Tv3 televizijos laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius, LSMU Kauno ligoninės vidaus ligų gydytojas Arvydas Unikauskas atskleidžia, ar „idealiu“ laikomas kraujo spaudimas tinka visiems, o Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pasakoja, kaip reikėtų taisyklingai pasimatuoti kraujospūdį.
Stresas – pagrindinis pakilusio spaudimo veiksnys
Profesorius A. Unikauskas pabrėžia, kad idealus kraujo spaudimas daugelį metų yra įvardijamas 120/80 mmHg. Viršutinis skaičius, vadinamasis sistolinis spaudimas, jis susiformuoja širdies susitraukimų maksimumo metu, kai širdis išstumia kraują.
Tuo tarpu apatinis skaičius yra vadinamas diastoliniu kraujo spaudimu, kuris parodo kraujo spaudimo minimumą, kai širdis atsipalaiduoja.
„Įdomus momentas diastolinio spaudimo, kad jis parodo kiek efektyviai tuo momentu širdies koronarinės arterijos ir smegenų arterijos yra prisipildę krauju. Kai yra diastolinis labai žemas, nėra visai gerai“, – pabrėžia profesorius ir priduria, kad abu spaudimai yra lygiai taip pat svarbūs.
„Kviečiame daktarą“ laidoje apsilankė Jolanta – 52 metų mokytoja, kuriai yra diagnozuota hipertenzija. Moteris moko vaikus nuo 5 iki 8 klasės, ir nors darbas jai patinka, jo metu jai stipriai padidėja kraujo spaudimas.
„Kai nedirbu spaudimas būna 90/60 mmHg, o einant į darbą 160/90-100 mmHg. <..> Man svaigsta galva, tirpsta rankos, [stipriai] plaka širdis“, – simptomus įvardija ji.
Moters teigimu, intensyvus gyvenimas ir stresas sukelia padidėjusį kraujo spaudimą, nors ir geria vaistus kasdien: „Pirmą kartą nustatė kai buvo 20 metų. Reaguoju į įvairias aplinkybes, nors kartais to ir neparodau“.
Išklausęs mokytojos istorijos, profesorius sako, kad idealus spaudimas 120/80 mmHg – nebūtinai tinka visiems. Pasak jo, netgi patirdami stresą, visi skirtingai į jį reaguoja, todėl vienodas kraujo spaudimas 120/80 mmHg, negali būti visų žmonių.
Padidėjęs spaudimas – normalus reiškinys?
Gydytojas teigia, kad vyresniame amžiuje yra ypač blogai per žemas diastolinis spaudimas, nes krauju būna mažiau prisipildę širdies ir smegenų arterijos, o vyresniame amžiuje tai gali atsiliepti mūsų savijautai.
„Širdies raumuo gali kentėti dėl deguonies stygiaus, tai visada blogai, kaip ir smegenys gali kentėti dėl deguonies stygiaus. Tačiau, jeigu spaudimas viršutinis pasiekia 170-180 tai automatiškai yra aiškiai per daug, kaip ir diastolinis 100 ir daugiau yra aiškiai per daug“, – pabrėžia gydytojas.
Pasak jo, yra daugybė žmonių, ypač vyresnio amžiaus, kurių viršutinis diastolinis spaudimas didėja: „Jis turi didėti, ir kraujo spaudimas būna 140-150, tai vadinama „pilkoji zona“. Jeigu jūs jį numušite vyresniame amžiuje mažiau nei 80, gali būti, kad jūs vien dėl to blogai jausitės“.
A. Unikausko teigimu, reikia orientuotis į savo sveikatą – jei jaučiate silpnumą, traukia į lovą geriant vaistus nuo spaudimo, sistoliniam spaudimui esant mažiau kaip 120 mmHg, o diastoliniui mažiau nei 80, vadinasi yra per žemas spaudimas.
„Reikėtų nueiti pas gydytoją, jūs pasikalbėsite ir bus sureguliuotos kitos vaistų dozės tiems, kurie geria vaistus“, – patarimą siunčia profesorius.
Kaip taisyklingai matuoti spaudimą?
J. Dūdienė, Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ šeimos gydytoja sako, kad kraujospūdžio skaičius matome skirtingus kiekvieną minutę, todėl reikia žinoti, kaip taisyklingai matuoti kraujo spaudimą.
„Geriausia būtų jei būtų galimybė pasimatuoti su matuokliu, kuris dedamas ant žasto, laisvai atsisėdus pasėdėti bent 10-15 minučių ramybėje. Manžetė negali būti per stipriai užveržta, turi būti ant nuogos odos“, – pabrėžia gydytoja.
Pasak jos, svarbu žinoti kokie yra rytiniai ir vakariniai kraujospūdžiai, nes dažnesnės valandos, kada ištinka infarktas ar insultas, yra rytinės, vadinamos mūsų „miego valandos“. Jeigu gydomės hipertenzijos ligą, būtų galima matuoti kraujospūdį visą parą.
„Žmogaus kraujospūdis priklauso nuo amžiaus. Vaikų yra žemesnis kraujospūdis, jaunos moterys turi žemesnį kraujospūdį, jeigu yra žmogus turintis antsvorį, kraujospūdis kils ir bus didesnis, aukšto ūgio žmonės turės didesnį kraujospūdį“, – atskleidžia specialistė.
Tuo tarpu profesorius A. Unikauskas teigia, kad aukštą kraujo spaudimą turi tie, kurie yra atsparūs insulinui. Jis atskleidė būdą, kaip išmatuoti insulino atsparumą pagal testą namuose.
„Išmatuojate savo liemens apimtį ir padalijate iš savo ūgio. Jei šis santykis yra daugiau nei 0,53 – pas jus yra prasidėjęs atsparumas insulinui, o taip neturi būti“, – pabrėžia jis.
Gydytojas sako, kad tai reiškia, jog vidinės kraujagyslių sienelės sustorėja, taip pat suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Natrio išskyrimas per inkstus yra sumažėjęs ir daugiau skysčių sulaikoma kraujagyslėse: „Paprasčiausias būdas sumažinti atsparumą insulinui, tai sumažinti valgomų angliavandenių kiekį“.
Laida „Kviečiame daktarą!“ – šeštadieniais, 09.00 val. per TV3!
