Naujienų portalui tv3.lt šia tema sutiko pakalbėti Vilniaus Santaros klinikų plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytoja Daiva Gudavičienė. Chirurgė papasakojo, kokie simptomai išduoda besiartinantį krūties vėžį ir ką svarbu žinoti apie šį vėžį.
Išduoda keli simptomai
Norint išvengti šio dažno susirgimo svarbu laiku atkreipti dėmesį į neįprastus kūno siunčiamus signalus. Anot gydytojos, kartais krūties padidėjimas matomas plika akimi, net per drabužius.
„Vienas dažniausių krūties vėžio simptomų – apčiuopiamas darinys. Tačiau tai nebūtinai gali signalizuoti vėžį. Darinys taip pat gali būti cista, fibroadenoma, gali būti randas, uždegimas ir visa kita eilė gerybinių dalykų. Tačiau radus sustandėjimą, pastebėjus krūties formos pakitimą tikrai nereikėtų patiems nusistatinėti diagnozių, reiktų kreiptis į specialistą“, – perspėjo gydytoja.
Dar vienas iš krūties vėžį signalizuojančių simptomų – apčiuopiamas limfmazgis pažasties srityje. „Vėlgi, tai nebūtinai gali būti vėžys <...>, bet jeigu pastebėtas naujas, nematytas darinys pažastyje, tai vertėtų pasitikrinti“, – pranešė D. Gudavičienė.
Kartais krūties srityje atsiranda iškilimas ar įdubimas, krūties deformacija. „Ant spenelio gali atsirasti negyjančios žaizdos, šerpetojantys plotai“, – apie simptomus tęsė gydytoja. Tuomet ji siūlo nemėginti gydytis patiems, o pasirodyti odos ar krūtų specialistams.
Visgi, nors gydytoja ir įvardijo simptomus, ji pridėjo, kad neretai vėžys pasireiškia be jokių simptomų: „Šiuo metu 40-60 gydomų vėžio atvejų yra visiškai besimptomiai. Tad tai yra paskatinimas atlikti radiologinius tyrimus, nes tai leidžia pakitimus atrasti kuo mažesnius ir kuo ankstesnėje stadijoje“.
Delsti – nevalia
Gydytoja krūties vėžį apibūdino kaip labai įvairią, heterogenišką ligą. Tačiau taip pat atskleidė skirtumus tarp anksti aptiktos ligos ir uždelsto naviko suradimo.
„Vienas dalykas yra gydymas, o antras dalykas – rezultatai po gydymo“, – apie skirtumus kalbėjo chirurgė.
„Jeigu yra ligos pradžia, nustatome, jog vėžys nulinėje stadijoje, tai moters išgyvenamumas yra artimas šimtui procentų. Vadinasi, ji nerizikuoja mirti nuo vėžio“, – apie anksti aptiktą ligą pasakojo gydytoja.
„Ankstyvojoje stadijoje kur kas dažniau galima padaryti krūtį išsaugojančias, tausojančias operacijas. Dažniausiai, jeigu turime ankstesnę stadiją, neturime pažeidimo limfmazgiuose, tada mes apsiribojame minimalia pažasties limfmazgių intervencija“, – pridėjo ji.
Tuo tarpu aptikus ligą vėlai gydymas ir numatomi rezultatai kitokie. Pasak chirurgės, tuomet moteriai kur kas mažiau šansų išgyventi.
„Kai turime vėlyvesnes stadijas, tarkime, ketvirtąją, tada išgyvenamumo rodikliai krinta iki 20 procentų“, – niūriomis prognozėmis dalijosi D. Gudavičienė.
Atsakė, kada tikrintis
Norint laiku užčiuopti naviką yra labai svarbu neužsiimti savigyda ir kreiptis į medikus. Gydytoja atsakė, kada tinkamiausias laikas pasitikrinti.
„Veikia profilaktinės patikros programa. Ji yra nukreipta į tą amžiaus tarpsnį, kai žmonės serga labiausiai, tai nuo 50 iki 70 metų. Šeimos gydytojas išrašo siuntimą, o moterims kas du metus atliekamos mamogramos. Eilių šiam tyrimui nėra, nereikia nieko mokėti papildomai.
Kita grupė yra moterys, kurių šeimose buvo atvejų, kuomet sirgta krūties vėžiu. Tuomet rekomenduojama tikrintis 10-15 metų anksčiau negu susirgo jauniausias šeimos narys.
Dar kitaip yra tiriamos moterys, kurioms nustatomos genetinės su krūties vėžiu susijusios mutacijos ir jų rizika dėl to padidėjusi. Tuomet joms mamogramos atliekamos kur kas anksčiau nei kitoms.
Žinoma, reikia profilaktinių patikrinimų, kai artėjama prie amžiaus, kuomet sergama daugiausiai. Tai tarp 35-45 metų amžiaus. O kada pradėti tikrintis, tai užbrėžtos ribos nėra.
Pagrindinė žinutė yra ta, kad nereikia ignoruoti simptomų, svarbu atkreipti dėmesį į šeiminę krūties vėžio anamnezę ir paskatinti moteris tikrintis pagal profilaktinės patikros programą“, – baigė pokalbį gydytoja.
Programos neturėtų būti tokios diskriminuojančios...
