Daugiau nei 7 metus vienoje įmonėje pradirbusi Ana buvo atleista mažinant etatus. Vilnietė nusprendė ne tik ieškotis naujos darbovietės, bet ir keisti profesiją, todėl netrukus užsiregistravo į Užimtumo tarnybą. Čia ji susirado norimus kursus, kuriuos finansuoja Tarnyba.
„Seniai norėjau eiti mokytis apskaitininkės profesijos. Stojus į Užimtumo tarnybą iš karto išsiaiškinau, ar tam yra galimybės, ar atitinku kriterijus. Konsultantė buvo labai maloni, paaiškino, kad norint gauti finansavimą apskaitininkės kursams reikia surasti darbdavį, kuris priims į darbą po kursų“, – pasakoja Ana.
Pašnekovė sako, kad neturint patirties susirasti darbdavį, kuris lauks darbuotojos beveik pusę metų, yra tikras iššūkis, tačiau, anot Anos, labai norint viskas įmanoma – ji surado, kas sutiktų pasirašyti trišalę sutartį ir po kursų priimtų į darbą.
Nustebino Užimtumo tarnybos atsakymas
Atlikusi visus reikiamus žingsnius Ana sužinojo, kad Užimtumo tarnybos siūlomi kursai visgi nebus finansuojami.
„Rezervavau kursams vietą, nes vietos tirpsta labai greitai, viską nusiunčiau konsultantei, konsultantė pridavė dokumentus finansavimo skyriui, iš kuriuo gavau neigiama atsakymą: „Atsiprašome, bet šiems kursams finansavimo skirti negalime.“
Nesuprantu, kam tada kursai yra įtraukti į finansuojamų sąrašą, kam tada reikia sunkiai ieškotis darbdavio, kuris priims į darbą po kursų?“ – nesupranta Ana.
Tiesa, yra kursų, kuriuos Užimtumo tarnyba finansuoja su dvišale sutartimi, tačiau Anai pasirodė, kad sąraše dauguma profesijų yra vyriškos ir tik kelios tinkamos moterims (virėjos, siuvėjos ir kt.), kurių vilnietė esą nesugebėtų dirbti.
Ana tvirtina, kad į Užimtumo tarnybą registravosi ne tam, kad gautų pašalpas, nors yra daugiavaikė mama. Moteris pagal Darbo kodekso 57 straipsnį buvo atleista darbdavio iniciatyva ne dėl savo kaltės, todėl dabar nori įgyti naujų įgūdžių ir dirbti išsvajotą darbą.
„Dabar turiu tikslų planą, kur noriu dirbti pagal specialybę, kuri yra prie širdies ir kurioje trūksta specialistų, bet nors ir rašo, kad Tarnyba kursus finansuoja, iš tikrųjų finansavimas kažkur nuplaukia. Nemanau, kad yra daug žmonių kurie suranda darbdavį trišalei sutarčiai pasirašyti, tai kur dingsta finansavimas?“ – klausia Ana.
„Negavus kursų, prarandu bet kokias perspektyvas dirbti norima darbą ir turėti perspektyvas. Dabar esu visiškoje nežinomybėje“, – sako pašnekovė.
Kaip žmonės atrenkami į kursus?
Užimtumo tarnyba primena galinti taikyti aktyvios darbo rinkos politikos (ADRP) priemones, tarp jų – paramos mokymuisi priemones, tik įgyvendindama ES lėšomis finansuojamus projektus.
„Valstybės biudžeto lėšomis įgyvendinamų ADRP priemonių limitas šiais metais jau pasiektas, ir iki metų pabaigos naujos sutartys nebebus sudaromos“, – nurodo Tarnyba.
Norintiems persikvalifikuoti galioja atrankos kriterijai ir tvarka. Užimtumo tarnybos konsultantai atrenka asmenis ir nukreipia juos dalyvauti mokymo priemonėse, pavyzdžiui, kursuose.
„Akcentuojame, kad profesinio mokymo priemonei taikomi specialieji atrankos kriterijai prioriteto tvarka. Pirmenybė teikiama vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškančiam asmeniui, pageidaujančiam sudaryti trišalę sutartį arba norinčiam mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius“, – atsako Tarnyba.
