Jis papasakojo apie tikrąjį cukraus poveikį mūsų organizmui, jo ryšį su priklausomybėmis ir pasidalijo patarimais, kaip sėkmingai atsisakyti pridėtinio cukraus iš savo mitybos, net jei tai atrodo sudėtinga.
Kiek cukraus yra per daug?
Pasaulio sveikatos organizacija sako, kad pridėtinio cukraus kiekis neturėtų viršyti 10 proc. visos dienos kalorijų normos.
„Tai reiškia, kad suaugusiam žmogui per dieną užtenka šešių arbatinių šaukštelių cukraus. Vaikams – dar mažiau“, – aiškina vaistininkas R. Blynas.
Jis pabrėžia, kad pridėtinis cukrus – tai ne tas, kuris natūraliai randamas vaisiuose ar pieno produktuose, o tas, kuris yra pridedamas papildomai gaminant maisto produktus.
„Tai sirupai, saldikliai, cukrus jogurtuose, padažuose, net ir duonoje. Žmonės dažnai galvoja, kad nevalgo saldžiai, bet nesusimąsto apie paslėptą cukrų“, – pasakoja vaistininkas.
Organizmo pavojaus signalai
Pasak vaistininko, organizmas siunčia labai aiškius signalus, kai suvartojame per daug cukraus savo mityboje:
„Jeigu po valgio norisi prigulti, jaučiate nuovargį ar mieguistumą – tai gali būti cukraus šuolio pasekmė. Pirmiausia pakyla cukraus lygis, tada greitai krenta – ir lieka silpnumas.“
Taip pat, pasak R. Blyno, įtarimų turėtų kelti noras nuolat užkandžiauti: „Jei atrodo, kad pavalgėte, bet vis tiek norisi kažko saldaus – torčiuko, bandelės ar šokolado – tai ženklas, kad jūsų kūnas yra pripratęs prie greito atlygio. Čia jau gali būti ir emocinio valgymo požymiai.“
„Nereikia apsigauti – jeigu ant etiketės parašyta „be cukraus“, dar nereiškia, kad produktas sveikas“, – perspėja R. Blynas.
Tokiuose produktuose cukrų dažnai pakeičia sintetiniai saldikliai, kurie taip pat kelia rizikų:
„Yra įtarimų, kad kai kurie jų gali būti siejami su onkologinėmis ligomis. Tai dar neįrodyta galutinai, bet atsargumas tikrai nepakenks, todėl nesiūlyčiau dažnai tokių produktų vartoti vietoj įprastų, cukraus sudėtyje turinčių saldumynų.“
Sveikatos problemos – ne tik nutukimas
Daugelis žino, jog perteklinis cukraus vartojimas gali turėti rimtų pasekmių, tačiau vaistininkas R. Blynas atskleidžia šių pavojų įvairovę.
„Cukrus sukelia ne tik nutukimą. Tai – padidėjusi širdies ir kraujagyslių ligų, II tipo diabeto, riebių kepenų, netgi depresijos ir emocinių sutrikimų rizika“, – pasakoja jis.
Anot jo, ypač pavojinga, kai cukrus vartojamas nuolat, net nepastebimai:
„Jeigu tarp valgymų vis užkandžiaujate, organizmas nuolat išskiria insuliną. Galiausiai kūnas išsenka, o insulino išsiskiria vis mažiau. Taip atsiranda insulino rezistencija ir gali išsivystyti diabetas.“
Ar įmanoma nuo cukraus tapti priklausomu?
Pasak vaistininko, nors cukrus nėra narkotinė medžiaga, priklausomybė jam labai dažna.
„Maždaug 30–50 proc. žmonių demonstruoja elgsenos modelius, kurie būdingi turtintiems priklausomybių“, – sako vaistininkas.
„Cukrus aktyvina tą pačią smegenų atlygio sistemą kaip ir narkotinės medžiagos. Todėl esant stresui ar emociniam diskomfortui, žmonės net nesąmoningai ieško kažko saldaus“, – priduria jis.
Anot jo, vienas iš ryškiausių priklausomybės nuo cukraus požymių – dirglumas ar nerimas, kai greitai nepavyksta gauti kokio nors saldaus produkto: „Kai kurie net valgo slapta, panašiai kaip žmonės, turintys kitų priklausomybių.“
Atsisakyti cukraus – nelengva, bet įmanoma
Paklaustas, ar verta visiškai atsisakyti cukraus, vaistininkas atsako: „Tai tikrai naudinga, bet sudėtinga. Pridėtinio cukraus yra beveik visur – jogurtuose, duonoje, padažuose, net ir dažnai sveikais laikomuose „fitneso“ produktuose, tokiuose kaip granolos batonėliai.“
Vis dėlto, tie, kurie išdrįsta kardinaliai keisti mitybą ir atsisakyti pridėtinio cukraus, džiaugiasi akivaizdžiais pokyčiais:
„Energija tampa stabilesnė, pagerėja miegas, mažėja stresas, nuotaikos svyravimai, žinoma, krenta viršsvoris, net ir odos būklė dažniausiai pagerėja. Organizmas ima veikti kitaip – sveikiau.“
Paklaustas, kaip sėkmingai atsisakyti pridėtinio cukraus, vaistininkas pataria neatsisakyti visko iš karto, nes, kaip ir su dauguma kitų priklausomybių – staigus atsisakymas gali sukelti šoką organizmui, o saldaus maisto noras taps dar sunkiau įveikiamas.
„Pirmiausia – pradėkite nuo vieno dalyko: pavyzdžiui, nebegerti saldžių gėrimų. Paskui – mažinkite saldžių užkandžių kiekį.
Ir labai svarbu – visada rinkdamiesi maisto prekes stebėkite, kas parašyta jų etiketėse. Kartais vienas jogurto indelis turi visą dienos cukraus normą, nors ir atrodo sveikas“, – primena R. Blynas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Visa chemija,kuri yra kišama į maistą vietoje natūralių koncervantų- cukraus,druskos,citrinis rūgšties ir t.t.,organizme sukelia uždegimą ir pažeidžia kasos,kepenų,inkstų veiklą,ko pasekoje dėl nefunkcionuojančių organų atsiranda diabetas ir auga svoris.Ypač organams kenkia dietologų ir endokrinologų dievinami dirbtiniai saldikliai,kurie maistui suteikia šlykštų rūgščiai kartų poskonį ir natrio nitritas,imituojantus druskos skonį,kuris yra tiesioginis nuodas kepenims.
