Šie pakeitimai daromi dėl tos pačios priežasties – siekiant padėti akliesiems ir silpnaregiams. Nacionalinės sveikatos tarnybos duomenimis, Jungtinėje Karalystėje maždaug 2,2 milijono žmonių turi tam tikrą regėjimo negalią, o 340 000 yra aklų arba silpnaregių.
Prieš dešimt metų dauguma debeto ir kredito kortelių buvo gana panašios formos ir dydžio. Tai reiškė, kad daugeliui aklųjų ir silpnaregių buvo sunku jas rasti savo piniginėje, nes sudėtinga atskirti nuo panašaus dydžio parduotuvių lojalumo kortelių.
Atskirti debeto korteles nuo kredito kortelių taip pat sudėtinga ‒ kaip žinoti, kurį galą reikia įdėti į kortelių skaitytuvą?
Taigi bankai, paskatinti Karališkojo nacionalinio aklųjų instituto (RNIB) labdaros organizacijos, pradėjo diegti funkcijas, padedančias akliesiems efektyviau naudotis savo kortelėmis, rašo mirror.co.uk.
Pavyzdžiui, 2015 metais „NatWest“ ir RBS išleido debeto korteles su įpjovomis kortelės šone. Tai leidžia akliesiems žinoti, kurį debeto ar kredito kortelės galą įdėti į kortelių skaitytuvą. Šių bankų klientai taip pat žino, kad jų turima kortelė skirta mokėjimams.
Pagalba akliesiems
Skaitmeninės bankininkystės eroje reljefinis įspaudas vis dažniau tampa praeitimi. Kortelių tiekėjai pereina prie spausdintų numerių, nes šios kortelės tarnauja ilgiau. Tačiau kai kurie aklieji renkasi senojo stiliaus įspaudą.
„RNIB“ atstovas spaudai sakė: „Kai atliekame apklausas, paprastai nuomonės pasiskirsto po lygiai. Daugeliui aklųjų patinka reljefas, nes jis aiškiai parodo, kad rankoje turi banko kortelę, o ne parduotuvės lojalumo kortelę. Tačiau yra daug žmonių, kurių regėjimas silpnas, bet jie kažkiek mato ir jie, galbūt, norėtų ne reljefinės kortelės“.
Daugelis bankų suteikia akliesiems galimybę spausdinti arba įspausti numerius. „RNIB“ atstovas Clarke teigė, kad labdaros organizacija taip pat skatino bankus naudoti kontrastingas spalvas savo kortelėse.
