Valdantieji konservatoriai jūsų siūlymui pasipriešino, labai susijaudino ir konservatorius Jurgis Razma net viešai pasiekė tokį politinės retorikos lygį, kad pavadino šitą galimą tyrimą priekabiavimu. Tai sakykit, kodėl jūs priekabiaujate prie Stepukonio ir prie stadiono?
Šie du klausimai yra vienas nuo kito neatsiejami. Kaip galėjo atsieti Stepukonį ir „BaltCap“ aibę dukterinių įmonių, iš kurių yra finansuojamas yra ne tik stadionas, o kompleksas. Tačiau iš tų „BaltCap“ ir Stepukonio kontroliuotų įmonių ir finansinių srautų turėjo būti finansuota Kėdainių, Šiaulių policijos komisariato statyba, kai kurie tarptautiniai projektai – tai yra gana tampriai susijusi bendrovė su investavimu Lietuvoje.
Ir štai, kas šiandien iš tų viešų šaltinių yra žinoma, kad šitas investicinis fondas veikia nekontroliuojami. Lietuvos bankas beda pirštu, sako, kad čia Estijoje registruota yra, tai turėjo kontroliuotis, bet estai sako, palaukit, tai mes pradėjom tik pereitų metų rugpjūčio 7 dieną, o iki to jau aiškėja, kad dešimtys milijonų jau buvo išplauti ir išnešti.
Ar gali tai vienas žmogus padaryti, būtent turint gana didelį kontroliuojančių institucijų tinklą, Lietuvos banką, FNTT, Finansų ministeriją? Kas tik nekontroliuoja, ir visi sako, kad mūsų algoritmai yra puikūs, procesai ten pakliūna. Tai klausimas, kaip yra?
Kodėl nereikalaujate Lietuvos banko vadovo atsistatydinimo nei FNTT vadovo atsistatydinimo, nors būtent šitos institucijos nesužiūrėjo?
Žinote, labai populiaru šiandieną yra sakyti, kas kaltas, visi ieško, kas kaltas, kas kaltas. <...> Šiandien pagrindinis klausimas – ne kas kaltas, pagrindinis klausimas, kodėl Lietuvoje tai yra įmanoma? Kitas dalykas ar tokių „BaltCap“ yra vienas? Jeigu tai yra sistema ir jeigu tai yra sisteminės galimybės, pagrindinis klausimas, ką padaryti tuoj pat, kad šito nebūtų?
O kaip jūs manote, kodėl Lietuvoje tai yra įmanoma?
Klausimų čia dėl to ir kyla, nekyla klausimas, kaip gali taip su trenksmu ateiti toks investicinis fondas, registruotas net ne Lietuvoje ir į tokį milžinišką projektą, Lietuvos mastais investicinį taip ir niekas net nepasidomi, kad nieks nekontroliuoja. Irgi kyla klausimai, taryba jau dabar sako: miestas turtingas ir per du metus gali atsiskaityti. Tai kam reikalingos tokios koncesijos?
Tai gal turėkime skaidrų rangovo konkursą, per du metus pastatom, suinvestuoja miestas, taip ir turėkime skaidrų koncesininko konkursą ir visi bus patenkinti.
Kalbėjot apie „BaltCap“ plačius ryšius Lietuvoje, jie turėjo reikalų prieš keletą metų ir su Austėjos Landsbergienės mokyklomis. Ar ta istorija negalėjo paveikti valdančiųjų konservatorių taip, kad jie dabar labai nenori parlamentinio tyrimo?
Žinot, čia kažkokios tai spėlionės, dėlionės. Tai nėra nei dėkingas, nei būtinas dalykas. Nedariau čia kažkokių tai įrodymų, kad kažkokios sąsajos yra, tačiau supraskime, jog ta istorija buvo. „BaltCap“ iš tikrųjų tokią mokyklą statė ir nuomojo. Ir šiandieną klausimai ir politikų, ir piliečių, yra keliami, ar iš tikrųjų nėra jokių įtakų pasirenkat ir ateinant į tokius didelius projektus?
Jūs esate viešai užsiminęs apie galimą naudą, kurią politikai gavo iš šitų projektų, apie politinę korupciją. Kokia galėjo būti ta schema?
Gink Dieve, neturiu įrodymų, tačiau remiuosi vieša informacija. Pažiūrėkime, paskutiniu metu dar nebuvo ant tiek žinoma apie „BaltCap“ ir tų dešimčių milijonų iššvaistymą. Tačiau politikai, o ir paprasti žmonės, gaila, bet šį projektą tapatina su vadinamąja galima politikų lesykla, politikų finansavimo lesykla, kadangi labai jau tamprus toks ryšys ir tampri kai kurių politikų gynyba šios bendrovės, paprasčiausia suponuoja poreikį pasiaiškinti, susidėlioti ir pasakyti, ar viskas čia skaidru, o galbūt yra kažkas keistina.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše interviu pradžioje.