kenkėjai

Vasarą daugelis pastebi, kad į vidų veržiasi nepageidaujami svečiai – skruzdės. Tačiau yra natūralus būdas sustabdyti jų patekimą į namus, tereikia pasisodinti šiuos augalus. Skruzdėlės dažnai patenka į žmonių namus, nes ieško maisto. Laimei, egzistuoja stebėtinai paprastas, daug pastangų nereikalaujantis būdas, padedantis jas atbaidyti, rašoma express.co.uk.

Gražus ir klestintis sodas – tikslas, dėl kurio daugelis sodininkų sunkiai dirba. Tačiau šį darbą dažnai gali sugadinti maži įsibrovėliai, kurie graužia ir naikina augalus bei gėles, todėl sodininkai raginami sode palikti nedidelį dubenėlį, pripildytą alumi. Nors tai gali pasirodyti kaip keistas pasiūlymas, ši sodininkystės gudrybė daro stebuklus ir apsaugo augalus nuo dviejų dažnai sodus puolančių kenkėjų, rašoma express.co.uk.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Muilo galima rasti kiekvienuose namuose, tai tapo nepakeičiama priemone higienos palaikymui. Bet ar žinojote, kad jis tinka ne tik rankoms plauti? Pavyzdžiui, galite įdėti gabalėlį muilo į batus – rezultatas jus maloniai nustebins. Gabalėlis muilo gali būti naudojamas įvairiems tikslams – pradedant mėgstamų batų priežiūra ir baigiant kenkėjų atsikratymu ir niežėjimo po uodų įkandimų mažinimui.

„Kiekvienais metais visi, kurie augina kopūstus, susiduria su tokiu kenkėju kaip baltasparnis. Jis suėda kopūstus, jie tampa negražūs, apgraužti“, – apie problemą pasakojo daržininkas. „Išbandžiau daug metodų ir radau tą, kuris man padeda jau trečius metus. Viskas labai paprasta“. Pasak jo, apdorodamas juos šiuo specialiu tirpalu gelbsti kopūstų derlių nuo baltasparnių.

Lietuvoje pastebėtas naujas kenkėjas, liaudyje vadinamas straubliuku – Otiorhynchus pseudonothus. Jis jau aptinkamas didžiuosiuose Lietuvos miestuose, o jei jų paplitimo ribos didės, gali laukti liūdnos pasekmės, todėl mokslininkai ragina pastebėjus šį vabalą nedelsiant apie tai pranešti.  Apie šį kenkėją „Žinių radijo“ laidos „Kas po mūsų?“ vedėja Eglė Gabrytė kalbino Gamtos tyrimų centro Cheminės ekologijos ir elgsenos laboratorijos profesorių Vincą Būdą.

Kad jūsų sode įsisuko amarai, gali išduoti įvairūs ženklai: pageltę ir susiraukšlėję lapai, lėtas augalų augimas. Tačiau yra būdų, kaip su jais kovoti – štai keli naudingi patarimai, kas padės išgelbėti sodą nuo amarų. Šie maži vabzdžiai turi minkštą kriaušės formos kūnelį (žalią, geltoną, rudą, raudoną arba juodą) ir aštrius „dantukus“. Iš vabalo užpakalinės kūno dalies styrantis vamzdelio formos smaigalys – aiškiausias požymis, kad tai tikrai amarai.

Prasidėjus kalendorinei vasarai lietuviai noriai plūsta į sodybas, tvarkosi aplinką bei kapstosi daržuose. Vis tik kartais sode randama ne tik džiuginančių radinių, o taip pat ir kenkėjų, kurie tampa tikru siaubu.

Sodininkai kasmet sunkiai dirba gražindami sodus, tačiau pasirodę šliužai ima ir viską suniokoja. Sodininkė Virginija sako, kad pati su šliužais bergždžiai kovojo ne vienerius metus, kol neatrado būdo, kurį dabar naudoja kasmet. Pasirodo, vienas natūralus produktas padeda atbaidyti šliužus nuo gražių sodo gėlių ir kitų augalų.  Šliužus traukia daugybė augalų sode, įskaitant jurginus, pentinius ir melsves. Ir tai – tik keletas jų.

