Atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad tik 3 proc. santuokoje gyvenančių respondentų yra pasirašę povedybinę sutartį, 2 proc. – ikivedybinę sutartį. 3 proc. tyrime dalyvavusių susituokusių Lietuvos gyventojų nurodo nežinantys, ar yra pasirašę vieną iš šių sutarčių.
„Vedybų sutarties pagrindinis tikslas yra turto teisinio režimo nustatymas. Vieni pasirašo ikivedybinę sutartį, kuri galioti pradeda nuo santuokos įregistravimo, kiti – povedybinę, kuri įsigalioja nuo jos sudarymo. Pasirašius vieną iš šių dokumentų sutuoktinio teisės į turtą bus nustatomos ne pagal įstatymą, o pagal tai, kas sutarta vedybine sutartimi. Pavyzdžiui, jei vedybų sutartis nepasirašoma, sutuoktiniai turi turto bendrumo režimą. Tai reiškia, kad visas turtas, kuris įgyjamas susituokus, yra laikomas bendru lygiomis dalimis. Svarbu nepamiršti, kad taip vertinamas ne tik, pavyzdžiui, būstas ar automobilis, bet ir gaunamos pajamos“, – sako Renata Cibulskienė, COBALT vadovaujanti teisininkė.
Anot jos, planuojantiems vestuves ar jau susituokusiems reikėtų gerai apsvarstyti, kuri situacija yra palankesnė – kai turtas yra bendras ar, visgi, kai vertinamas atskirai.
„Vedybų sutartimi galima susitarti dėl visiško turto atskirtumo arba bendrumo, mišraus režimo. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai vedybų sutartyje pasirinko turto atskirtumo režimą, tai iki santuokos ir jos metu įgytas turtas yra kiekvieno asmeninė nuosavybė. Tokios sutarties tikslas – apsaugoti gautas pajamas ir turtą”, – sako R. Cibulskienė.
Turintiems verslą – sutartis dar svarbesnė
Ypač aktuali vedybų sutartis yra turintiems verslą ar turintiems nekilnojamojo turto ir norintiems išsaugoti jo nuosavybę. Ikivedybinėje ar povedybinėje sutartyje numatomos sutuoktinių teisės ir pareigos, susijusios su kiekvienos iš šalių turto valdymu ar disponavimu.
„Pasirašytuose dokumentuose aptariama gaunamų pajamų iš darbo santykių ar verslo nuosavybės forma, sutariama, kaip šalys atsakys už prievoles kreditoriams, kaip šalys prisidės prie šeimos reikmių tenkinimo. Kartais aptariama, kaip dalinsis turtą santuokos nutraukimo atveju, – pasakoja teisininkė. – Šalys, pasirinkusios visišką turto atskirumo režimą, papildomai aptaria ir kitus klausimus: kompensacijų mokėjimą labiau finansiškai pažeidžiamam sutuoktiniui, tarpusavio išlaikymo ar esamo turto pasidalijimą ir priskyrimą labiau pažeidžiamam sutuoktiniui.”
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą apie tai, kiek Lietuvoje gyvenančių žmonių yra pasirašę ikivedybinę ar povedybinę sutartį, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“ 2024 metų kovą, apklaususi 1009 Lietuvos gyventojus nuo 18 iki 75 metų, iš kurių – 641 respondentas yra susituokęs.
