Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Neurologijos centro gydytojas, neurologas dr. Arūnas Vaitkevičius Santaros klinikų rengiamoje laidoje „Alzheimeris: kaip atitolinti ir sulėtinti ligos vystymąsi?“ papasakojo, kad šios ligos požymius aptikti sunku, tačiau įmanoma.
Pasak jo, yra keli požymiai, kurie gali išduoti sergančiojo artimiesiems, kad tai – ne įprastas senėjimo procesas, o liga.
Demencija ir Alzheimerio liga
Pokalbio metu laidos vedėja klausė A. Vaitkevičiaus, kuo skiriasi demencija nuo Alzheimerio ligos, mat visuomenėje šie terminai neretai painiojami tarpusavyje.
Gydytojas atskleidė, kad yra vienas esminis aspektas, dėl kurio šios dvi sąvokos turi skirtingas reikšmes:
„Demencija, iš tikrųjų, nėra liga – tai labiau ligų grupė arba sindromas. Šitas sindromas apima keletą skirtingų ligų, t. y., dėl įvairiausių priežasčių yra pažeidžiama galvos smegenų veikla ir dėl to atsiranda tam tikrų sutrikimų“, – apie demenciją pasakojo gydytojas.
Tuo tarpu Alzheimeris – yra neurodegeneracinė liga ir vienas iš demenciją sukeliančių veiksnių. Gydytojo teigimu, demenciją gali sukelti įvairios ligos, tačiau Alzheimeris – dominuoja.
Taip pat prie demencijos prisideda ir kiti veiksniai. Vyras laidos metu pasidalijo kelių iš jų pavyzdžiais:
„Nereikia pamiršti, kad yra ir kitų situacijų, kurios gali pažeisti galvos smegenų anatomiją, fiziologiją ir veiklą. Tai yra įvairios galvos smegenų traumos, infekcinės ligos, traumos ir kitos priežastys.“
Alzheimerio ligos požymiai
Neurologas A. Vaitkevičius pasakojo, kad savo praktikoje dažnai pastebėti, kad pacientai kartu su artimaisiais dažniausiai ateina tik tuomet, kai ligos stadija jau yra pažengusi.
Tad gydytojas papasakojo, kokie ženklai gali išduoti prasidedančią Alzheimerio ligą. Pasak jo, šiuos ženklus išvysti sunku, bet įmanoma.
„Pirmiausia, dėmesį turėtų atkreipti pacientų artimieji, kad kažkas vyksta ne taip. Dar reiktų paminėti, kad tiek Alzheimerio liga, tiek apskritai demencijos sindromas yra įgytas sutrikimas.
Tai reiškia, kad gyvenimo eigoje kognityviškai buvęs sveikas žmogus praranda pažinimo funkcijų įgūdžius“, – paaiškino A. Vaitkevičius.
Vyras tikino, kad kartais artimiesiems gali tapti sunku atskirti senėjimo požymius nuo prasidedančios Alzheimerio ligos požymių. Anot jo, riba yra pakankamai plona.
Gydytojas pasakojo, kad tiek senstant, tiek prasidedant Alzheimerio organizme vyksta tam tikri sutrikimai, pavyzdžiui, atminties procesų sulėtėjimas ar orientacijos sulėtėjimas. Tad jis ragino atkreipti dėmesį ir į tai.
„Kitas etapas yra vadinamieji „subjektyvūs nusiskundimai savo atmintimi“. Neretai kalbant su vyresnio amžiaus pacientais ar žmonėmis, mes išgirstame žodžius, kad štai mano atmintis jau yra pablogėjusi lyginant su tuo, kas buvo anksčiau“, – pateikė pavyzdį neurologas ir ragino šių nusiskundimų neignoruoti.
Jis taip pat kalbėjo, kad neretai į jo kabinetą artimiesiems atvedus pacientą, paaiškėja, kad ligos pradžią sunku atsekti. Paklaida gali būti nuo kelių mėnesių iki kelių mėnesių.
A. Vaitkevičius pasakojo, jog kartais artimieji sako, jog jau prieš porą metų pastebėjo, kad pacientas prasčiau orientavosi kelionėje, nors anksčiau puikiai susigaudydavo.