Yra daug sprendimų, kaip atsikratyti kenkėjų, tokių kaip šliužai, ir vabzdžių savo sode, tačiau ši gudrybė garsėja savo veiksmingumu ir universalumu. Sodo kenkėjai, pavyzdžiui, augalus graužiantys šliužai, gali tapti dideliu galvos skausmu, kai stengiamasi apsaugoti savo sodo gėrybes. Šliužai maitinasi naktimis, todėl vienintelis šių kenkėjų veiklos požymis – nuniokota lapija ir gleivių pėdsakai.

Šiltų, vasariškų vakarų laukiame visi, tačiau kartu su vasara į mūsų kiemus atskrenda ir zvimbiantis uodų debesis. Specialistai papasakojo, kokios priemonės – natūralios ar cheminės – geriausiai apsaugo nuo uodų, aptarė atvejus, kai uodo įkandimas gali sukelti rimtesnių komplikacijų, ir atskleidė, kodėl vienus žmones uodai „mėgsta“ labiau nei kitus, rašoma pranešime spaudai.

Savo sodą nuo šliužų galima apsaugoti pasodinus vieną gėlę – sodininkės Julijos teigimu, ji yra lengvai auginama, o rezultatas – stebinantis.  Daugelis žmonių, norėdami atsikratyti šliužų, naudoja cheminius pesticidus, tačiau yra natūralių būdų jų atsikratyti ir užkirsti kelią jų atsiradimui.  Ragina sode auginti vieną gėlę Vienas iš tokių sprendimų – sode auginti augalus, kurių šliužai nekenčia. Vienas iš tokių augalų – rusmenės.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Vilniaus centrinėje ir šiaurinėje dalyse šiuo metu ant kaštonų medžių kabinamos raudonos gaudyklės nuo kenkėjo Kaštoninės keršakandės. Iš viso bus pakabintos apie 1864 gaudyklės, iš jų šiaurinėje miesto dalyje – apie 731, centrinėje – apie 1133. Kur kabės gaudyklės? Šios gaudyklės skirtos kovai su invaziniu kaštoninių medžių kenkėju – Kaštonine keršakande (Cameraria ohridella). Šis mažas drugelis kenkia kaštonams – jo lervos pažeidžia lapus, dėl to jie paruduoja, džiūsta ir anksti nukrenta.

Daržovių sodinimas – vienas iš daugelio pavasarį daržininkų laukiančių darbų, tačiau jiems gali prireikti apsaugos nuo kenkėjų. Pavasaris – tai metų laikas, kai galime ramiai sėdėti ir stebėti, kaip po žiemos atgimsta mūsų sodas, rašoma express.co.uk. Vis tik pavasarį atgyja ne tik sodo gėlės ir augalai, bet ir daugybė gyvūnų, kurie po ilgo žiemos miego išeina ieškoti maisto.

Žievėgraužio tipografo sukeltiems miško pažeidimams Vilniaus rajone pasiekus stichinės nelaimės lygį, pradedamos taikyti specialiosios apsaugos ir padarinių šalinimo priemonės, antradienį pranešė Aplinkos ministerija. Jos pateiktais Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, Vilniaus rajono teritorijoje dėl žievėgraužio tipografo pažeidimų išdžiūvusių ir džiūstančių medynų tūris pasiekė 25 tūkst. kubinių metrų.

Turite sodo ir daržo kenkėjų? O gal negalite apsikęsti aplink zujančių uodų? Susipažinkite su paprastomis, tačiau itin veiksmingomis ir patikrintomis priemonėmis, kurios padeda iš sodybos išprašyti nelauktus svečius. Dalijamės būdais, kaip atbaidyti kenkėjus iš savo sodo. Kurkliai – dažnas svečias Ne be reikalo sakoma, kad ten, kur apsigyvena kurkliai, nebelieka vietos nei gėlėms, nei daržovėms.

Lietuvos egles sparčiai naikina žievėgraužis tipografas. Aplinkosaugininkai rengia reidus – eglynus stebi ir patys, ragina tai daryti ir miškų savininkus.  Kenkėjų pažeistus medžius reikia kuo skubiau nupjauti ir  išvežti iš miško, kad kenkėjai nepersikraustytų į kitus spygliuočius.  Žievėgraužio tipografo eglėje paliktas landas rodė Aplinkos apsaugos departamento specialistai, atvykę apžiūrėti Kauno rajone Kačerginėje plytinčio miško.

