Gydytoja E. Cikanavičiūtė sako, kad jau nuo pat vaikystės žinome, kad organizmą būtina aprūpinti su maistu gaunamomis maistinėmis medžiagomis – angliavandeniais, baltymais ir riebalais bei vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis.
Tačiau pamirštama, kad vanduo – skysta maistinė medžiaga, be kurios žmogaus organizmas neišgyventų. Todėl organizmas pajutęs, kad jam trūksta vandens, kaipmat ima siųsti signalus. Aiškiausiai atpažįstamas signalas yra troškulys, tačiau jis nėra vienintelis:
„Patys paprasčiausi, bet neretai ignoruojami skysčių trūkumo požymiai tai lūpų ir burnos sausumas, odos sausumas ir suglebimas ir, aišku, troškulys.
Galvos skausmas, svaigimas, širdies plakimas ir bendras silpnumas taip pat gali būti ženklas, kad organizmui trūksta skysčių. Galiausiai retesnis šlapinimasis ir koncentruotas ryškios spalvos šlapimas požymiai, kurie neatidėliotinai turėtų paskatinti atstatyti skysčių trūkumą“, – sako gydytoja dietologė.
„Per daug vandens kenkia inkstams“ – mitas
Didžiąją dalį žmogaus kūno masės sudaro vanduo ir jis reikalingas vidų pagrindinių organų sistemų veikloje, tad normalu, kad sutrikus skysčių pusiausvyrai, sutrinka ir organų veikla.
„Vanduo perneša įvairias medžiagų apykaitoje dalyvaujančias medžiagas ir dalyvauja iš organizmo pašalinant medžiagų apykaitos produktus – populiariu terminu – detoksikuoja.
Taip pat reguliuoja kūno temperatūrą, drėkina ląstelių membranas, audinius, organus ir sąnarius. Vanduo labai svarbus virškinimo funkcijai – juk, pavyzdžiui, vien tik seilių žmogui per parą pasigamina iki 1,5 litro”, – aiškina E. Cikanavičiūtė.
Tačiau internete galima rasti manančių, kad vanduo, ne tik nepadės organizmui, bet jam ir pakenks. Pavyzdžiui, „išplaus“ inkstus.
Gydytoja dietologė sako, kad jokie nepageidaujami reiškiniai negresia, jeigu žmogus neturi sunkių ir toli pažengusių lėtinių ligų:
„Organizmas turi mechanizmus, kuri padeda išlaikyti skysčių pusiausvyrą nesutrikdant organizmo funkcijų. Vienintelis dalykas, ką reikia turėti omenyje, kad vandens apykaitos procesuose labai glaudžiai dalyvauja kai kurios mineralinės medžiagos.
Todėl gausiau vartojant skysčius ir tuo pačiu intensyviau prakaituojant ir šlapinantis su skysčiais pasišalina ir kai kurie elektrolitai, ypač svarbūs kalis, magnis, natris. Būtent tokiems atvejams neretai rekomenduojama vartoti mineralinių medžiagų praturtintą vandenį“.
E. Cikavičiūtė pastebi, kad vis dėlto, dirbant tenka susidurti su pacientų požiūriu, kai vandens vartojimas dažnai ribojimas būtent dėl to, kad inkstai nebūtų apkrauti ir tarsi nebūtų varginami papildomu darbu.
„Visgi čia yra priešingai – inkstų veiklos sutrikimai stebimi dažniau būtent tuomet, kai jiems trūksta darbo, tai yra vartojama nepakankamai vandens. Todėl sergant lėtinėmis inkstų ligomis rekomenduojama kaip tik labai atsakingai vartoti pakankamai vandens“, – sako ji.
Kaip suprasti, kiek vandens organizmui reikia?
Visgi dažniau, pasak E. Cikanavičiūtės, tenka susidurti ne su per dideliu, bet su per mažu vandens vartojimu.
„Vandens poreikio skaičiavimo metodų yra ne vienas, bet dažniausiai praktikoje naudojamas – 20–40 ml kūno masės kilogramui. Bet nėra klaida įvardinti ir dažniausiai visuomenėje girdimus skaičius – tai 1,5–2,0 l moteriai ir 2,0–2,5 l vyrui per dieną“, – kaip nusistatyti, kiek vandens per dieną reikia suvartoti, aiškina gydytoja.
Taip pat svarbu paminėti, kad vandeniu laikomas ir gazuotas, ir negazuotas vanduo bei arbata be cukraus.
„Visi skyčiai, kurie turi kalorijų, pavyzdžiui, pienas, sultys, sriubos įprastomis sąlygomis priskiriama maistui. Taip yra ne dėl to, kad šie produktai neaprūpina didesniu ar mažesniu kiekiu vandens, bet dėl to, kad visgi visuomenė, kuri turi antsvorio ir nutukimo problemų siekdami organizmą aprūpinti vandeniu neturėtų tuo pačiu aprūpinti ir pertekliniu energijos kiekiu“, – sako gydytoja dietologė E. Cikanavičiūtė.
