Apie tai, kaip tai padaryti Raseinių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro organizuojamos sveikatos stiprinimo programos „Sveika širdis“ paskaitoje pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ Marius Lasinskas ir žolininkas Nojus Kalvaitis.
Žolelių gydomąjį poveikį organizmui tyrinėja atskira medicinos sritis – fitoterapija ir tai yra vienas iš būdų, kaip išlaikyti sveiką organizmą. Štai keletas pirmųjų augalų, kurie pavasarį pasirodo pirmieji:
Garšva
Garšva – viena pirmųjų pavasarį pasirodančių vaistažolių. Ją tinkamiausias laikas skinti tuomet, kai jos lapeliai ima blizgėti. Ši žolelė gali veikti, kaip raminantis diuretikas, padėti su sąnarių ir podagros skausmas. Jos lapeliai puikiai tinka ir tiesiog valgyti – jas galima naudoti ir salotose.
Kiaulpienė
Paprastoji kiaulpienė turi tiek daug savybių ir gali būti plačiai naudojama. Tai puikus tonizuojantis augalas, kuris stiprina organizmą. Dažniausiai naudojami jos lapai ir šaknys. Pasak žolininko Nojaus Kalvaičio, kiaulpienių lapai yra puikus diuretikas, o 2 gramai džiovintų lapų savo veiksmingumu gali lygintis ir su 80 mg furosemido.
„Naudojant diuretikus, žmogui duodami dar ir kalio papildai, nes dėl šių vaistų naudojimo iš organizmo išeina daug kalio. Kiaulpienių lapuose kartu yra labai daug kalio, todėl manoma, kad dėl to organizmas ir nepraras kalio.
Kiaulpienių lapai gali būti naudojami ir esant širdies nepakankamumui, kojų tinimams ir panašioms ligoms“, – pasakoja N. Kalvaitis.
Šio augalo šaknys gerina kepenų darbą, skatina tulžies skyrimąsi ir gerina žarnyno veiklą. Tiek šaknys, tiek lapai turi kartų skonį, kuris, pasirodo, yra naudingas žarnynui, nes skatina ir skrandžio veiklą, gerina tulžies skyrimąsi ir virškinamųjų sulčių skyrimąsi.
„Kiaulpienių šaknys naudojamos ir odos ligoms esant, nes padeda pašalinti toksinus iš organizmo“, – priduria jis.
Kiaulpienių šaknis galima maišyti su varnalėšos šaknimis. Galima jas susimalti ir naudoti po vieną arbatinį šaukštelių per dieną. Galima ir nuovirą išsivirti – porą arbatinių šaukštelių šaknų paverdi 15 minučių karštame vandenyje ir geri.
„Jau vaikystėje su mama teko eiti į lauką ir skinti kiaulpienių žiedus ir juos tada gaminome su medumi. Iš tiesų čia reikia nemažai darbo, nes tenka nuo kiekvieno žiedelio atskirti lapelius ir kotelius.
Tai puodelį kiaulpienių žiedų sumaišote su 2 šaukštais skysto medaus ir dėl skonio įdėkite kelis šaukštų maltų riešutų. Viską gerai išmaišykite ir įdėkite į šaldytuvą. Per dieną suvalgome po kelis šaukštelius šio mišinio“, – sako N. Kalvaitis.
Taip pat galima pasidaryti ir kiaulpienių žiedų gėrimo. Pakaitinkite 2 litrus vandens, įdėkite 100 gramų rudo cukraus. Leiskite atvesti ir tada į vandenį įdėkite 100 kiaulpienių žiedų ir 1 smulkiai supjaustytą citriną. Uždenkite indą rankšluosčiu ir laikykite vėsioje vietoje 3-4 dienas kasdien pamaišydami. Po to nukoškite, supilkite į butelius ir po dar kelių dienų jau bus galima gerti.
„Labai gaivus gėrimas, karstelėjęs toks, gero skonio“, – sako N. Kalvaitis.
M. Lasinskas priduria, kad geriausią kiaulpienių žiedus rinkti pačioje pradžioje, dar pilnai neišsiskleidus, nes kitu atveju žiedeliai gali paversti pūkeliais.
„Žinoma, iš kotelių galima ir makaronus pasidaryti. Šviežius kotelius supjaustykite „makaronais“, pagardinkite kopūstų sunka , jeigu tokios turite, taip pat tiks citrinos arba svarainių rūgštis. Dar reikės šaukšto medaus ir turėsite puikius makaronus, kurie valo organizmą, reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, padeda kepenų veiklai.
O lapeliai padės inkstų veiklai, skysčius varys. Lapelius taip pat galima džiovinti ar naudoti šviežius, kol jie neapkarto. Kai lapeliai apkarsta, nukramtykite tik jų galiukus. Bet jeigu jai ir galiukai kartūs, lapelių nebenaudokite, geriau rinkite žiedelius. Nuo žiedelių nupūskite vabaliukus ir skanaukite“, – sako M. Lasinskas.
Jis juokauja, kad kiaulpienė yra toks augalas, kuris gali sutvarkyti nuo pirštų galiukų iki plaukų viršūnėlių.
