marius lasinskas

Atšalus orams yra itin svarbu stiprinti savo organizmą. Tai galima daryti ir natūraliais būdais: gerti vaistažolių arbatas, valgyti džiovintus augalus, kuriuose gausu vitaminų ir prieš uždegimą veikiančių medžiagų. Apie tai, kokias žoleles šiuo metu reiktų rinkti ir kokia jų nauda, tv3.lt portalui pasakoja vaistažolininkas, VDU ŽŪA Augalų biologijos ir maisto mokslų katedros mokslininkas ir dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas.

Antradienio vakarą (rugpjūčio 22 d. 18 val.) Dainavos parko skaitykloje, šalia tvenkinio įvyks nemokamas, tinkamas vaikams bei suaugusiems, renginys, – Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia į vaistažolininko Mariaus Lasinsko paskaitą „Vaistažolių nauda sveikatai“. Renginio, kurį bibliotekai organizuoti padeda partneriai – Kauno miesto savivaldybės Dainavos seniūnija bei Kauno kultūros centras, metu visi, kas į vasaros skaityklą ateis, sužinos, kaip stiprinti organizmą v...

Jau rytoj visa Lietuva minės kone paskutinę vasaros šventę – Žolinę.  Nuo seno žmonės laukdavo šios šventės, kadangi ji žymėdavo svarbiausių ūkio darbų pabaigą, vasaros ir rudens sandūrą. Vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad Žolinė buvo ir pilnatvės, brandos šventė, kurios metu žmonės taip pat rinkdavo žoleles bei šventindavo jas tikėdami gydomąja galia.

Sakoma, kad Joninių (Rasų) naktis yra ne tik pati trumpiausia, tačiau ir kupina netikėtumų. Vienas svarbiausių dalykų, kurį kiekvienam reikėtų atlikti švenčiant Jonines – pasirinkti laukuose ar pievose įvairiausių žolelių, kadangi, kaip teigiama, šiuo metu jos turi daugiausiai palankių sveikatai savybių. Į ką vertėtų atkreipti dėmesį aptarėme su vaistažolininku dr. Mariumi Lasinsku.

Šiuo metu laukuose ir pievose galime pasirinkti pačių įvairiausių vaistažolių, kuriomis stiprinsime sveikatą rudens sezono metu. Sveikatai palankių žolių galime pasirinkti ir darže. Neretai tokios vaistažolės sodininkų yra vadinamos piktžolėmis. Vis dėlto, vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas įspėja – kai kurios žolės yra nuodingos.  Pasak dr. Mariaus Lasinsko, viena tokių piktžolių – vėdrynai.

Įpusėjus sodo ir daržo darbams, šeimininkams galvos skausmą kelia ir pasirodžiusios piktžolės. Neretai norint jomis atsikratyti žmonės griebiasi įvairiausių priemonių, ravi ir vėliau jas meta į šiukšlių krūvą. Tačiau vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas sako, kad piktžoles verta pradėti vadinti „geražolėmis“, kadangi šios gali suteikti mūsų sveikatai didžiulę naudą.

Atšilus orams, pasivaikščiojimą gamtoje paverskite dvigubai naudingu užsiėmimu – galite ne tik pasivaikščioti, bet ir prisirinkti organizmui naudingų žolelių. Jos puikiai pravers ne tik imuniteto stiprinimui – tai puiki pagalba susirgus, tad verta pasiruošti atsargų.  Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa.

Išlindę pirmieji pavasario pranašių – žibuoklių – žiedai, parskridę pirmieji gandrai primena pagaliau sugrįžtantį gamtos budimą. Visgi, po įvairiausių žiemos negandų dauguma žmonių vis susiduria su peršalimo ligomis, skundžiasi pasilpusiu imunitetu. Kuo galime pastiprinti savo sveikatą ir kokios vaistažolės jau auga laukuose, apžvelgė vaistažolininkas dr. Marius Lasinskas. Apie pavasario atbudimą ir vis labiau šiltėjančius orus pranašauja ir pradėję busti drugeliai.

Daugelis iš mūsų javus vartojame kiekvieną dieną, kaip mitybos raciono dalį. Duona, pyragai, košės, dribsniai, miltai – tai tik maža dalis produktų, kuriuos galime gaminti iš įvairių grūdų: avižų, grikių, kviečių, rugių ir kitų. Ištarus žodį „grūdai“, mums galvoje šmėkšteli gražūs neaprėpiami laukai, kuriais, papūtus vėjui, gražiai nuvilnija javų bangos lyg jūroje. Tačiau, žinoma, javais galima ne tik grožėtis – jie yra puikus geros sveikatos šaltinis.

Įpusėjus žiemos sezonui ir toliau niekur nedingsta siaučiantys virusai ir kitos ligos. Norėdami apsaugoti save ir savo artimuosius, imamės vartoti įvairius papildus, vaistus. Tačiau pastiprinti imunitetą ir apsisaugoti nuo įvairių žiemos negandų padeda ir vaistažolės.