„Net ir tai reikėtų atkreipti dėmesį. Tokie subjektyvūs nusiskundimai, žiūrint į ateitį, didina tam tikrą riziką, kad pasireikš demencija.“
Ligos patvirtinimas
Gydytojas pasakojo, kad dažniausiai Alzheimerio liga yra siejama su ilgalaikės atminties sutrikimu. Tuomet pacientas pamiršta visai neseniai vykusius įvykius, pokalbius ir vis klausia tų pačių dalykų.
Visgi, vien tik ilgalaikės atminties sutrikimo ligai diagnozuoti nepakanka. Pasak A. Vaitkevičiaus, taip pat turi pasireikšti dar vienas požymis.
„Diagnozė nustatoma tada, kai būna bent dviejų pažintinių funkcijų sutrikimai. Atmintis, įprastai, yra vyraujantis ir pagrindinis simptomas.
Visgi, šalia to turi būti dar ir dažnai pasireiškiantis orientacijos sutrikimas, erdvinio suvokimo sutrikimas, kartais kalbos sutrikimas, dėmesio koncentracijos sutrikimas“, – paaiškino gydytojas.
Laidos vedėja paprašė gydytojo patikslinti, kaip atrodo dažnai pasireiškiantis orientacijos sutrikimas.
A. Vaitkevičius pateikė pavyzdį: asmens įprasta kelionė į parduotuvę apsipirkti baigiasi tuo, kad šis nepamena, kuri yra jo namų laiptinė. Tuomet vertėtų sunerimti.
„Šie orientacijos sutrikimai kartais būna slapti, juos artimieji suvokia visiškai netikėtai. Pavyzdžiui, kartais būna, kad žmogus išėjo į kitą gatvės pusę ir nebežino, kaip pareiti namo, nors tas maršrutas visiškai įprastas.
Mes turime vertinti tuos pažinimo sutrikimus, o taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pacientų kasdieninę veiklą“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, kuomet liga jau yra pažengusi, paciento vieno jau nebegalima palikti. Tuomet jis reikalauja nuolatinės priežiūros, o vėliau – slaugos.
Ankstyvos diagnostikos privalumai
A. Vaitkevičius laidoje pasakojo, kad nors daugumai atrodo, kad Alzheimerio diagnozė lygi pasmerkimui, tačiau taip nėra.
Dėl to vyras akcentavo, kaip svarbu pastebėti ir kreiptis pagalbos dėl Alzheimerio požymių, ligai dar net nespėjus prasidėti ir išvešėti.
„Mes norime, kad visuomenė ir šeimos gydytojai atkreiptų dėmesį į Alzheimerio ligą, nes yra toks vyraujantis mitas, kad jeigu jau Alzheimerio diagnozė, tai nieko jau čia nebepadarysi.
Tai yra atskira liga, kuri reikalauja ištyrimo, diagnozės patvirtinimo ir reikalingo gydymo“, –pabrėžė jis.
Neurologo teigimu, šiuo metu mokslas fokusuojasi į tai, kaip sustabdyti ligą dar neprasidėjus jos simptomams.
Pasak jo, biologiniai ir patologiniai pokyčiai smegenyse gali prasidėti netgi likus 20-čiai metų iki simptomų pradžios.
„Atsiradus degeneracijai, padėti pacientui grįžti į normalią jo būklę, iš esmės, neįmanoma. Bet net ir tada mes norime akcentuoti, kad kuo anksčiau pastebėtų simptomus, nes kuo anksčiau pastebimi simptomai, tuo anksčiau pritaikomas gydymas,
Taip pat galima planuoti šeimos aptarimus, ateities planus, kaip bus organizuojama priežiūra. Tai susiję ir su psichologiniais bei teisiniais niuansais, nes pacientas turi susitvarkyti finansus bei paveldėjimo klausimus“, – pranešė gydytojas.
Vaizdo įrašą galite pasižiūrėti žemiau:
Neapsikenčiau. Išjungiau. Eilinė tuščia rašliava, kur gal ir yra vienas naudingas sakinys, tačiau, manau, kad daug naudingiau pabendrauti su žmonėmis, kurie giminėje turi atitinkamus ligonius.
TėVė3 švaisto skaitytojų laiką - brangiausią ir neatstatomą resursą.