Patys nelaukiamiausi svečiai sode ir darže – šliužai ir kiekvienas sodininkas ieško būdų, kaip jų atsikratyti ir išnaikinti. Prasidėjus sezonui tai tampa ypač aktualiu klausimu, todėl sodininkas Virgis pasidalijo savo būdu, kurį yra išbandęs ne kartą. Šliužai, o taip pat ir sraigės, dažniausiai nusitaiko į dar jaunus augalus ir juos apgraužia. Suprasti, kad sode apsigyveno šliužai, nėra sunku – dažniausiai po nakties matyti jų paliktos gleivės, taip pat pažeisti augalų lapai.

Artėjant pavasariui daug kas prisimena senuosius kenkėjus – invazinius šliužus, kurių atsikratyti nėra taip ir lengva. Tad sodininkė Jean Quinn pasidalijo nesudėtingu būdu, kuris padės greitai ir lengvai atbaidyti ne tik šliužus, bet ir sraiges. Užuot naudoję druską ar varinę vielutę, išbandykite naudoti epsomo druską, dar vadinamą magnio druska, rašo express.co.uk.

Šilumos rekordais pasižyminti žiema Lietuvoje auginamoms grūdinėms kultūroms gali turėti tiek įvairių pasekmių, sako žemės ūkio specialistai. Anot jų, nors ankstesnis žiemkenčių pabudimas gali tapti geresniu derliumi, šiltesni orai taip pat reiškia geriau išsilaikiusius patogenus, didesnį kenkėjų kiekį.

Norint atsikratyti skruzdėlynų, reikia kantrybės ir visapusiško požiūrio. Jei veiksite teisingai ir laiku, susidorosite net ir naudodami paprastas namines priemones. Skruzdėlės darželyje gali tapti rimta problema tiems, kurie rūpinasi savo augalais. Skruzdėlės gali sutrikdyti natūralią pusiausvyrą sklype, nes jos saugo kai kuriuos kenkėjus, pavyzdžiui, amarus, nuo natūralių plėšrūnų ir kitų vabzdžių.  Amarai išskiria saldžias sultis, kurios yra mėgstamiausias skruzdėlių skanėstas.

Maistinės kandys – nelaukti svečiai namuose, tačiau ne visada pavyksta nuo jų apsisaugoti. Jos įsisuka į virtuves ir namus netikėtai, tad kaip apsisaugoti nuo maistinių kandžių ir kaip jų atsikratyti, kai šios įsiveisia? Apie maistines kandis, jų įsiveisimo priežastis bei kaip jas išnaikinti, „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vyr. specialistė Eimantė Černiauskienė.

Žiurkės atšalus orams dažniau suplūsta į kiemus, sodus ir bando susirasti šiltą vietą, kur galėtų peržiemoti, bet jei greitai nesusitvarkysite su šia problema, jos gali pateikti į jūsų namus. Specialistai pasidalijo paprasta gudrybe, ką reikia padaryti, kad žiurkės jūsų kieme nebepasirodytų. Svarbu atbaidyti žiurkes, kad šios neapsigyventų jūsų kieme ar sode, nes šios gali pradėti lįsti ir į namus.

Nors kandys paprastai yra nekenksmingos, jos gali kelti nemažai rūpesčių. Patekusios į mūsų namus ir spintas, kandys gali sukelti chaosą – jos gali padaryti skylių drabužiuose ir audiniuose. Namų šeimininkė ir kenkėjų kontrolės ekspertė Silvija pasidalijo patarimu ir atrado būdą, kaip atpažinti ir užkirsti kelią kandims namuose bei kaip jų atsikratyti visam laikui.

Maistinės kandys yra nemalonūs kenkėjai, kurie gana greitai ir lengvai gali įsikurti tarp sausų ir birių maisto produktų. Kandys ypač mėgsta maitintis kruopomis, dribsniais, makaronais, džiūvėsėliais, selenomis ir kitais miltų gaminiais. Aptinkamos jos ir tarp įvairiausių grūdų, sėklų, prieskonių, arbatžolių, riešutų, džiovintų vaisių, uogų, grybų ar net saldumynų.