Dilgėlė
Didžioji dilgėlė – vitaminų ir mineralų bomba. Šiuo metu jau galima rasti ir pirmųjų jų lapelių. Jose yra gausu vitamino C, geležies, chlorofilo, vitaminų K ir A ir kitų mineralų.
„Labai gerai kraujui, kas serga anemija. Išsivirus arbatos iš dilgėlių lapų stabdomas kraujavimas tiek žarnyne, tiek kitose vietose. Diabetikams dilgėlės labai naudingos, nes jose esantis urticinas mažina sukraus kiekį kraujyje“, – sako N. Kalvaitis.
Taip pat dilgėlės gali būti naudingos sergantiems egzema. Senovėje žmonės plakdavosi skaudančius sąnarius šviežiomis dilgėlėmis:
„Tai labai drastiškas būdas, bet tuose plaukeliuose esančios medžiagos jos stabdo nervų signalus, kurie siunčia skausmą, ir išsiplakus 4-6 dienoms reumatoidinio artrito skausmas būna numalšintas. Be abejo, labai padeda su artritu ir vaistažolių vartojimas „iš vidaus“, – priduria N. Kalvaitis
Taip pat naudojama ir alergijoms. Dilgėlės turi antihistaminų savybių, kurios gali padėti turintiems šienligę.
Dilgėlių šaknys gali padėti turintiems problemų su prostata, nes dilgėlės gali sustabdyti testosterono virsmą į dihidrotestosteroną, kuris ir sukelia įvairias problemas.
Jų šaknų nuoviras gali būti naudojamas ir plaukams, nes jis stiprina jų šaknis. Taip pat jos gali padėti nuo vyriško plikimo, kai plaukai ima retėti galvos priekyje, nes ir šios problemos yra susijusios su dihidrotestosteronu. Dilgėlė nuo sena naudojama skalauti plaukus, kad šie būtų stipresni, todėl ir dabar galite rasti dar daug priemonių plaukams su dilgėlėmis.
M. Lasinskas antrina, kad dilgėlė – tikrai nuostabus augalas, tačiau vienas puodelis arbatos neišgydys jūsų sveikatos bėdų:
„Po kilogramą ar du dilgėlių nesukramtysite, todėl kartais geriau naudoti koncentruotus augalų preparatus <...>. Svarbiausia rasti kokybišką. Kartais neatmeskite šios galimybės ir atsitaisę sveikatą su preparatais, ją toliau palaikyti galite augalais“.
Kibusis lipikas
„Kibusis lipikas – mano labai mėgstamas augalas. Jis labai geras tonikas limfai, limfmazgiams. Tikrai vienas geriausių. Jis naudingas, kai būna limfmazgių uždegimai ir veikia kaip šluotelė – pravalo visą organizmą ir šalina toksinus“,
Jis naudingas inkstas, šlapimo takams, nes irgi turi diuretiko savybių. Kibusis lipikas naudingas ir odai, ypač esant egzemai ar aknei. Lipikas vėsina odą, todėl jis ir yra toks naudingas.
Jeigu norite pajusti pačias stipriausias jo savybes, šviežią lipiką užpilkite šaltu vandeniu ir palaikykite per naktį – kitą rytą galima gerti.
Baltažiedė notrelė
„Geroji dilgėlė – notrelė, tai nuostabus augalas ir pagalbininkas nuo moteriškų ligų, pūslės uždegimų“, – sako M. Lasinskas.
Ji ypač naudinga moterims, atneša ramybę ir užpildo organizmą maistinėmis medžiagomis. Iš jų galima pasigaminti skanios ir kvapnios arbatos arba prieskonių.
Svarbu prisiminti
Žolininkas įspėja būti atsargiems ir nekramtyti visų augalų žiedų iš eilės, nes kai kurie iš jų gali būti nuodingi. Pavyzdžiui, žalčialunkis, keturlapė vilkauogė ar vėdrynai. Taip pat venkite ugniažolių. Nors jos tinka gydyti karpoms ir odos problemoms, tačiau suvalgius daug ugniažolių žiedelių gali baigtis liūdnai.
Taip pat M. Lasinskas primena, kad nereikėtų persistengti ir su gerosiomis žolelėmis:
„Neskubėkime taip iškart. Reikia po truputėlį. Galite pirmiausiai pasidaryti testą – po lūpa pasidėkite augalo lapelį ir jeigu neištins per 20 minučių, tai viskas gerai, bet jeigu ištins ar ims perštėti – meskite iškart. Visada reikia pasitikrinti ar nesate alergiški. Darykite sąmoningai ir po truputėlį“.
Naudinga žinoti ir tai, kad arbatai galima naudoti ir šviežius augalus – tiesiog žiupsnelį užpilti 85-90 laipsnių temperatūros vandeniu, uždengti ir palaikyti. Jeigu dėsite visą augalą laikykite 10-15 minučių, o jeigu tik žiedus užteks ir 5 minučių – jie labai greitai perduoda savo veikliąsias medžiagas.
