Puoselėta lietuvybė
Šis dvaras istoriškai svarbus visai Lietuvai, nes būtent spaudos draudimo laikotarpiu Zubovai leido knygnešiams naudotis šalia dvaro esančiomis pagalbinėmis patalpomis ir jose slėpti draudžiamą spaudą. Kraštotyrininko teigimu, visa tai buvo daroma su pačio grafo Zubovo žinia, tad galima teigti, kad patys Zubovai prisidėjo prie lietuviškų knygų sklaidos.
,,Netoli Šiaulių esančio Kalnelio kaimo gyventoja man papasakojo labai įdomią istoriją apie savo senelį, kuris dirbo Zubovų dvaro pečkūriu. Sykį jo darbo metu į katilinę įsiveržė pats grafas Zubovas, staigiai jam įdavė du maišus knygų ir liepė sudeginti, o vėliau užmokėjęs apie tai prašė nei žodžio nepratarti šimtą metų. Neilgai trukus pasirodė žandarai ir ėmė viską tikrinti, o pats grafas Zubovas juos tikino, kad lietuviškos spaudos tikrai neslepiąs. Taip jis tą kartą išsisukęs, paaukojęs porą maišų knygų, tačiau toliau galėjęs padėti knygnešiams. Patalpose šalia dvaro, kur buvo laikomi kopūstai, su jo žinia slėpėsi ir lietuviškos knygos”, – pasakoja Vilius Puronas.
Ilgametis kultūros židinys
Didingi rūmai kartais dar vadinami grafų Zubovų Didždvariu, dabar yra Šiaulių universiteto menų fakulteto namai. Tai nėra sutapimas, nes rūmai naudoti kultūriniams ir švietimo tikslams jau daugiau kaip šimtmetį – nuo 1900 m. į rūmus persikėlė turiningo laisvalaikio organizacija Piliečių klubas. Vėliau, Vladimiro Nikolajevičiaus Zubovo pasiūlymu antrame aukšte įsikūrė visuomeninė biblioteka ir buvo saugomas Šiaulių ekonomijos archyvas.
Legendomis apipinti požemiai
Paklausus apie po Zubovų dvaru nusidriekusius požemius kraštotyrininkas tikina, kad yra nemaža tikimybė, jog senais laikais jie vedė net iki pačios Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros. Vilius Puronas šia tema domisi jau daug metų ir yra užfiksavęs įvairių sutapimų, kurie kelia klausimą – ar tai tikrai tik legenda?
,,Man pačiam teko apžiūrinėti požemius ir pastebėti kai kuriuos dalykus. Pirma, anksčiau ten buvo Šiaulių ekonomijos Didždvaris. Vieta, kur žmonės veždavo duoklę ir iš kur perskirstytas maistas keliaudavo į kitus Lietuvos miestus. Taip pat, Didždvaris yra ant kalvelės ir yra išlikę rašytinių šaltinių, kuriuose minima, kad jį juosė tvora – tai reiškia buvo pasiruošta atlikti ir gynybinę funkciją. Kalbant apie Šiaulių katedrą – tai aukščiausias statinys mieste ir turi balistrarijas (neaukštus bokštelius su šaudomosiomis angomis). Taigi ryšys tarp Katedros ir Didžiadvaro labai įdomus. Antras sutapimas toks, kad slaptų takų Didždvario rūsiuose ir Katedros požemiuose išmatavimai sutampa. Taip pat man teko girdėti kaip šalia vykstant įvairioms statyboms buvo atrastos požemių atkarpos, tačiau esant finansavimo problemai visa tai ir išlieka tik legendomis.”
Daugiau sužinoti apie įdomiausias Lietuvos vietas galite ČIA!
