Šliužai naikina ne tik augalus, bet ir derlių – jie minta kai kuriais vaisiais, pavyzdžiui, braškėmis ar pomidorais. Sodininkas pasakoja, kad jei ilgiau neapsilanko sode, atvykęs išvysta liūdna vaizdą – augalai būna gerokai apgraužti šliužų.
Kiaušinių lukštai padeda atbaidyti šliužus
Kovai su šiais kenkėjais sodininkai naudoja įvairiausius būdus – ir specialiai tam skirtas priemones, ir patys gamina gaudykles, o Rimas teigia naudojantis paprastesnį būdą, kuris nereikalauja nei daug laiko, nei pastangų, be to, vėliau nereikia sukti galvos, ką daryti su surinktais šliužais.
„Viskas labai paprasta – niekada neišmetu kiaušinių lukštų, o juos nuplaunu ir dedu džiovinti. Net nelaukiu, kol sode pamatysiu pirmus šliužus, kaip ten sako, geriau apsisaugot, kad vėliau nereiktų gailėtis ir pradėti daryti kažką jau bus per vėlu.
Kiaušinių lukštus rankomis sutrupinu, svarbiausia nesutrinti į miltelius, o palikti didesnius gabalus, kad liktų aštrūs kampai ir beriu aplink augalus, visą daržo perimetrą, paberiu ir prie tvoros, kad neatšliaužtų iš kaimyninių sklypų“, – pasakojo vyras.
Vis dėlto, jis pažymi, kad vieną kartą paberti kiaušinių lukštų nepakaks, juos reikia vis atnaujinti, nes laikui bėgant aštrūs kampai nusigludina. Ypač svarbu priberti naujų lukštų po lietaus.
„Gal tiems, kurie nevalgo kiaušinių ar nenaudoja jų maisto gamyboje bus sudėtingiau prisirinkti lukštų, man tai nėra problema. Bet visada galima paprašyti draugų ar kaimynų, kad neišmestų ir atiduotų – visiems į naudą“, – šypteli Rimas.
Vyras taip pat sako nežinantis, ar tai išties turi įtakos, bet pastebėjo, kad vietoje, kur auga pelynas, šliužų nematyti, todėl šiemet pabandė padaryti eksperimentą.
„Gal kvapas nepatinka, gal kas – nežinau, bet šliužų ten tikrai nebūna, šiemet pasodinom pelyno visuose daržo kampuose, bus matyt, ar tikrai veikia, ar tik mums taip pasirodė, kad jie šito augalo baidosi“, – pridūrė.