Cukriniai žvyninukai – tai kenkėjai, kurie ypač mėgsta drėgnas vietas, pavyzdžiui, vonios kambarius. Štai patarimai, kaip su jais kovoti ir užkirsti kelią jų atsiradimui, rašo express.co.uk. Padės šie patarimai Užtikrinkite tinkamą ventiliatoriaus veikimą Cukrinius žvyninukus traukia didelė drėgmė. Todėl svarbu užtikrinti tinkamą ventiliaciją vonios kambaryje. Įrenkite arba suremontuokite ventiliatorius, kad sumažintumėte drėgmės lygį ir išvengtumėte kondensato susidarymo.

Pelių pasirodymas namuose yra vienas iš nemaloniausių buitinių niuansų, todėl labai svarbu žinoti, ką daryti, kad pelės į jūsų namus daugiau nebeužsuktų. Savo tinklaraštyje kenkėjų kontrolės ekspertai „Archers Pest Control“ dalijosi: „Pelės per savo šlapimą ir išmatas platina daugybę bakterijų, tokių kaip salmonelės ir listerijos. Beklaidžiodamos jos su savimi perneša bakterijas ir nešvarumus, kurie patenka tiesiai ant stalviršių, spintelių ir visur kitur.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia nemažai vartotojų nusiskundimų ir klausimų apie maistines kandis, šių kenkėjų daromą žalą. Gyventojai teiraujasi, kaip apsiginti nuo šių vabzdžių, kokių imtis apsaugos priemonių ir kt.  VMVT specialistai atsako į dažniausiai šia tema užduodamus klausimus.

Atvėsus orams, į namus ima brautis vorai, tačiau daugybė žmonių pataria namuose ant palangės padėti kaštonų – tai padeda apsisaugoti nuo vorų. Vorai kažin, ar gali pridaryti daug žalos namams, mat mūsų šalyje yra vos keletas vorų rūšių, kurios galėtų prakasti žmogaus odą, tačiau dažnai žmonės imasi juos atbaidyti ar stengiasi išprašyti lauk dėl vienos vienintelės priežasties – arachnofobijos (vorų baimės).   Yra daugybė gudrybių ir patarimų, kaip apsaugoti namus nuo vorų – nuo langų uždar...

Sodininkai šiemet stebėjosi intensyviu šliužų antpuoliu – ne vienas pastebėjo, kad šiemet jų buvo kaip niekad daug. Sodininkė Irena sako šiemet išbandžiusi netikėtą, bet veiksmingą šliužų atbaidymo būdą, kurį naudos ir kitąmet – šliužų sode ženkliai sumažėjo. Šliužai soduose pridaro krūvą žalos: apgraužia gėles, kitus augalus, dėl ko jie tik silpnėja, o artėjant žiemai tai – prasta žinia, mat augalai bus jautresni šalčiui.

Rudenį pelių daržuose ir butuose tampa labai daug, nes jos ieško maisto ir šiltų vietų žiemos miegui. Kartais graužikų atsikratyti gali būti gana sunku, ypač kai jų yra daug. Patyrę šeimininkai dalijasi paslaptimis, kaip greitai atsikratyti kenkėjų darže ir namuose. Papasakosime, kokie paprasti, bet labai veiksmingi kovos su graužikais metodai. Kaip visam laikui atsikratyti pelių namuose Pelės gaudyklės. Tai populiariausias kovos su graužikais metodas.

Daržininkų siaubas. Neišrankus maistui. Galintis sunaikinti visą derlių ir daryti ženklų neigiamą poveikį aplinkai. Kas? Tai invazinis kenkėjas – ispaninis arionas. Kur jis paplitęs Alytuje, domėjosi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos lektorius, biomedicinos mokslų daktaras Žydrūnas Preikša ir miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai.

Keičiantis klimatui Lietuvoje vis daugėja atkeliaujančių invazinių rūšių kenkėjų, kurie ne tik laikui bėgant gali išstumti vietinius gyvūnus, bet ir padaryti didelę žalą daržoves, vaisius ar dekoratyvinius augalus auginantiems gyventojams. Ekspertai pažymi, kad šylant klimatui su šiais kenkėjais susidurs vis daugiau žmonių ir ragina imtis prevencinių priemonių. Invaziniai šliužai ir buksmediniai ugniukai vis dažniau plinta mūsų pievose, soduose ar lysvėse.

