Įstatymo pataisoms pritarta 89 Seimo nariams balsavus „už“, vienam – „prieš“ ir 23 susilaikius.
Farmacijos įstatymo pakeitimus, kuriuose įteisinami nauji vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) kainodaros ir kompensavimo reikalavimai, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paruošė ir pateikė po Konstitucinio Teismo 2021 m. spalio 15 d. nutarimo, kuriuo nurodoma, kad valstybės kompensuojamųjų vaistų kainodara ir kompensavimo sąlygos turi būti nustatomos įstatymo lygmeniu.
Valstybės kompensuojamų vaistų kainodara remsis mažiausias kainas turinčių ES šalių kainų vidurkiu, taip pat nustatytas paciento priemokos už vaistus ar MPP, kurios yra kainynų grupėse yra mažiausia.
„Vaistų kompensavimo sistemoje dalyvauja daugiau nei milijonas šalies gyventojų, tad pakeitimai juos paveiks tiesiogiai ir teigiamai. Bus padidinta konkurencija tarp vaistų tiekėjų, todėl galime pagrįstai tikėtis mažesnių vaistų kainų. Racionaliau kompensacijoms tradiciniams vaistams naudojamos lėšos grįš pacientams papildomų, inovatyvių, pridėtinę terapinę vertę turinčių vaistų kompensacijomis“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Ministerijos skaičiavimu, padidėjusios konkurencijos ir bazinių kainų pokyčių būtų sutaupyta apie 16 mln. eurų PSDF biudžeto lėšų, o dengiant paciento priemokas tik už kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, už kuriuos paciento priemoka kainynų grupėse yra mažiausia, – 2,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.
„Dabartinis kompensavimo mechanizmas nepakankamai skatina vaistų tiekėjus konkuruoti tarpusavyje, todėl turime gana aukštas vaistų kainas. Pataisomis padidinus konkurenciją, galime tikėtis mažesnių vaistų kainų, o tai reiškia, kad sutaupytos lėšos grįžtų pacientams papildomų, inovatyvių, pridėtinę terapinę vertę turinčių vaistų kompensacijomis“, – aiškina sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Įveda medicinos priemonių kainų „lubas“
Dar vienas pokytis – maksimalių pacientų priemokų ribojimas, įsigyjant MPP. Šiuo metu didelės dalies į kainyną patenkančių MPP pacientų priemokos viršija 100 proc., o kai kuriais atvejais – net 300 proc. valstybės kompensuojamos kainos. Tai didelė finansinė našta sunkiomis ligomis sergantiems žmonėms, slaugomiems pacientams ar jų šeimos nariams.
Pagal naują tvarką, maksimalios pacientų priemokos už MPP neviršys 50 proc. bazinės kainos. Šis pokytis, skatindamas tiekėjų konkurenciją, leis mažinti MPP kainas ir taupyti namų ūkių išlaidas.
Kartu nenukentėtų ir kompensuojamųjų MPP kokybė, nes šiuo metu taip pat yra rengiami MPP esminių savybių aprašymai ir tik šiuos aprašymus atitinkančios priemonės bus įrašomos į Kompensuojamųjų MPP kainyną.
Toliau bus skatinami rinktis pigiausius vaistus
„Labai svarbus yra šis įstatymas, yra sisteminis požiūris, kaip turėtų būti formuojama vaistų politika Lietuvoje. Yra bendras sutarimas ir su Sveikatos apsaugos ministerija, įvykdytas ir Konstitucinio Teismo sprendimas. Vaistų prieinamumas Lietuvoje nesumažės. Aišku, politika yra tokia, kad žmonės ir toliau bus skatinami rinktis pigiausius vaistus, kad vaistų kaina Lietuvoje neaugs. Tai turėtų tenkinti ir pacientus, ir, kaip minėjau, politikos formuotojus“, – ragindama balsuoti už įstatymą kalbėjo konservatorė Jurgita Sejonienė.
Valstietis A. Veryga taip pat džiaugėsi, kad pagaliau lygiuojamės į civilizuotų, skandinaviškų valstybių lygį. „Manau, kad Lietuva neturi permokėti už vaistus. Tuos pinigus kuriuos galime išsireikalauti iš vaistų gamintojų ir pardavėjų, kad jie duotų tokią pačią kainą, kaip kitoms valstybėms“, – kalbėjo Seimo narys.