Vasara – laikotarpis, kuomet gamta žmogų apdovanoja geriausiomis gėrybėmis, saulė šildo savo spinduliais ir aprūpina organizmą reikiamais vitaminais. Tačiau atėjus rudens pabaigai, vis labiau pastebime prastėjančią nuotaiką, kartas nuo karto atsirandančias sveikatos bėdas ir kitus negalavimus. Vis labiau artėjant lėtam žiemos periodui gali net ir atrodyti, kad visos negandos tik kaupiasi į bendrą katilą.

Žolinė – vieniems tai šventė, kurios metu yra šventinamos vaistažolės, prisimenama dalis protėvių papročių, o kitiems – tik dar viena nedarbo diena arba „ilgasis savaitgalis“. Vis dėlto Žolinės metu – naudinga pasirūpinti artėjančiu rudens, žiemos sezonu, kuomet po vasaros linksmybių grįžta vėsūs orai ir dažniau nei įprastai kimbančios ligos.

Ar jau pakankamai pasiruošėte vaistažolių žiemai? Jei nespėjote – dar pats metas suskubti rinkti siauralapį gaurometį. O jis, kaip sako žolininkai, stebuklingas augalas – nuo nervų, nuo galvos skausmų, skrandžio negalavimų ir net vėžį gydo. Tinka šviežias, džiovintas ir fermentuotas. Vaistažolininkas Marius Lasinskas į pintinę krauna siauralapio gauromečio lapus. Dabar dar metas juos rinkti. O žiedai jau baigia nužydėti, tad atsargiai, kad išdžiūvę pūkais nevirstų.

Nors dažniausiai lietuviai vasaros sezoną įsivaizduoja prie jūros, ežerų ar kitų vandens telkinių, tačiau dažnas skuba laiką leisti ir į miškus, kuriuose šiuo metu galima rasti daug gamtos gėrybių. Miškuose, laukuose bei pievose auga ne tik skanios žemuogės, mėlynės ar dygsta pirmieji grybai, tačiau ir žaliuoja naudingos žolės, kurias naudojame kaip vaistažoles. Ką reikėtų skinti bei kokios yra pagrindinės žolininko taisyklės, dalinasi Marius Lasinskas.

Prasidėjus pavasariui norisi džiaugtis pagerėjusiais orais ir vis pasirodančia saule. Tačiau kartais pavasarinį džiaugsmą sudrumsčia nemalonus peršalimas. Į pagalbą gali ateiti pavasarinės žolelės, kurių nesunkiai rasite savo kiemuose ar pievose. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Dažnai darže arba sodelyje pastebėjus nelauktus augalus skubame juos rauti arba stengiamės visai juos išnaikinti. Nors piktžolės galbūt ir trukdo augti šalia pasodintiems augalams, tačiau taip greitai jomis atsikratyti nereikėtų. Atvirkščiai, pasak žolininko Mariaus Lasinsko, šias savarankiškai augančias žoles galima pervadinti į „geražoles“, kadangi šios turi visą aukso puodą naudingų sveikatai savybių.

Dabartiniame pasaulyje labai daug skubėjimo, kuris kelią nuolatinę įtampą. O kur dar nuolatinis nerimas dėl finansinės situacijos, karo grėsmės ar kitų dalykų. Tai gali sukelti ir miego problemų. Visgi neverta griebtis vaistų – pirmiausiai išbandykite keletą natūralių patarimų. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Kalėdos tikriausiai jau ir neįsivaizduojamos be namus puošiančios žaliaskarės. Kai kurie pirmenybę teikia dirbtinėms eglutėms, o kai kurie švenčių laukia ir dėl to nuostabaus eglutės skleidžiamo kvapo. Visgi, jeigu namuose turite tikrą lietuvišką eglutę, susiduriate su krentančiais eglės spygliukais. Vaistažolininkas Marius Lasinskas pataria neskubėti mesti lauk tų eglės spyglių, o geriau juos panaudoti savo savijautos gerinimui.

Peršalimo ligos yra nemalonus palydovas šaltuoju metų laiku, kuris užklumpa visada ne laiku. Kaip apsisaugoti nuo peršalimo, ką daryti jau susirgus, ar kaip atsikratyti kitų nemalonių rudens dovanų – slogios nuotaikos ir nemigos, naujienų portalui tv3.lt pasakojo vaistažolininkas Marius Lasinskas. Vaistažolininkas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Atėjus rudeniui labai svarbu didelį dėmesį skirti savo sveikatai. Atvėsus orams, daugėja ne tik peršalimo ligomis sergančių žmonių, bet ilgėjančiais tamsiais rudens vakarais prastėja ir psichinė sveikata. Todėl svarbu palaikyti gerą savijautą, stiprinti imuninę sistemą, organizmą, o tai daryti padeda įvairių vaistažolių vartojimas.

