J. Rumiancevas pastebi, kad šiemet vasara šiltais orais nelepina, tad ir poreikis traukti daiktus iš vandens kiek mažesnis – kol kas vykdytos 39 paieškos, kai, lyginant su pernai, per vasaros sezoną jų buvo 84. O per penkerius metus, kai tuo užsiima, jų buvę daugiau nei 200, tad ir įgūdžiai gerėja, ir paieškos trumpėja, o sėkmingumo reitingas itin aukštas.
Naujienų portalui tv3.lt Jurgis, istorijomis apie „išgelbėtus“ daiktus besidalijantis „Facebook“ paskyroje „Povandeninė paieška“, juokdamasis sako, kad šiemet kaip niekad daug prašymų padėti sulaukia iš jaunųjų, kurie atšokę vestuves ar dar jas bešvenčiant pastebi, kad ant piršto nebeturi svarbiausio prisiektos amžinos meilės ženklo – vestuvinio žiedo.
Kitą dieną po vestuvių pastebėjo, kad nebeturi žiedo
Viena tokių istorijų nutiko visai neseniai Plungėje, Stonkų sodyboje – atšventus savo meilės šventę, kitą dieną jaunikis pasigedo vestuvinio žiedo. J. Rumiancevas pagalbos skambučio sulaukė savaitgalį, apie 14 valandą, ir pažadėjo atvykti dar tą pačią dieną.
Visa šventėje buvusi kompanija nekantravo – beveik kas valandą vis pasitikslindavo, ar Jurgis tikrai atvyks, nes visi labai laukė. Pašnekovas sako dar bandęs tartis atvykti kitą dieną, nes leido laiką su šeima, bet po žodžių: „Vakar susituokėm, o šiandien žiedą pametė – kažkaip negerai taip gaunasi“, į pagalbą atskubėjo dar tą pačią dieną – apie 20 valandą jau buvo Plungėje.
„Atrodė, kad bus lengva, nes telefonu paaiškino, jog ieškojimo plotas – apie 20 kvadratų, 5 x 5, plotelis nedidelis, viskas tvarkoje. Iškart pasakiau: viskas aišku, 100 procentų žiedas bus ištrauktas. O kai atvažiuoji į vietą, prasideda įvairūs niuansai.
Atvažiavęs klausi: kur pametei žiedą? Kai žmonės dar nepripratę prie žiedo, ne iš karto pastebi – pajautimas būna vėlesnis. Šviežiai užmautas žiedas, jis pajautė tik po maudynių, pamatė, kad žiedo nebeturi, o prieš tai žaidė tinklinį, po to jau maudėsi ir tik pietaujant sodyboje pamatė.
Vienas draugas rodo vieną plotą, kur galėjo pamesti, kitas – kitą. Ačiū Dievui, kad draugė filmavo, kaip jis plaukė su irklente – maždaug matėsi vieta, kur jis turėjo kristi.
Kaip paskui paaiškėjo, jis bandė užlipti ant irklentės, jam nepavyko, plaukė į vieną krantą, pasiekė dugną, užlipo ir tada su irklente grįžo į kitą krantą, o paskui nuėjo į sodybą. Realiai iš 20 kvadratų pasidarė kažkur 150 kvadratų paieškos plotas, jeigu ne daugiau“, – apie vos atvykus kilusius iššūkius pasakojo Jurgis.
Ištraukus žiedą iš tvenkinio – nenusakomos emocijos
Tapo aišku – darbo bus daug, bet užsidėjęs visą įrangą, balioną, panėrė į dugną, kol susirinkusieji sėdėjo krante ir nekantriai laukė atomazgos: žiedas atsiras ar ne? Kiekvienąkart Jurgiui išnirus į paviršių pasitikslinti, kad nenukryptų į kitą pusę, visi jau kone imdavo džiaugtis, kad paieška buvo sėkminga – tik džiaugdavosi per anksti.
„Praėjo gal 45 minutės – viskas, iškėliau ranką su tuo žiedu. Emocijos buvo kažkas netikėto – šauksmai, plojimai. Vos parėjau, mane filmuoti, fotografuoti nori, o aš sakau: „Padėkit pirma išlipti, nes esu su visa įranga.“
Jie man padėjo, nuėmė įrangą, žmona su vyru vos ne kažkokius įžadus vienas kitam pasakė. Visa giminė padėkojo – tėtis, mama. Kažkas nerealaus buvo. Po to padėjo ir įrangą susikrauti, ir pamaitino vakariene“, – pasakodamas šypteli J. Rumiancevas.
Tai – toli gražu ne pirmas iš vandens gelmių ištrauktas žiedas. Per penkerius metus, kai užsiima povandenine paieška, Jurgis juos traukia vieną po kito.
Ieškant automobilio raktų – 10 telefonų, namų ir automobilio raktai, bet ne tie
O paklaustas, ką žmonės pameta dažniausiai, jis sako, kad tai – daiktai, kuriuos žmogus kasdien turi su savimi: telefonai, įvairūs žiedai (kai kurių vertė siekia ir kelis tūkstančius eurų), laikrodžiai (kartą teko traukti tokį, kurio vertė – 10 tūkst. eurų), automobilių raktai.
J. Rumiancevas sako, kad žmonės patys neretai nė nepastebi, kad pameta jiems priklausančius daiktus, arba pastebi tai per vėlai, bet į paieškas nebesileidžia. Tai puikiai iliustruoja jo pateiktas pavyzdys:
„Kiekvieną daiktą galima rasti. Jeigu jis nerandamas – reiškia, kad jis nėra toje vietoje. Pavyzdžiui, šiais metais Dinozaurų parke Klaipėdoje žmogus pametė automobilio raktelius – atvažiavo iš Kauno. Jis parodė man vietą, kur. Aš tris valandas toje pačioje vietoje vaikščiojau. Jeigu nerandu toje vietoje, vis didinu plotą.