Šią vasarą šliužai ir vikšrai yra vieni iš labiausiai varginančių sodo kenkėjų, su kuriais susiduria daugelis. Tačiau yra paprastas būdas apsaugoti augalus nuo jų naudojant paprastą naminį purškalą. Šliužai ir vikšrai yra baisiausias sodininkų košmaras, nes jie suėda bet kokį augalą, su kuriuo susiduria, ir per naktį gali sunaikinti net kelis mėnesius trukusį sunkų darbą, auginant augalus.

Dėl įsisukusio žievėgraužio tipografo Trakų miškuose aplinkosaugininkai skelbia stichinę nelaimę. Miškininkai turi apžiūrėti kone kiekvieną eglę, ir ten kur yra kenkėjų, medžius būtina išpjauti ir kuo greičiau išvežti iš miško. Laiku nepastebėjus kenkėjo, gali kilti pavojus visiškai sveikiems medžiams, o ilgainiui tose vietose gali nelikti spygliuočių. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Žiurkės yra gudrūs ir smalsūs graužikai, kurie veisiasi mūsų namų pakraščiuose. Joms labiau patinka gyventi šalia mūsų atliekų ir šiukšlių nei laukinėje gamtoje. Šie gudrūs gyvūnai itin gerai moka išgyventi, todėl jų atsikratyti yra sudėtinga. Veiksmingiausias būdas atsikratyti žiurkių kieme – užuot naudojus stiprius nuodus ar žiaurius spąstus, kurie gali pakenkti kitiems laukiniams gyvūnams, nebeduoti joms maisto, rašoma mosquitojoe.com.

Virtuvėje pastebėjus mažas museles yra didelė tikimybė, kad tai – vaisinės muselės, kurių dabar gausu daugelio namuose. Kova su jais gali atrodyti bergždžia, tačiau Romualda sako radusi paprastą gudrybę, kaip jų atsikratyti. Vaisinės muselės tiesiog dievina prinokusius vaisius ir daržoves, kurių dabar rasime daugelio namuose. Šios mažos muselės greitai apspinta pernokusius bananus, bulves, svogūnus ir bet kokius kitus produktus, laikomus ne šaldytuve.

Baigiantis vasarai į namus vis dažniau užklysta vorai. Laimei, yra paprastas būdas jais atsikratyti, kuris jums tekainuos centus. Baigiantis vasarai daugelis kenkėjų kelia vis mažiau rūpesčių, tačiau vorai – tik prabunda ir ima keliauti į žmonių namus, rašo express.co.uk. Temperatūrai atvėsus, vorai įžengia į žmonių namus, kad susirastų šiltą vietą, kur galėtų pasislėpti per žiemą ir gautų maisto, nes medžioklės grobio šaltėjant orams lieka vis mažiau.

Šliužai, nors ir nėra kenksmingi, jau spėjo tapti didžiausiu sodininkų košmaru – šie gyviai, dažniausiai naktį, apgraužia lapus, žiedus ir stiebus. Nežinantiems, ko griebtis kovoje su šliužais, sodininkas Jonas pasidalijo savo naudojamu metodu. Šie gleivėti gyviai dažniausiai yra aktyvūs naktimis, po savęs palieka gleivių takelius, išduodančius jų buvimo vietą, tačiau išgaudyti ir surinkti visus iki vieno – kone misija neįmanoma.

Šliužai – vieni didžiausių sodininkų priešų ir kam teko su jais susidurti, žino, kaip sunku juos išnaikinti. Tačiau ekspertė patarė, kaip tai padaryti ir lengvai, ir pigiai, kad šliužų neliktų nė kvapo. Puoselėjami, prižiūrėti augalai tampa šliužų taikiniu, tad vos per vieną naktį galite netekti dalies ilgo ir sunkaus darbo. Vis dėlto, nebūtina išleisti krūvos pinigų, norint išnaikinti šiuos nemalonius gleivėtus sodo svečius, rašo express.co.uk.

