Laidoje „Kviečiame daktarą“ profesorius Alvydas Unikauskas išvardijo produktus, kurie žaloja kepenis.
Ilgalaikė kepenų žala baigiasi kepenų uždegimu, vadinamu hepatitu, arba kepenų suriebėjimu. Nors daugelis nežino, ilgalaikis kepenų suriebėjimas gali pereiti į kepenų uždegimą ir galiausiai baigtis kepenų ciroze, o tai jau – negrįžtamas procesas.
Kepenys yra unikalus organas, nes gali regeneruotis. Daugelis nežino, bet net pašalinus du trečdalius kepenų, jos atauga, tik ataugusių kepenų forma skiriasi nuo įprastinės.
Tačiau nors kepenys ir yra organas, sugebantis atsistatyti, žmonės, laikydamiesi netinkamo gyvenimo būdo, jas sunaikina negrįžtamai.
Kepenis žalojantys produktai
Pirmasis produktas, kuris žaloja kepenis, anot A. Unikausko, yra nekokybiškas aliejus ir ilgai aliejuje kepti arba skrudinti produktai.
„Ar kalbu apie sėklų ar grūdų aliejų, kuriame pagrinde yra omega-6 riebalų rūgštis. Jūs pažiūrėkite, kokią bombą kepenims duoda bulvių traškučių pakelis: tai yra bulvės, o štai antru punktu iš karto eina augaliniai aliejai.
Darkart noriu priminti, kad čia turima galvoje sėklų aliejus, tai neturima galvoje sveikas augalo aliejus, toks kaip alyvuogių. Tai yra sėklų aliejus, kuris yra žalingas mums ir įvairiomis dalimis kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų ir t. t.“, – laidoje kalbėjo profesorius.
Gydytojas ragina atidžiai skaityti etiketes ir ieškoti kuo trumpesnių, aiškesnių sudėčių, nes visos medžiagos, esančios sudėtyje, turi pereiti per kepenis, kurios turi jas suskaidyti į nekenksmingas dalis. „Viskas absoliučiai be išimties pereina per kepenis ir kepenų ląstelės turi tai „suvalgyti“. Ir plius tai, ką jos apdirba, tarpiniai produktai žaloja kepenis“, – pridūrė.
Kita medžiaga turi labai didelį neigiamą poveikį kepenims – fruktozė. A. Unikauskas pažymi, kad cukrų sudaro 50 proc. gliukozės, 50 proc. fruktozės, o produktai, kuriuose yra vien dideli kiekiai fruktozės, pavyzdžiui, vaisiai, medus, kenkia kepenims.
„Fruktozės žalingas poveikis kepenims yra toks pat kaip alkoholio. Be to, reikia prisiminti, kad fruktozė ženkliai padidina kepenų vėžio riziką. O dar negana to yra ir taip vadinamų toksiškų fruktozei žmonių iš prigimties, kuriuos dar žalingiau veikia fruktozė.
Gliukozę organizmas gali naudoti energijai, fruktozės jis apskritai niekam neturi kam panaudoti, jis neturi su ja ką daryti. Ir kepenys, gavę fruktozės, supranta tiktai vienaip visą situaciją – kad reikia kuo greičiau perdirbti ir atsikratyti, o perdirbdamos ją verčia riebalais“, – aiškino profesorius.
Geriau rinktis vaisius, o ne jų sultis
Jo teigimu, medus turi būti vartojamas kaip vaistas, o ne kabinamas šaukštais. Taip pat pabrėžia, kad neragina nevalgyti vaisių – juos valgyti būtina, tačiau ne kilogramais, o su saiku.
„Ir geriau vis tiktai nespausti iš vaisių sulčių. Jei norite sulčių – išgerkite per metus du kartus. Yra kas sako, kad naminės sultys, iš naminių obuolių, yra amžinos jaunystės šaltinis – vaisių sultys nėra jaunystės šaltinis, tai yra didžiulė, smūginė fruktozės dozė.
Tai nereiškia, kad jūs negalite jų gerti, bet nenaudokite vaisių sulčių vietoj vandens. Kai jūs norite kažko atsigerti, gerkite vandenį, o kai jūs norite kažką paskanauti skanaus, kartais, gerkite vaisių sultis, bet turėkite galvoje, kad jūs gaunate didžiulę fruktozės dozę“, – kalbėjo A. Unikauskas.
Dar viena medžiaga, itin pavojinga kepenis – aflatoksinas, tiesa, Lietuvoje jis aptinkamas nedažnai. Aflatoksinas yra mikotoksinas (grybų toksinas), kurį išskiria mikroskopinis grybas Aspergillus flavus:
„Jie yra patys pavojingiausi mikotoksinai, kurie priklauso pavojingiausių natūraliai atsirandančių kancerogeninių medžiagų grupėmis. Remiantis turima informacija, aflatoksinai, ypač aflatoksinas B1, yra kancerogeninė medžiaga ir net mažas jo kiekis gali sukelti kepenų vėžį. Be to, jie genotoksiški, žaloja mūsų genus.“
Profesorius pasakoja, kad dauguma riešutų ir kai kurios grūdinės rūšys, augančios išskirtinai šiltame ir drėgname klimate, gali užsikrėsti aflatoksinus gaminančiais pelėsis.
Lietuvoje išaugintose grūdinėse kultūrose aflatoksinų randama itin retai dėl nepalankių sąlygų, tačiau reikėtų nepamiršti, kad nemažai riešutų ar tų pačių grūdinių kultūrų yra atgabenama iš užsienio šalių, kur yra tinkamos sąlygos veistis aflatoksinus gaminantiems pelėsiams.
Daugiau naudingų profesoriaus A. Unikausko patarimų laidoje „Kviečiame daktarą“ – straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