Vasara tai tobulas metas praleisti daugiau laiko gamtoje, pasisemti įkvėpimo ir sveikatos. Gamta mus apdovanoja ne tik savo grožiu, bet ir natūraliais vaistais, kurių naudą puikiai išmano vaistininkas-žolininkas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas. Dažniausiai pasijutę blogai pirmiausia griebiamės vaistų ir visiškai nesusimąstome, kad gamta mus apdovanojo naudingais augalais, kurie yra ne tik nemokami, bet dar ir auga visai šalia mūsų, miškuose ir pievose.

Žiema praėjo, atėjo pavasaris, tačiau žiemos padaryta žala imunitetui liko. Užkirsti kelią ligoms galime pasisemti stiprybės iš gamtos. Žolininkas Marius Lasinskas įvardijo, kokios žolelės mums gali padėti jau dabar.

Pavasaris pamažu įsibėgėja, o vis drąsiau šviečianti saulė budina gamtą. Laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą.

Didžiosios metų šventės jau praėjo, o namų kampe besipuikuojanti eglutė ima ne tik prarasti savo grožį, bet ir atsibosti. Jeigu per Kalėdas turėjote gyvą eglutę, neskubėkite jos išmesti. Eglės spygliukai iš tikrųjų yra aukso vertės. Apie tai, kaip spygliukus paversti sau naudingu vaistu pasakojo vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Atėjusi žiema gąsdina ne tik šalčiu ar ledu, bet ir virusais, todėl visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojant gamtoje slypinčias jėgas.

Šiuo neramiu metu labai svarbu sutvirtinti savo imunitetą. Visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojus gamtoje slypinčias jėgas.

Liepos pradžia – pats geriausias metas pasivaikščioti pievose ir prisirinkti gamtos siunčiamų dovanų – vaistažolių. Dabar prasidėjęs pats gausiausias žydėjimas, tad svarbu nepražiopsoti žiedų, kurie pridės sveikatos ir taps puikia apsauga prasidėjus peršalimo sezonui arba padės nudegus saulėje.

Vyraujant apgaulingiems pavasariškiems orams labai svarbu apsaugoti savo organizmą nuo nepageidaujamų susirgimų ir peršalimų. Dabar laukuose ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą. Apie tai, kaip tai padaryti portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Įsibėgėjant pavasariui ir vis maloniau šviečiant saulei atbunda gamta. Dabar laukause ir miškuose galima rasti vis daugiau žolelių, kurios padės sustiprinti organizmą ir pagerinti kasdienę savijautą. Apie tai, kaip tai padaryti portalui tv3.lt pasakoja vaistininkas-žolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos doktorantas, „Žolinčių akademijos“ viceprezidentas, knygos „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ autorius Marius Lasinskas.

Pavasaris įsibėgėja, o po žiemos apsunkęs ir cepelinais primaitintas dažno mūsų organizmas niekaip neišsijudina. Popiet vis dažniau suima snaudulys, tad skubame prie kavos aparato. Žolininkai sako, kad geriau lauke prasieiti, o pievoje ar pamiškėje radus pumpurą, tinkamą žolelę ar žiedelį – juo palepinti organizmą. Kas šiuo metu naudinga ir kas nuodinga, domėjosi mūsų žurnalistai.

Lietuvos pievose tarp gėlių, daugiausiai, liepos mėnesį galime rasti violetiniais žiedeliais pasipuošusią vaistažolę – čiobrelį. Tiesa, farmacijos mokslų magistras, žolininkas Marius Lasinskas sako, jog svarbu šios vaistažolės nepadauginti. Jo teigimu, geriant tiek čiobrelių, tiek kitų vaistažolių arbatas, galioja tam tikros taisyklės, kurių laikydamiesi žmonės išvengs nepageidaujamo poveikio.

Vasarai ruošiasi ne tik žmonės, bet ir uodai. Kūdrose, pelkėse ir balose dabar pats šių kraujasiurbių veisimosi metas. Specialistai iškylautojams pataria apsiginkluoti aitrių kvapų purškalais bei aliejais, o gamtininkai net siūlo prisijaukinti šikšnosparnius - didžiausius uodų priešus. Vaizdelis lyg iš siaubo filmo. Štai taip atrodo iš lėliukės prieš kelias akimirkas išsiritęs uodas. Ir tokių gyvių atšilus orams šalies vandens telkiniuose veisiasi gerokai daugiau nei pernai.

Lapkritis ir gruodis yra patys drėgniausi mėnesiai Lietuvoje. O drėgname ore geriausiai plinta virusai. Gerai, kad egzistuoja tam tikri metodai, kurie padeda apsisaugoti peršalimo sezono metu. Svarbiausia – stiprinti imuninę sistemą. O tai daryti reikia nuolat judant bei taisyklingai maitinantis, geriant įvairias arbatas.