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas akcentavo, kad pacientams niekas dėl šios tvarkos nesikeis: „Žmonės nuo Naujų metų gali būti saugūs – kompensuojamųjų vaistų sąrašas bus ir jie gaus kompensaciją už vaistus panašia tvarka, kuri buvo, tik mes dabar tą įteisiname įstatymu. Bet naujovių jau yra atsiradę, žmogus, tardamasisi su gydytoju gali iš sąrašo pasirinkti jam tinkamiausią vaistą ir sumokėti tik priemoką, bet bazinė kaina visada bus apmokama, ko prieš tai nebuvo.“
Vis tik pasigirdo ir kiek skeptiškų balsų. Lietuvos regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė svarstė, kaip bus apskaičiuojama didžiausia paciento priemoką, remiantis namų ūkio išlaidų pokyčiais ir medicinos priemonių prieinamumu.
„Kaip šiuos dalykus treikės paversti skaitmenine išraiška, reikia labai lakios vaizduotės. Tai tikrai nemanau, kad tai pats tobuliausias projektas. Bet labai sveikinu Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pažangą suvokus, kad pagaliau generiniai vaistai Lietuvoje nuo šiandienos pradės veikti“, – kalbėjo ji.
Pokyčius pasitinka su nerimu
Nors SAM deklaruoja, kad tai padės racionalizuoti PSDF biudžeto lėšas ir padės pacientams sutaupyti, patys jie ir vaistų gamintojai kritiškai vertina šiuos pakeitimus. Jie nuogąstauja, kad vaistų pasirinkimas pacientams kaip tik gali sumažėti.
Vaistų gamintojų asociacija (VGA) ir Lygiagretaus vaistų importo asociacija (LVIA) vis akcentavo, kad priimant Farmacijos įstatymo pakeitimus nebuvo pakankamai įvertinta jų neigiama įtaka pacientams ir vaistų rinkai.
Jų skaičiavimais, jei kitąmet antrojo pusmečio kompensuojamųjų vaistų kainynas būtų ruošiamas pagal ministerijos parengtą įstatymo projektą, pagal pesimistiškiausią scenarijų kompensavimo sistemoje būtų 38 proc. mažiau vaistų nei ankstesniame kainyne. Tai galėtų paveikti per 300 tūkst. pacientų: jie būtų priversti už vaistus susimokėti savo lėšomis arba keisti gydymą.
„Nerimą reiškia tiek vaistų gamintojų atstovai, tiek pacientai, kuriems pakeitimai turės ir sveikatos, ir finansinių pasekmių. Be to, nedviprasmiškai pasisakė ir Konkurencijos taryba. Jų teigimu, kainų reguliavimas prieštarauja ir konkurencijos logikai, ir siekiui didinti vaistų prieinamumą“, – atkreipė dėmesį VGA valdybos narys Justinas Poderis.
Vaistinėse ypač trūksta vaistų vaikams – politikai tai vadina šantažu:
Anot Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, pacientai bet kokius pakeitimus visada išgyvena itin sunkiai – tiek finansiškai, tiek kalbant apie poveikį sveikatai.
„Dar liepos mėnesį kreipėmės į Sveikatos reikalų komitetą, prašydami atsisakyti kai kurių Farmacijos įstatymo projekte siūlomų pakeitimų. Mūsų manymu, jie dar labiau ribos dalies vaistų patekimą į kainyną. Jau ir dabartinė tvarka lemia, kad kas pusmetį išleidžiant naują kainyną, daugiau nei 300 vaistinių preparatų iš jo išbraukiama. Pacientams nesuprantama, kodėl jiems nekompensuojama bent dalis šių vaistų kainos, o jie priversti arba keisti gydymą, arba mokėti pilną vaistų kainą. Galiausiai susiklosto ir taip, kad jiems reikiamų vaistų Lietuvoje apskritai nelieka“, – sako V. Augustinienė.
Remiantis Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2022 m. valstybė vaistams kompensuoti numatė 453 mln. eurų. Planuojama, kad 2023-aisiais ši suma išaugs iki 491 mln. eurų.