„Jeigu po šio vertinimo lieka daugiau nei vienas kandidatas, Užimtumo tarnyba pirmenybę teikia asmeniui, kuris anksčiau nėra dalyvavęs aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, arba kuris yra ilgesnį laiką registruotas Užimtumo tarnyboje.
Taip pat nukreipiant asmenį į atitinkamas paramos mokymuisi priemones vertinami ne tik prioritetai, kriterijai, ar klientas atitinka tikslinei grupei, bet ir ar jo pasirinkta profesija paklausi darbo rinkoje nacionaliniu ar regioniniu lygiu, taip pat atsižvelgiama, kokia galimybė finansuoti mokymo programas“, – vardija Tarnyba.
Tarnybos atsakymas: Ana – ne iš tų, kuriems reikia suteikti prioritetą?
Atsakydama konkrečiai dėl Anos situacijos, Užimtumo tarnyba pakartojo, kad norintiems dalyvauti mokymo priemonėse klientams taikomi atrankos kriterijai ir tvarka.
„Pirmenybė teikiama vidutinių arba ribotų įsidarbinimo galimybių darbo ieškantiems asmenims, pageidaujantiems sudaryti trišalę sutartį arba norintiems mokytis pagal formaliojo profesinio mokymo programas, arba jų modulius.
Jei po pirminio vertinimo išlieka daugiau nei vienas tinkamas kandidatas, taikomi papildomi prioritetai – pirmenybė teikiama asmeniui, kuris anksčiau nedalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, taip pat tam, kuris Užimtumo tarnyboje yra registruotas ilgesnį laiką“, – nurodė Tarnyba.
„Taip pat be išvardintų sąlygų vertinama ir tuo metu galiojanti mokymo programų finansavimo galimybė. Šiuo metu paramos mokymuisi priemonių finansavimas yra ribotas, tik iš ESF lėšomis finansuojamų projektų“, – priduria ji.
Tarnybos duomenimis, Ana vis dėlto nėra iš tų, kuriems reikia suteikti prioritetą.
„Klientės situacija rodo, kad Užimtumo tarnyboje ji registruota tik daugiau nei vieną mėnesį, taip pat jau anksčiau yra dalyvavusi mokymo priemonėje“, – atsakė Užimtumo tarnyba.
Ana pripažino, kad dalyvavo mokymo priemonėje prieš 10 m., bet šią vasarą Užimtumo tarnybos konsultantė jai patikino, esą Ana turi teisę gauti tęstinius mokymus. Vis dėlto oficialus Tarnybos atsakymas – neigiamas.
„Atsižvelgus į visas objektyvias aplinkybes, klientei pirmiausia bus teikiamos paslaugos, susijusios su darbo paieška, kad ji greičiau sugrįžtų į darbo rinką“, – priduriama Užimtumo tarnybos atsakyme portalui tv3.lt.
Aiškina, kad pasirinkta profesija – nepaklausi
Tačiau Anai Užimtumo tarnyba pateikė kitokį paaiškinimą, kodėl neskirs paramos mokymuisi. Pradžioje atsakė, kad parama mokymuisi nebus skiriama dėl lėšų trūkumo.
Anai pakartojus prašymą, patikslino, kad jos pasirinkta profesija nepaklausi, todėl nepatenka tarp tų, kuriems teikiama pirmenybė.
„...šiuo metu Užimtumo tarnyba, įvertinus mokymuisi priemonei skirtas lėšas, pirmiausia paramą mokymuisi skiriama asmenims, kurie pageidauja ne tik sudaryti trišalę sutartį bet ir siekia įgyti profesiją įtrauktą į Darbo rinkos prognozėmis nustatytų paklausių profesijų, įgyjamų dalyvaujant formaliojo ir neformaliojo profesinio mokymo programose, sąrašą (toliau – Sąrašas).
Atsižvelgiant į tai, kad apskaitininko profesija, kurią siekiate įgyti, nėra įtraukta į Sąrašą, Skyrius (Klientų aptarnavimo ir paslaugų valdymo – red. past.) šiuo metu negali Jums skirti paramos mokymuisi, nors Jūs ir sutinkate pasirašyti trišalę sutartį“, – rašoma Užimtumo tarnybos rašte Anai.
