Šis laijas yra pats tinkamiausias susitvarkyti senuosius gėlynus bei formuoti naujuosius.
Sodinimas ir tręšimas
Rugsėjo pradžioje sodinkite narcizus, hiacintus ir krokus, o paskutinį mėnesio dešimtadienį – tulpes. Vėliau pasodinti nespėja įsišaknyti, sunkiau žiemoja. Prieš sodinimą apžiūrėkite svogūnėlius: jei yra šakninių erkučių, svogūnėlius 20 min. pamirkykite 0,2–0,5 proc. chlorofoso tirpale arba 5 min. karštokame (apie 50 laipsnių) vandenyje.
Rugsėjį sodinamų smulkių svogūninių gėlių svogūnėliai dezinfekuojami 1 proc. kalio permanganato tirpalu, česnakų, pelenų užpilu ar fungicido tirpalu (1 šaukštas 10 l vandens).
Persodinkite visų rūšių lelijas, išskyrus baltąsias (šios sodinamos rugpjūtį), ir nepamirškite, kad lelijos mėgsta pavėsį. Kad iki šalčių augalai spėtų įsišaknyti, sodinkite ne vėliau kaip rugsėjo 10 dieną. Nevėluokite pasodinti margučių: jos anksti išleidžia šaknis ir jeigu sodinant jos sužalojamos, augalai sunkiau prigyja, auga skurdesni.
Šluotelinius flioksus, astilbes, monardas galima persodinti rugsėjo antroje pusėje. Persodinkite raktažoles, laumenes, smaliukes. Pirmą mėnesio dešimtadienį į nuolatinę vietą dar galima perkelti našlaites, saulutes, neužmirštuoles, katilėlius.
Augančios ar baigusios vegetaciją daugiametės gėlės tręšiamos kalio sulfatu, superfosfatu, pelenais ar kaulamilčiais (30 g į kv. m). Rugsėjo pradžioje kalio trąšomis (kalio magnezija, kalio sulfatu) tręškite floribundines, krūmines rožes. Genėti nereikia.
Pasiruošimas žiemai
Daugiametės gėlės vienoje vietoje paprastai auginamos 5–6 metus, todėl ilgai augančius šluotelinius flioksus, astilbes, monardas geriau persodinti. Jei nėra galimybių persodinti, nupjovus antžeminę dalį reikėtų šias gėles pamulčiuoti durpėmis arba jų kerelius užpilti 5 cm žemių sluoksniu, nes ilgai augdami kereliai tarytum iškyla į paviršių.
Vėlai persodinti augalai nespėja įsišaknyti, o jautresni net gali iššalti. Ruošdami daugiamečių gėlių dirvą nepamirškite jos patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis – 1 kv. m reikėtų 200–300 g superfosfato bei 20–30 g kalio druskos.
Šį mėnesį toliau renkamos vienmečių ir daugiamečių gėlių sėklos. Taip pat daugiamečių gėlių kerus dar galima skirstyti dalimis ir juos persodinti. Nepamirškite laiku iškasti gumbinių begonijų. Stiebus reikėtų nupjauti, palikti tik 5–6 cm, o gumbus truputį padžiovinti ir nuvalytus dėti į dėžutes, sluoksniuojant su durpėmis, laikyti 5–8 laipsnių patalpoje.
Kartais gumbines begonijas tenka kasti dar nesubrendusias; tuomet jos susodinamos į dėžes, kuriose ir baigia vegetaciją. Po to gumbai iškasami, kelias dienas džiovinami, nuvalomi ir sudedami į dėžutes.
Mėnesio pabaigoje iškaskite kardelius, o po pirmųjų šalnų – jurginus, gumbines begonijas, pipytes, montbretes. Pipytės, montbretės į vėsią patalpą (nuo 3 iki 5 laipsnių) keliauja su žemėmis, gumbinės begonijos – apdžiovintos saulėje ir mulčiuotos durpėmis. Jurginų, begonijų gumbai geriausiai išsilaiko sausose durpėse vėsioje patalpoje.
Alstremerijos dažniausiai auginamos šiltnamyje, vienoje vietoje jos auginamos dvejus metus, o persodinamos rugsėjo–spalio mėnesiais. Šakniagumbiai atsargiai iškasami ir dalijami taip, kad turėtų po 2–3 akutes. Sodinami po 2–3 į 1 kv. m, šaknies kaklelis pridengiamas 5 cm žemės sluoksniu. Kol augalai įsišaknija, temperatūra šiltnamyje turėtų būti 16–18 laipsnių. Laistomos saikingai, šiltu vandeniu.
Rugsėjo antroje pusėje sodinamos rožės. Vijoklinės rožės greičiau sumedėja, geriau pasiruošia žiemai nuskynus stiebų viršūnes, apkaupus kerus. Dauguma raganių dar žydi, jas gausiai laistykite, aplink kerus purenkite žemę, rinkite sėklas. Mėnesio pradžioje į nuolatinę vietą sodinkite raganių sodinukus – iki žiemos jie spės įsišaknyti.
Chrizantemos perkeliamos į šiltnamį, nes vėsesnį rudenį, kai temperatūra 10 laipsnių ir žemesnė, jos prasčiau formuoja žiedynus.
