Kaip jų atsikratyti ir išgelbėti vaismedžius bei vaiskrūmius?
Mažas ir klastingas amaras
Amarus dažniausiai siejame su vyšniomis ir trešnėmis. Apnikti šių kenkėjų augalų lapai išdžiūsta, susiraito, vaisiai neužauga dideli arba jų visai nebūna.
Amarai – labai paplitę kenkėjai. Jie gali kenkti praktiškai viskam, ne tik vyšnioms ir trešnėms. Galbūt žmonės daugiau dėmesio atkreipia į tuos vyšninius amarus, nes jie labai ryškūs – ant gležno augalo ūglio juoda amarų kolonija labai aiškiai matyti.
Kitas dalykas – trešnės daug jautriau reaguoja į amarus. Jų lapeliai turi gležnesnį vaškinį sluoksnį, patys lapeliai yra švelnesni nei paprastos vyšnios. Todėl amarai greičiau išsiurbia lapo sultis, ir mes labai gerai pamatome, kad su medžiu kažkas negerai.
Prižiūri skruzdėlės
Ne paslaptis, kad amarus ant augalų užneša skruzdėlės. Todėl neretai žmonės, norėdami atsikratyti amarų, kovoja su skruzdėmis. Tačiau iš esmės skruzdėlės nėra kenkėjos. Priešingai, jos kaip grobuonės maitinasi kitų kenkėjų lervomis.
Be to, skruzdės purena viršutinį dirvožemio sluoksnį, sudarydamos palankias sąlygas orui patekti prie augalų šaknų, praturtina dirvožemį humusu, kaliu ir azotu, fosforu. Tačiau jeigu skruzdės įsikuria kokiame gėlyne, tai nėra gerai, vien jau dėl estetinio vaizdo. Be to, dėl dirvos iškėlimo gali nunykti augalai.
„Skruzdėlės prižiūri amarus, pernešinėja juos ant tų augalo dalių, kurios dar nėra užkrėstos, kad galėtų paplatinti, padauginti amarų koloniją, kad jie išskirtų daugiau saldžiųjų išskyrų, vadinamojo lipčiaus. Kai kuriais metais net 40 proc. skruzdėlių maisto raciono sudaro būtent lipčius.
Pastebėta, kad jeigu yra didelis amarų paplitimas, tai kartu ir skruzdžių paplitimas būna nemažas. Skruzdės yra smaližės, mėgsta saldžiąsias išskyras, todėl jos ne tik prižiūri, bet ir gina amarus nuo jų natūralių priešų, tokių kaip boružės ar auksaakės lervos.
Kova nebus paprasta
Turbūt kiekvienas daržininkas, susidūręs su amarais, yra girdėjęs daugybę naminių būdų, kaip su jais kovoti.
Turbūt žinomiausias cheminis preparatas „Decis“ amarus išnaikina kur kas efektyviau nei natūralūs produktai. Tačiau šis preparatas Lietuvoje yra uždraustas. Vienintelė vieta, kur jo galima nusipirkti, yra Lenkijos sodininkų parduotuvės.
Tiesa, šis cheminis preparatas itin kenksmingas. Būtent dėl tos priežasties jis buvo išimtas iš mažmeninės prekybos Lietuvoje.
Natūralios priemonės
Yra sukurta daugybė receptūrų, kaip naminiais būdais kovoti su kenkėjais. Galima rasti įvairių patarimų: tarkime, naudoti kavos tirščius, citrusinių vaisių išspaudas. Tačiau specialistai tikina, kad tokios priemonės – abejotinos.
Kavos tirščiai tikrai nepadeda ir nieko neatbaido. Tai tiesiog organinė medžiaga, ji supūva ir tiek žinių. Jeigu juos žmonės supila ant augalo vazonuose, tai tik dar pablogina situaciją.
Citrusiniai vaisiai gali suveikti, tačiau taip pat ne visada. Tarkime, yra sakoma, kad citrusinio vaisiaus žievelę įdėjus į spintą, rūbai bus apsaugoti nuo kandžių. Tačiau iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad suveikė priešingai – kandys ir susirinko tose vietose, kur žievelės buvo padėtos.
Taigi, citrusinių vaisių poveikis gana abejotinas, nors išties yra repelentinių augalų, kurie atbaido kenkėjus. Tačiau reikia atidžiai stebėti aplinką ir žiūrėti, kaip kokio augalo kaimynystė veikia kenkėjų puolamus augalus.