Plotą tiek išdidinau, kad radau 10 telefonų, mašinos raktelius radau, namų raktus radau, o žmogus klausia: „Kur mano rakteliai?“ Teko paaiškinti, kad juos pametė ne ten, kur galvojo. Žmogus sakė, kad pačiupinėjo kišenę – raktelių nėra, bet net nepastebėjo, nei kur, nei kada juos pametė.
Stengiesi žmonėms padėti, bet kai sužinai visą istoriją ir žmogus sako, kad tu nerandi... Kaip nerandu? 10 telefonų, ne vieni raktai, visą plotą ieškojau, tris kartus nardžiau, bet reikėjo padėti žmonėms – buvo su mažu vaiku. Galiausiai atvažiavo meistras, kuris padarė raktą.“
Būna ir taip, kad ieškant vieno daikto pavyksta rasti kitų. Neseniai Jurgis pasidalijo iš dugno ištrauktų telefonų nuotrauka ir vienas jų iškeliavo pas savo šeimininką, neaišku, kiek laiko pragulėjęs vandenyje.
Žiedą ištraukė ir po dviejų metų
Paklaustas, po kiek daugiausia laiko dar galima rasti daiktą vandenyje, J. Rumiancevas sako, kad viskas priklauso nuo įvairių faktorių: ar pamesta jūroje, ar upėje, ar nuosavame tvenkinyje, koks yra gruntas.
Jei yra dumblo – koks jis, jeigu smėlio – kiek jo, o jei dugnas molingas – 90 proc., kad daiktą galima rasti ir po kelerių metų. O štai viešose maudyklose tikimybė maža – ten nuolat vaikšto žmonės, tad daiktas neguli nejudinamas.
Kariuomenės vienam žmogui ieškojau žiedo, kurį jis pametė prieš dvejus metus. Paklausė, ar įmanoma dar surasti? Paklausiau, koks dugnas, pasakė, kad molingas, nėra dumblo, gal du centimetrai. Atvažiavom į vietą, dvi–trys valandos – žiedas yra, nes jis giliai „nenuėjo“, stovi.
Dar žmonės sako, kad juos karpiai suvalgo – tikrai nesuvalgo“, – nusijuokdamas sėkmės istorija dalijasi su metalo ieškikliu povandenine paieška visoje Lietuvoje užsiimantis vilnietis.
Ką daryti pametus daiktą vandenyje?
Svarbiausias akcentas pametus daiktą vandenyje – įsidėmėti apytikslę vietą, kur jis buvo pamestas, nors, kaip pastebi pats Jurgis, taip įvyksta ne visada: dažnai žmonės tai pastebi jau po kurio laiko. Vis tik dauguma atvejų būna sėkmingi – jei žmogus pats neprisimena, kur galėjo pamesti ar kurioje vietoje, pavyzdžiui, vandenyje vertėsi su baidare, tai išsiaiškinti gali padėti draugų užfiksuoti vaizdo įrašai.
„Jeigu daiktas pametamas, pavyzdžiui, maudynių metu ar plaukiant baidarėmis – iškart fiksuokit viską, ką galit, net medžius aplink. Jeigu pamesta vandenyje, geriausia eiti iki kranto ir skaičiuoti metrus, krante pasižymėti vietą, į kurią išėjau, kad po to man atvažiavus būtų aišku, kur eiti. Aišku, tokiose situacijose kyla stresas, bet reikia stengtis viską fiksuoti, įsiminti“, – pirmąjį patarimą, kaip elgtis pametus daiktą, davė J. Rumiancevas.
Jei pametėte telefoną, verta paprašyti draugų (jei yra galimybė), kad užfiksuotų koordinates. O jei įkritę ar įšokę į vandenį jaučiate, kad kažką pametėte, galite paprašyti, kad kas nors, esantis kartu, filmuotų jus ir aplinką, kurioje esate vandenyje.
Paklaustas, kur paieškas vykdyti sunkiausia, Jurgis sako, kad vienareikšmiškai – jūroje. Pirmiausia – dėl itin didelio ploto, kur daiktus galima pamesti, be to, ir dėl to, kad jūra gali būti ir rami, ir itin banguota. Bet net ir čia daiktus galima rasti – jei tik pasiseks.
Jeigu žinoma, kurioje maždaug vietoje daiktas pamestas, paieška įprastai trunka iki valandos, nebent, kaip sako Jurgis, atsiranda kokių nors kliuvinių. Pavyzdžiui, jei ieškoma upėje, kartais srovė būna tokia stipri, kad neša tolyn – sunku išsilaikyti vienoje vietoje. O baigdamas pokalbį povandeninę paiešką vykdantis Jurgis pastebi ir vieną klaidą, kurios ragina nekartoti – taip paieškas palengvinsite:
„Žmonės dažniausiai daro vieną didžiausią klaidą – jie patys išdidina paieškos plotą. Žino, kur maždaug pametė daiktą, bet pasako plotą 10 x 10, kad tikrai nepraeičiau. Kuo mažesnis plotas – tuo paieška lengvesnė ir greitesnė.
Atvažiavęs jau geriau pusę valandos kalbėsiu su žmogumi, susirinksiu kuo daugiau informacijos, kad viskas vyktų efektyviau. Kai kuriems tai nepatinka – jie nori, kad kuo greičiau lipčiau į vandenį, bet tada sakau, kad daikto reikia jums, ne man, tad padėkit man: pasišnekam, išsiaiškinam, kad būtų lengviau surasti.“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
