Pareigūnai pabrėžia, kad sukčiai tampa vis išradingesni, geba įtikinti net labai atsargius žmones, todėl ypač svarbu būti budriems ir nespausti jokių neaiškių nuorodų, net jei jos atrodo gautos iš patikimų institucijų.
Pasak pareigūnų, vien per pastarąją savaitę buvo užfiksuotas skaudus atvejis, kai gyventojas, patikėjęs atsiųsta nuoroda, neteko kelių tūkstančių eurų. Nors policija daro viską, kad tokie atvejai būtų ištirti, prevencija vis dar išlieka efektyviausias būdas apsisaugoti.
Sukčiai bando apsimesti įvairių institucijų darbuotojais
Savo įraše policijos pareigūnai aiškiai įvardija, kokių veiksmų reikėtų vengti, ir primena, jog jokie bankai, mobiliojo ryšio operatoriai ar valstybinės institucijos neprašo asmeninių prisijungimo duomenų.
„Dėmesio, sukčiai nesnaudžia!
2025-06-29 gautas pranešimas policijoje, kad asmeniui paspaudus gautą nuorodą iš banko sąskaitos nuskaityti pinigai!
Padaryta žala 7 450 eurų!
Nespauskite jokių siunčiamų nuorodų!
Būkite budrūs, nepatekite į sukčių pinkles!“, – rašoma įraše.
Be to, kartu su įspėjimu bendruomenės pareigūnai pasidalino ir trimis vizualais su aktualia informacija – tai glaustai ir aiškiai išdėstyti patarimai, kaip atpažinti sukčius bei ką daryti gavus įtartinas žinutes.
„KAIP ATPAŽINTI SUKČIŲ?
ASMENS DUOMENŲ PAGROBIMAS.
Kaip sukčius bando išvilioti pinigus:
Apsimeta „Google“ atstovais, policijos pareigūnais, banko, Migracijos departamento, mobiliojo ryšio operatorių darbuotojais ar kitais valstybės tarnautojais. Dažniausiai bendrauja rusų kalba.
Paskambinęs praneša, jog šiuo metu sukčiaujama elektroninėje erdvėje ir yra duomenų, kad naudojamasi Jūsų sąskaita arba kad Jūsų banko ar elektroninio pašto paskyra nulaužta, o duomenys pasisavinti.
Sukuria istoriją, esą baigėsi Jūsų turimo mobiliojo ryšio operatoriaus numerio aptarnavimas arba reikia pratęsti sutartį ir šiems veiksmams atlikti būtini Jūsų duomenys.
Prašo padiktuoti banko prisijungimo duomenis, įvesti juos į atsiųstas užklausas, perduoti banko korteles kurjeriams, pervesti lėšas į kitų asmenų sąskaitas, siūlo padėti apsaugoti sąskaitas, užblokuoti duomenų grobstymą, pratęsti sutartis.
Jei telefonu Jūsų prašo padiktuoti ar į atsiųstas užklausas suvesti prisijungimo prie elektroninio banko duomenis, padiktuoti elektroninio pašto adresus, banko kortelių duomenis:
Neskubėkite veikti – paprašykite paskambinti vėliau, ramiai įvertinkite situaciją, nepasiduokite spaudimui.
Žinokite – Lietuvoje veikiančių bankų darbuotojai, policijos pareigūnai ir kitų valstybės institucijų darbuotojai bendrauja lietuvių kalba.
Patikrinkite – savo banko sąskaitą per elektroninį banką arba paskambinkite oficialiais banko telefono numeriais ir pasiteiraukite apie Jums pateiktos informacijos tikrumą.
Prisiminkite – banko darbuotojas ar kitas pareigūnas niekada neskambins prašydamas atskleisti ar suvesti savo banko prisijungimus arba kitus asmens duomenis į atsiųstas užklausas.
Paskambinkite – savo mobiliojo ryšio operatoriui oficialiai skelbiamais telefono numeriais ir įsitikinkite, ar Jums pateikta informacija yra tikra.
Praneškite policijai – taip padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti telefoninius sukčius.
KAIP ATPAŽINTI SUKČIŲ?
ĮVAIRIŲ INSTITUCIJŲ SMS ŽINUTĖS.
Kaip sukčius bando išvilioti pinigus:
Apsimeta esantis iš Lietuvoje veikiančių bankų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, teismo, Lietuvos pašto, kurjerių tarnybų ar kt.
Atsiunčia SMS žinutę su informacija, sukeliančia stresą, pavyzdžiui, apie užblokuotas sąskaitas, paskirtas baudas, nesumokėtus mokesčius, užlaikytą siuntinį dėl neatnaujintų duomenų arba nesumokėtų muitinės mokesčių.
Prašo visais atvejais nedelsiant jungtis prie žinutėje įkeltos nuorodos, kad sužinotumėte daugiau informacijos. Jungiantis prie nuorodos pasisavina sąskaitose esančias lėšas“, – rašoma įraše.
Ką daryti gavus įtartiną SMS žinutę?
Kitame vizuale patariama, kaip elgtis gavus įtartiną SMS žinutę – pateikiami konkretūs žingsniai, kurie padės atpažinti sukčių siunčiamą žinutę ir apsisaugoti nuo galimos žalos.
„Jei gavote SMS žinutę, kurioje prašoma prisijungti prie nuorodos:
- Atkreipkite dėmesį – sukčių siunčiamos žinutės dažnai turi rašybos klaidų. Žinutėje esančios nuorodos, palyginti su skelbiamomis oficialiose svetainėse, turi papildomų simbolių.
- Žinokite – oficialių institucijų atstovai nesiunčia nuorodų jungtis per elektroninį banką.
- Patikrinkite informaciją – gavę SMS žinutę, suraskite oficialų institucijos telefono numerį ir pasiteiraukite apie Jums pateiktos situacijos tikrumą.
- Praneškite policijai – taip padėsite efektyviau ir greičiau išaiškinti telefoninius sukčius.
Jeigu gavote SMS žinutę ir įtariate, kad tai sukčius, nedvejokite, nedelsdami skambinkite į policiją skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba praneškite elektroninėje erdvėje WWW.EPOLICIJA.LT“, – rašoma įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
/
Nelaikau pinigų banko sąskaitoje, tad esu ramus. Špyga sukčiams.