Parduotuvėse galima rasti ir natūralių preparatų, pavyzdžiui, žaliojo muilo, taip pat sukurta nemažai receptūrų: česnakų išspaudos, pomidorų lapų, svogūnų išspaudų mišiniai.
Jie turi tam tikrą poveikį kenkėjams, tačiau tas poveikis nėra ilgalaikis ir toks stiprus, kaip cheminių insekticidų. Taip pat nuo amarų naudojamas bitkrėslės augalas – jis laikomas stipriu repelentu.
Jeigu turi vieną ar du augalus ir daug laiko, galima užsiimti ir tokiomis natūraliomis priemonėmis. Tačiau norint ilgalaikio ir patikimo efekto, pagelbės tik cheminiai preparatai.
Taip pat yra augalų priežiūros produktų, kurie veikia ne kaip kenkėjus naikinantis produktas, bet patį augalą stiprinanti priemonė. Tarkime, „Oleorgan“ trąšos yra augalinės kilmės produktas, skirtas augalų priežiūrai kaip priemonė kenkėjų prevencijai. Reguliariai naudojant produktą kaip augalų priežiūros priemonę, didinamas augalų atsparumas kenkėjams.
Kai puola šliužai
Turbūt visi daržininkai yra susidūrę su šliužais, kurie nugraužia viską, ką tik randa. Neretai daržovių augintojai skundžiasi, kad vos sėklos sudygsta, šviežius daigus tie šliužai kaipmat nugraužia. Ne taip seniai Lietuvoje atsirado ypač didelių šliužų, nuo kurių apsiginti išties sunku.
Tie riebūs dideli šliužai yra nauji Lietuvoje. Jie atsirado prieš keletą metų. Ispaniniai šliužai atkeliavo pas mus iš pietinių kraštų ir gerai prisitaikė prie mūsų klimato.
Šie šliužai beveik neturi natūralių priešų, dėl to jiems čia taip gerai gyventi. Šiuos šliužus valgo žąsys, mulardai (anties ir žąsies hibridas) ir laukinės antys. Tiesa, yra tam tikrų būdų juos sustabdyti – tai įvairios gaudyklės, kurias įsirengti darže gali kiekvienas. Tiesa, tai reikalauja nuolatinės ir kasdienės apžiūros.
Galima išmėtyti šlapius skudurus, į kuriuos dienos metu šliužai sulenda. Paskui juos reikia surinkinėti. Taip pat šie šliužai labai mėgsta alų, tad galima daryti alaus gaudykles. Plastikiniai bokalai įkasami į žemę, į juos įpilama šiek tiek alaus, tuomet šliužai į vidų sušliaužia ir žūsta. Tačiau reikia reguliariai tas gaudykles atnaujinti.
Padeda ir pesticidai
Taip pat yra cheminių preparatų – moliuskocidų. Profesionaliam naudojimui skirti dviejų rūšių preparatai: „Ferramol“ ir „Gusto“. Pastarasis preparatas yra labai veiksmingas, tačiau itin nuodingas – jį naudoti reikia ypač atsakingai. Šis preparatas apnuodija šliužą. Jis yra granulinis, granulės ryškios, gražios – žmogui ar naminiam gyvūnui netyčia tokią granulę prarijus pasekmės būtų labai liūdnos.
Preparato „Ferramol“ veiklioji medžiaga geležies fosfatas išdžiovina šliužą. Tokiu būdu sutrikdomas jo judėjimas ir šliužas žūva. Paragavę šio moliuskocido, po kelių valandų šliužai nustoja ėsti ir pasitraukia į savo slėptuves, kur nugaišta. Tai visiškai naujas poveikis, kurio rezultatai nesumažėja dėl lietaus ar drėgno oro, kai šliužai būna ypač aktyvūs.
Šliužus grūdeliai labiausiai vilioja tuomet, kai jie būna drėgni. Sausose vietose, kai nėra lietaus, grūdelius reikėtų laikas nuo laiko sudrėkinti. Daug kartų drėkinami jie nesuyra.
„Gusto“ veiklioji medžiaga metaldehidas veikia kontaktiškai patekęs į kenkėjų skrandį. Šliužai, absorbavę metaldehidą, pradeda dideliu kiekiu išskirti gleives – tai sukelia dehidrataciją.
Be to, veikiant metaldehidui, sutrinka odos apsauga, judėjimo bei virškinimo funkcijos, nes šie procesai tiesiogiai priklauso nuo tinkamo gleivių formavimosi. Poveikio nesumažina aplinkos drėgmė. Jis gali būti naudojamas daugiau kaip 40 augalų rūšių, be to, preparatas yra saugus bitėms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
> rinkimas
> actas
