Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovės Editos Zdanevičienės, nuo penktadienio iki sekmadienio kasdien buvo fiksuota bent po 2 skendimus. O gaisrai kaitrų metu persikėlė į laukus.
Gesinta beveik 90 gaisrų
Pasak E. Zdanevičienės, per praėjusias 3 paras ugniagesiai gelbėtojai vyko gesinti 86 gaisrų. Didžioji dalis gaisrų dėl sausros įsiplieskė laukuose.
„Vasarą jau pajutom tą šiltų orų tendencija, kad gaisrai kyla atvirose teritorijose. Degė šieno ritiniai ir sausa žolė, ugniagesiai vyko gesinti paliktų laužų, taip pat šiukšlių konteinerių, šiukšlių, sausos žolės, šakų, sukrautų į krūvas“, – vardija ji.
Savaitgalio gaisruose aukų išvengta, tačiau penktadienį gaisro metu vienas žmogus visgi liko sužeistas. PADT tądien gavo pranešimą, kad Vilniuje Gabijos g. iš daugiabučio namo 8 aukšto buto veržėsi dūmai.
„Ugniagesiai per langą pateko į butą autokopėčiomis, kuriame ir buvo nustatyta, kad degė ant viryklės prisvilęs maistas. Iš buto išvedė moterį, kurią išgabeno į ligoninę“, – pasakoja ji.
Tragiškos 3 dienos prie vandens
Iš 7 skendusiųjų neišgyveno 3, o vieno kūnas kol kas dar nerastas.
„Šios dienos pažymėtos tragiškomis mirtimis Lietuvoje“, – pažymėjo E. Zdanevičienė.
Penktadienį 14 val. 58 min. gautas pranešimas, kad Prienuose, Nemuno upėje, prie tilto, apie skęstantį vyrą. Jo gelbėti šoko šalia buvę žmonės. Kai jau atvyko ugniagesiai, vandenyje, už 60 metrų nuo kranto, buvo 2 vyrai. Ugniagesiai gelbėjimo valtimi juos pargabeno į krantą. O skendęs vyras perduotas medikams.
22 val. 13 min. buvo pranešta, kad Anykščių rajone, Kavarsko mieste, Šventosios upėje, vyras paniro į vandenį ir neiškilo apie 40 minučių. Atvykę ugniagesiai išžvalgė dalį upės ir pakrantės, tačiau kūną rado tik kitos dienos vidurdienį.
Šeštadienį 8 val. 8 min. pranešta, kad Klaipėdoje, Baltijos jūroje, skęsta vaikas. Atvykę ugniagesiai tarp bangų, 100 m nuo kranto matė mergaitę. Vėliau buvo pastebėtas ir kitas žmogus, kuris galimai bandė mažametę gelbėti. Į pagalbą buvo pasitelkti pasieniečių kateriai ir sraigtasparnis.
Gelbėtojams pavyko išgelbėti tik mergaitę, ji sušalusi perduota medikams. 9 val. gelbėtojai rado ją gelbėjusio vyro kūną. Gydytojai konstatavo jo mirtį.
Sekmadienį PAGD informuoja, kad 12 val. 31 min. buvo gautas pranešimas, jog Plungės rajone, Gaižupių kaime, tvenkinyje, nuskendo 2 metų mergaitė. Iki atvykstant ugniagesiams mažametę ištraukę iš vandens gaivino giminaičiai. Ugniagesiai tęsė gaivinimą, tačiau nesėkmingai.
16 val. 16 min. pranešta apie moters skendimą Klaipėdojė, 2-ojoje Melnragėje, jūroje. Ją išgelbėjo pajūryje budėję gelbėtojai.
O 17 val. 52 min. buvo gautas pranešimas, kad Klaipėdoje, Smiltynėje, jūroje, skęsta vyras. Atvykus gelbėtojams vyro nesimatė. Į paieškas įsitraukė gelbėtojai ugniagesiai, gelbėtojai plaukikai, gelbėtojai su vandens motociklais ir sraigtasparniu. Tačiau paieškos buvo nutrauktos dėl artėjačios audros ir kūno rasti nepavyko.
22 val. 47 min. buvo pranešta, jog Alytaus rajone, Alovės seniūnijos Davainiškių kaime, ežere skęsta žmogus. Jis išgelbėtas ir perduotas medikams.
Dėl ko dažniausiai skęstama?
E. Zdanevičienė pastebi, jog dažniausiai skendimai įvyksta ten, kur nebudi gelbėtojai. O pagrindinę augančių skendimų skaičių priežastį išskiria neįvertinamą pavojų arba pervertinamas jėgas, ypač besimaudant jūroje.
„Mūsų jūros dugnas yra tikrai pavojingas, nes bangos išmuša duobes. Einant gilyn, atrodo, vandens dar nedaug, tik iki kelių, bet dar porą žingsnių ir virš galvos, ir tuo momentu svarbi savitvarda, nereikia grumtis su bangomis ir srove, nes tada labai greit prarandamos jėgos“, – paaiškina PAGD atstovė.
Taip pat, jos teigimu, jeigu žmogaus įgūdžiai leidžia išsilaikyti ant vandens 5–10 minučių, tai nereikėtų manyti, kad žmogus gerai plaukia.
Nepaisant to, perkaitimas bei šokinėjimas į vandenį atsišaldyti gali sukurti pavojingą kontrastą organizme ir iššaukti skendimą, ypač lėtinių ligų turintiems žmonėms.
Kaip vieną iš dažniausių skendimo priežasčių išskiria ir maudymąsi apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichoaktyvių medžiagų, susilpninančių budrumą.
Kaip gelbėti skęstantįjį?
Kaip anksčiau TV3 žiniose kalbintas gelbėtojas teigia, kad dažnai žmonės neteisingai įsivaizduoja kaip elgiasi skęstantysis.
„Tai būna silpnai plaukia. Šiaip tai tikrai nėra taip, kaip per filmus, kad bėga, rėkia, mojuoja. Nes jeigu toks žmogus, tai, aišku, jis neskęsta. Čia turi jėgų. Matosi tiesiog, sustoja plaukimas, bando ant nugaros verstis, vietoj stovi, žemyn, aukštyn“, – pasakoja R. Kilius.
Visgi statistika rodo, kad vyrus iš vandens tenka traukti net 5 kartus dažniau nei moteris. Pastebėjus skęstantįjį gelbėtojai primygtinai prašo neplaukti traukti jo patiems. Arba surasti ir ištiesti jam plūduriuojantį objektą, į kurį skęstantysis galėtų įsikabinti.
„Skęstantys visada sugriebia ir tikrai gali įvykti dvigubas skendimas, kada žūsta tiek pats skęstantysis, tiek jį gelbėjantis asmuo“, – sako G. Ruočkus.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