Minėtos paklausios profesijos yra patvirtintos Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu. Štai jų sąrašas:
- Baldžius
- Baldų apmušėjas
- Betonuotojas
- Dažytojas
- Elektrikas
- Kepėjas, konditeris
- Krautuvų vairuotojas
- Medienos apdirbimo staklininkas
- Motorinių transporto priemonių kroviniams ir (ar) keleiviams vežti vairuotojas
- Mūrininkas
- Pardavėjas
- Plytelių klojėjas
- Pedagogo padėjėjas
- Sandėlio operatoriaus
- Santechnikas
- Siuvėjas
- Individualios priežiūros darbuotojas
- Slaugytojo padėjėjas
- Stalius dailidė
- Suvirintojas
- Tinkuotojas apdailininkas
- Virėjas
- Kelininkas
- Konstrukcijų montuotojas
- Pastolių montuotojas
- Metalo apdirbimo staklininkas
- Fasadų šiltintojas
- Šaltkalvis
- Vamzdynų montuotojas
- Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjas
Apskundė Administracinių ginčų komisijai
Šiuo metu Ana Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atsisakymo finansuoti kursus yra apskundusi Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Komisija patvirtino, kad gavo tokį skundą rugpjūčio 20 d.
„Komisija 2025 m. rugpjūčio 27 d. išsiuntė pranešimą apie posėdį, kuris numatytas 2025 m. rugsėjo 23 d.“, – atsako Komisijos atstovas Arminas Mockevičius.
Platesnės informacijos apie skundą Komisija pateikti negali, nes byla dar nagrinėjama. Nuasmenintas sprendimas po jo įsigaliojimo bus paviešintas.
Baigus kursus reikia dirbti bent pusę metų
Gyventojams primenama – į Užimtumo tarnybos finansuojamus kursus gali pretenduoti 18–65 m. amžiaus asmenys, kurie turi aukštąjį arba profesinį išsilavinimą, yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba turi leidimą gyventi Lietuvoje ir dar nedalyvavo mokymuose arba neišnaudojo viso 500 eurų mokymosi krepšelio.
Gaudami valstybės finansavimą, žmonės prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Pagrindinis reikalavimas – įsidarbinti ir dirbti pagal įgytą kvalifikaciją mažiausiai 6 mėnesius arba pradėti savarankišką veiklą. Darbas turi būti tiesiogiai susijęs su įgyta kompetencija.
Jei sudarote trišalę (Užimtumo tarnyba- asmuo-darbdavys) sutartį su būsimu darbdaviu, jis įsipareigoja įdarbinti jus ne trumpesniam nei 6 mėnesių laikotarpiui.
Jei sudarote dvišalę (asmuo-Užimtumo tarnyba) sutartį, galite įsidarbinti savo susirastoje darbo vietoje arba pradėti savarankišką veiklą, tačiau vis tiek privalote išlaikyti minimalų darbo laikotarpį – pusę metų.
Laiku atlikti žingsniai dar negarantuoja finansavimo
Vis dėlto, net jei klientas atitinka bendruosius reikalavimus, o dokumentai pateikti laiku, sprendimas dėl finansavimo vis tiek priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Tarnyba pažymi, kad kiekviena situacija vertinama individualiai.
Visgi, jei jau yra suplanuotas konkrečios profesijos įgijimas, pateikti visi reikiami dokumentai ir yra išduotas mokymosi kuponas, tai reiškia, kad mokymasis buvo suderintas su Užimtumo tarnyba. Įprastai, kai viskas suderinta ir kuponas išduotas, klientas ir dalyvauja mokymuose.
Gavus neigiamą atsakymą dėl kursų finansavimo, Užimtumo tarnyba rekomenduoja kreiptis į konkretų mokymo teikėją, kad šis suteiktų detalesnę informaciją apie mokymų organizavimą, galimas finansavimo alternatyvas ir pan.
Užtimumo tarnyba taip pat siūlo apsvarstyti galimybę mokytis savo lėšomis arba tartis su darbdaviu dėl galimo finansavimo ir mokymosi derinimo su darbo grafiku.
2025 m. valstybė skiria 5,42 mln. eurų finansavimą suaugusiųjų mokymuisi.
Šiemet gyventojai gali gauti finansavimą iki 4620 eurų kvalifikacijai įgyti, iki 2310 eurų kvalifikacijai tobulinti (kai programos trukmė virš 51 valandos), ir iki 1108,80 EUR trumpalaikiams kursams.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
