Tarp savo prioritetų jis taip pat mini piliečių atsparumo grėsmėms stiprinimą ir didesnį įsitraukimą į gynybą, partijų susitarimo dėl krašto apsaugos finansavimo vykdymą, karių socialinę apsaugą, tolesnį kariuomenės modernizavimą.
„Reikia kalbėti apie JAV pajėgų dislokavimą Lietuvoje, manau, kad tai yra prioritetas, jog bataliono dydžio pajėgumai būtų Lietuvoje. Jie ir dabar būdavo vienu ar kitu laikotarpiu, bet apie tai reikia kalbėti“, – BNS sakė A. Anušauskas.
„Tačiau kalbant apie tai reikia suprasti, jog tam reikalinga infrastruktūra, tam reikalingas ne tik Amerikos pasirengimas, bet ir mūsų pasirengimas šiems dalykams. Manau, kad per artimiausius kelerius metus tai galime pasiekti“, – pridūrė jis.
Tarptautinis NATO batalionas, vadovaujamas Vokietijos, Lietuvoje dislokuotas 2017 metų vasarį, reaguojant į Rusijos agresiją Ukrainoje ir karinį aktyvumą regione. Amerikiečių kariai atvyksta pratyboms.
Pretendentas į krašto apsaugos ministrus pabrėžė, jog būtina ugdyti supratimą, kad krašto apsauga yra ne tik valstybės, bet ir visų piliečių rūpestis.
„Nacionalinio saugumo stiprinimas priklauso ne tik nuo valstybės, bet ir kiek patys piliečiai yra atsparūs naujo pobūdžio grėsmėms. (...) Jau anos kadencijos Seime pradėjome kalbėti apie pilietinio atsparumo, pasipriešinimo politikos koncepciją, jos įgyvendinimą, pilietinį patriotinį ugdymą mokyklose, Šaulių sąjungos galimybių didinimą“, – sakė A. Anušauskas.
Jis teigė palaikantis idėją sudaryti daugiau galimybių šauliams namuose laikyti ginklų, tačiau pabrėžė, kad tokia teisė turėtų būti suteikta tik parengtiems ir apmokytiems piliečiams.
„Ketvirtas ne mažiau svarbus prioritetas – socialinis paketas kariams, jų šeimoms. Jis turi būti ne tik išlaikytas, bet ir didinamas iki pat išėjimo į kario pensiją, o ten jau kalba būtų apie jų integraciją į darbo rinką“, – BNS sakė pretendentas į krašto apsaugos ministrus.
Jis tvirtino palaikantis ir visuotinės karo prievolės idėją, tačiau akcentavo, kad tam būtina užtikrinti finansavimą.
„Tai nėra tik politinis apsisprendimas, tai ir kariuomenės infrastruktūros reikalas, kariuomenės pajėgumų reikalas. Tai kainuoja. (...) jeigu nedidinamos atitinkamai krašto apsaugos išlaidos, tai klausimas, kieno sąskaita. Nesinorėtų daryti kieno nors sąskaita. Tai siektinas tikslas, tačiau jam turi būti pasirengta labai nuosekliai“, – teigė A. Anušauskas.
Jis vylėsi, kad partijų susitarimas dėl gynybos politikos gairių bus vykdomas. Susitarimu įsipareigota nuosekliai didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais krašto apsaugai būtų skiriama ne mažiau kaip 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Dešiniųjų kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė trečiadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda įvardijo, ką norėtų matyti ministrų pareigose. Jos pačios kandidatūra į Vyriausybės vadoves Seimui bus pateikta ketvirtadienį.
Pagal Konstituciją, prezidentas Seimo pritarimu skiria ministrą pirmininką, paveda jam sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį.
