose Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose.
Tad logiška, kad byloje esantys psichofiziologinio tyrimo duomenys gauti ne įstatymo nustatyta tvarka kaip ir negalėtų būti pripažinti įrodymais.
Nepaisant to, M. Kaziukaitytės advokatas Sigitas Štaraitis po posėdžio šiandien sakė, kad būtent šis tyrimas gali turėti daug įtakos priimant galutinį sprendimą. „Jis (tyrimas poligrafu - aut. past.) turėtų padėti nustatyti tiesą. Logiška, kad jei yra priemonių, kurios gali padėti nustatyti tiesą, teismas turi jomis pasinaudoti. Mūsų pozicija nesikeičia. M. Kaziukaitytė nemušė savo vaiko. Mirtinus sužalojimus padarė G. Kontenis“, - trumpai situaciją apibendrino S. Štaraitis.
Apie šį netikėtą teismo sprendimą, naujienų portalas tv3.lt pasikalbėjo su prokuroru V. Gatavecku:
- Kokia yra tyrimo poligrafu prasmė, kai surinkti duomenys vis tiek negali būti vertinami, kaip įrodymai?
- Sunku viską vertinti. Poligrafo naudojimo įstatymas griežtai apibrėžia asmenų ratą, kurie minėto įstatymo nustatytais atvejais gali būti tiriami poligrafu. Baudžiamojo proceso kodekse baudžiamosios bylos dalyvių tyrimas poligrafu nėra numatytas ir niekaip nereglamentuotas.
Tad tokio tyrimo rezultatai gali turėti reikšmės nebent kažkokiems vidiniams įsitikinimams, bet įstatymiškai tai nėra galima. Be to, per tyrimą poligrafu kokius klausimus suformuluosi, tokius atsakymus ir gausi.
Prisimenu, kad 2009 metais pats bandžiau tokį tyrimą daryti, bet jo rezultatų tiesiog nebuvo kaip panaudoti, neturėjome jų kur dėti.
Bet šiuo atveju iki kovo 21 dienos turime teisę pateikti klausimus tam tyrimui poligrafu. Aš jokių klausimų neteiksiu, nes kaip ir nėra prasmės. Tiesiog parašysiu savo nuomonę.
Baudžiamojo proceso reguliavimo metodas yra imperatyvusis – tai reiškia, kad negali daryti nieko, kas nenumatyta Baudžiamojo proceso kodekse. Šiuo atveju (skiriant tyrimą poligrafu – aut. past.), iš to principo išeinama ir nežinau, kokiu tikslu.
Gal teismui kilo abejonių dėl parodymų patikimumo, šito negaliu ginčyti, bet tai nėra priemonė tas abejones tik patvirtinti arba paneigti.
- Bet kuriuo atveju, išskyrus jus, kiti proceso dalyviai neprieštaravo tokiam pasiūlymui?
- Taip, visi kiti proceso dalyviai pritarė teisėjų kolegijos siūlymui. Sprendimas yra, tad tyrimas turėtų būti atliktas. Nemanau, kad mano raštas su argumentais kažką pakeis. Kitas klausimas, kur teismas dės tyrimo poligrafu duomenis? Šis sprendimas buvo man tikras akibrokštas.
- Tai šios dienos posėdyje turėjo būti pasiūlytos bausmės kaltinamiesiems?
- Taip. Bet šiandien taip ir neturėjau progos pasakyti baigiamosios kalbos posėdžio metu. Viskas nusikėlė į ateitį.
- Kiek dėl tyrimo poligrafu turėtų užtrukti bylos nagrinėjimas?
- Sunku pasakyti. Neaišku, kada tą tyrimą poligrafu dar pavyks atlikti. Dabar tikrai sunku kalbėti apie terminus.
Esminiai faktai apie šį kraupų nusikaltimą
Žiauriai sumuštas berniukas mirė pernai metų sausio 27-osios rytą Kauno klinikose. Vaikas į ligoninę sausio 25 dieną dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose.
Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini buvo suduoti į galvą. Turima duomenų, kad vaikas prieš mirtį muštas tris dienas.
Vaiko motinai M. Kaziukaitytei inkriminuojamas tyčinis itin žiaurus savo bejėgiškos būklės mažamečio šeimos nario nužudymas. Kaltinime teigiama, kad ji, „suvokdama, kad ilgalaikiu mušimu ir daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia dideles fizines kančias bei skausmą, itin žiauriai nužudė mažametį, dėl mažametystės esantį bejėgiškoje būklėje, savo šeimos narį“. Moteris taip pat teisiama už piktnaudžiavimą motinos valdžia.
Jos sugyventinis Gediminas Kontenis teisiamas dėl itin žiauraus bejėgiškos būklės mažamečio nužudymo. Jam inkriminuojami ir trys epizodai dėl nežymaus mažamečio sveikatos sutrikdymo. Nužudyto mažamečio tėvas byloje yra pateikęs 300 tūkst. eurų civilinį ieškinį.
Abu sugyventiniai savo kaltę neigia ir verčia ją vienas kitam. Bylos duomenimis, vaiko mirtį sukėlė abiejų sugyventinių veiksmai. Prokuroras yra sakęs, kad smurtą prieš mažametį pora aiškino auklėjimu: jie tikino vaiką baudę už netinkamą elgesį, jeigu jis neklausydavo. Kaltinamajame akte paminėta, kad nusikaltimui įtakos galėjo turėti narkotinės medžiagos, jų pėdsakų rasta tiriant kaltinamuosius.
Byla nagrinėjama neviešuose teismo posėdžiuose. Tyrimo metu apklausta per 120 asmenų, atlikta 12 ekspertinių tyrimų, juos atliko medikai, teismo medicinos ekspertai, psichiatrai, kriminalistai.
