Finansiniai sukčiai toliau aktyviai įvairiais būdais apgaudinėja gyventojus. Šį kartą, apsimetę „Omnivos“ siuntų pristatymo bendrove, finansiniai sukčiai gyventojams išsiuntė apgavikiškus elektroninius laiškus.
Viena iš tokių laiškų gavo ir tv3.lt naujienų portalo redakcija. Jame „Omniva“ prisistatantys apgavikai neva praneša, apie prievolę susimokėti muito mokestį, kad gyventojas galėtų gauti siuntą.
Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad sukčių žinutė suformuluota gana nerišlia lietuvių kalba.
„Mes džiaugiamės galėdami pranešti, kad jums adresuotas siuntinys buvo gautas. Nepavyko pristatyti jūsų siuntinio, nes nebuvo sumokėta muito mokestis sumoje 3,8 EUR“, – teigiama aferistų laiške.
Todėl sukčiai apsimeta prašantys susimokėti tam, kad gyventojams galėtų kuo greičiau „išsiųsti“ siuntą.
„Prašome apmokėti muito mokesčius pagal šią nuorodą, kad pristatymo procesas būtų baigtas per 24 valandas“, – su nuoroda į sukčių svetainę rašo aferistai.
Sukčiai veikia įvairiais būdais
„Omniva“ komunikacijos specialistė Gabrielė Požerskė naujienų portalo tv3.lt žurnalistams patvirtino, jog šis gautas laiškas iš tiesų yra išsiųstas sukčių.
„Jis atsiųstas iš akivaizdžiai neoficialaus el. pašto adreso, tekste matomos kalbos stiliaus klaidos, skatinama veikti greitai, nepateikiama tiksli siuntos informacija. Atkreipiame dėmesį, kad mes niekada klientų el. paštu, SMS žinutėmis ar telefonu neprašome atlikti papildomų mokėjimų“, – pabrėžia „Omnivos“ atstovė.
G. Požerskė pažymi, kad sukčiai aktyviai veikia visose Baltijos šalyse ir taiko įvairias apgaulių schemas.
„Pasitaiko pavyzdžių, kai klientai gauna melagingas SMS žinutes su nurodymu spausti nuorodą ir apmokėti siuntos gavimui reikalingą pinigų sumą, patikslinti kontaktinius duomenis ar nukreipti siuntą kitu adresu. Taip pat, netikrų internetinių svetainių, kur prašoma pateikti duomenis siuntos pristatymui ar skenuoti netikrus QR kodus.
Kadangi veikiame visose trijose Baltijos šalyse, metų pradžioje Latvijoje fiksavome atvejus, kai pajamų deklaravimo laikotarpiu sukčiai skambindavo apsimesdami „Omniva“ kurjeriais. Jie teigė, kad gyventojui yra adresuotas laiškas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ir taip siekė išgauti asmens duomenis“, – įvairiais sukčių veikimo būdais dalinosi G. Požerskė.
Būna ir tokių schemų, kada paskambinę telefonu ir prisistatę policijos ar kitos institucijos darbuotojais, sukčiai reikalauja per paštomatą išsiųsti pinigų.
„Tokį atvejį esame užfiksavę Estijoje, kai pagyvenęs vyras į paštomatą įdėjo 10 000 eurų. Tuomet dėl greitos reakcijos bei mūsų darbuotojų atidumo ir operatyvių veiksmų pavyko atgauti sukčiavimo schemos auka tapusio žmogaus pinigus.
Tad raginame pasikalbėti su vyresnio amžiaus artimaisiais, kad jie žinotų apie tokias sukčiavimo schemas ir nepasiduotų nusikaltėlių provokacijoms“, – komentavo „Omnivos“ atstovė.
Susidūrus su sukčiavimo atvejais G. Požerskė priduria, kad apie tai siuntų pristatymo bendrovė visada informuoja teisėsaugą.
Todėl kilus klausimų ar abejonių, klientai yra raginami susisiekti su klientų aptarnavimo centru oficialiais kontaktai, kurie yra nurodyti „Omnivos“ internetinėje svetainėje. O supratus, kad patekote į sukčių pinkles, nedelsiant kreipkitės į banką ir informuokite policiją.
Per pirmąjį šių metų ketvirtį sukčiai išviliojo kelis milijonus eurų
Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro (PPPKC) duomenimis, per pirmąjį 2025 m. ketvirtį iš viso buvo užfiksuoti 3247 sukčiavimo atvejai, iš gyventojų išviliota virš 4 milijonų eurų, o iš viso pasikėsinta į 9,5 milijono eurų.
Pats populiariausias sukčių veikimo būdas išlieka netikrų elektroninių laiškų ir SMS žinučių siuntimas. PPKC dalinasi, jog tokių suklastotų žinučių per 2025 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuota net 1581 atvejis.
Vidutiniškai šiuo aferistų veikimo būdu išviliota 346 eurai, o iš viso per šį laikotarpį patirtas 550 tūkst. eurų nuostolis.
Kaip anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis, sukčiavimo atvejus ištirti yra gana sudėtinga, tyrimai rodo, kad išaiškinti pavyksta apie 30 proc. tokių nusikaltimų.
Policijos departamento atstovo teigimu, taip yra todėl, kad daugiausiai sukčiavimai yra vykdomi iš užsienio šalių.
R. Matonis taip pat priminė jokiu būdu nespausti atsiųstų įtartinų nuorodų.
„Jeigu jums atsiunčia nuorodą, kad ir kas ten parašyta, ar kad jūsų siunta užstrigo, ar kad atėjo laiškas, ar kad jums Valstybinė mokesčių inspekcija turi pervesti permoką, ar kad reikia patikslinti deklaraciją, tai tikrai jokių nuorodų nereikėtų spausti.
Rekomenduojama tiesiogiai apsilankyti institucijos interneto svetainėje, rankiniu būdu įvedant jos adresą į naršyklės langą ir informaciją tikrinti per oficialų puslapį“, – pabrėžė R. Matonis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