Kaip sustabdyti šliužus, kad jie neėstų jūsų augalų? Tam padės kasdieninis namų apyvokoje naudojamas daiktas. Nors pesticidai gali būti veiksmingi šalinant sraiges ir šliužus, kai kurie gali manyti, kad tai gana žiaurus būdas jų atsikratyti. Jei ieškote humaniškesnio būdo, kaip pašalinti šliužus iš jūsų augalų, jums gali padėti vienas „Reddit“ vartotojas, rašoma express.co.uk. „Naudojau kavos tirščius ir man tai visai neblogai pasiteisino“, – komentavo „Reddit“ vartotojas.

Kurkliai – tikras siaubas daugeliui sodininkų. Šie kenkėjai ne tik pakenkia augalų šaknims, bet ir apkandžioja daržoves, sukeldami didelių nuostolių derliui. Kovoti su jais gali būti tikras iššūkis, todėl verta žinoti, kaip veiksmingai apsaugoti savo sodą. Naujienų portalui tv3.lt parduotuvės „Klėtelė“ konsultantė Dalia Mačiuitienė pasakoja, kaip atpažinti pirmuosius kurklių požymius sode ir kaip natūraliai juos pašalinti.

Sode apsigyvenę kurmiai ima kelti rūpesčių – nors jie padeda kovoje su įvairiais kenkėjais, norintiems turėti gražią veją kyla vienintelis klausimas, kaip juos išnaikinti. Sodininkas Viktoras pasidalino patarimais, kaip kurmius išprašo iš savo kiemo. Jei sode darbuojasi kurmiai, iškart aiškiai matyti jų darbo rezultatai – visą veją nusėja kurmiarausiai. Vieni naudoja kurmių atbaidymui skirtus aparatus, skleidžiančius garsą, kiti griebiasi ne pačių humaniškiausių būdų.

Vasarai artėjant į pabaigą, šliužai kelia vis daugiau rūpesčių – jų veisimosi sezonas baigėsi, todėl šių kenkėjų, ieškančių sodo augalų, kuriais galėtų misti, tik daugėja. Šliužų neišvengė ir sodininkė Inga, pasidalijusi savo asmenine patirtimi, kas jai padeda atsikratyti šių kenkėjų. Kova su šliužais – nelengvas darbas, tačiau yra natūralių būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų. Taip nereikia naudoti nuodingų granulių, kurios gali būti pavojingos ir žmonėms, ir gyvūnams.

Sodo veja yra mėgstamiausia laisvalaikio zona, todėl ypatingai svarbu vasarą ją išlaikyti labai geros būklės. Šiais metais labai aktyviai darbuojasi kurmiai, darydami žalą visų tipų vejoms. Kurmiai rausia giluminius urvus bei tunelius išstumdami žemes į paviršių, o galybė kurmiarausių sudarko veją.

Šliužai ir sraigės gali greitai tapti tikru galvos skausmu darže, naikindami jūsų kruopščiai auginamus augalus. Čia pateikiami keli efektyvūs metodai, kurie padės apsaugoti jūsų derlių: Natūralūs barjerai Sukurkite fizines kliūtis iš medžiagų, kurios stabdo šliužus ir sraiges.

Šliužų naikinimas – nesibaigianti ir ilgai trunkanti sodininkų kova. Kovoti nepadeda ir tai, kad šliužai yra hermafroditai ir kad jų kiaušinėliai dirvožemyje gali išlikti gyvybingi metų metus. Vis tik, nieko nedaryti – pats blogiausias pasirinkimas, o kaunietis Rimas pasidalijo savo metodu, kaip kovoja su šliužais. Šliužai, visai kaip ir sraigės, gali sunaikinti augalus greičiau, nei jie spėja užaugti, todėl tai yra vieni didžiausių sodininkų priešų.

Vasara yra pats darbymetis aistringiems sodininkams, puoselėjantiems savo augalus bei daržoves. Deja, graužikai gali tapti tikru košmaru, tačiau sodininkystės entuziastų teigimu, vienas augalas atbaido žiurkes iš sodo. Žiurkės ne tik niokoja derlių – šie bjaurūs padarai visur palieka išmatų, platina ligas ir slepiasi pačiose nepastebimiausiose vietose. Maža to, jos beprotiškai greitai dauginasi. Žiurkių nėštumas trunka tik tris savaites.