Nors moters gyvenimas nelepino, tačiau ji sako, kad viską pasiekė, nes sunkiai dirbo.
Gyvenimą pakeitė vienas įvykis
Anksčiau su naujienų portalu tv3.lt kalbėjusi Raimeda pasakojo, kad jos gyvenimą pakeitė motociklo avarija, į kurią pateko būdama 15 metų. Lūžo stuburas, todėl moteris negali valdyti kojų. „Dabar jau lengviau, tačiau tuo metu buvo nepakeliamai sunku. Jaučiausi vieniša ir nežinojau, kas toliau.
Beveik ketverius metus praleidau namuose, prie televizoriaus. Sunkiausia buvo dėl to, kad tuo metu nepažinojau jokių kitų žmonių su negalia, galvojau, kad esu viena“, – pasakojo moteris.
Gyvenimo tikslas nėra vaikščiojimas
Tačiau slogios mintys dingo apsilankius aktyvios reabilitacijos stovykloje. R. Bučinskytė pamatė, kad daug panašaus likimo jaunuolių, kurie gyvena aktyvų gyvenimą.
Būtent tai jai padėjo suvokti, kad viskas yra įmanoma: „Stovykla mano gyvenimą labai pakeitė. Pamačiau, kad žmonės toliau gyvena, veikia, dirba, mokosi. Ta idėja, kad instruktoriai yra ilgesnį laiką sėdintys vežimėliuose, kurie aktyviai gyvena, mokosi, dirba, turi šeimas, yra pavyzdys traumą patyrusiems žmonėms.“
Raimeda sako, kad dažnai sveiki žmonės yra daug nelaimingesni už turinčius negalią. „Aš manau, kad gyvenimo prasmė ir didžiausias gyvenimo tikslas nėra vaikščiojimas.
Jeigu vaikščiojimas būtų pati didžiausia gyvenimo laimė ir tikslas, tai vaikštantys žmonės niekada nesirgtų jokiomis depresijomis ir būtų patys laimingiausi žmonės. Kai dabar pasižiūriu, to iš tikrųjų nėra“, – sako moteris, pridurdama, kad žmogus gyvena ne savo kojomis, o tuo, ką veikia.
Išbando viską
Raimeda pasakoja, kad jai įdomu viskas. Gali pasirodyti, kad gyvenimas neįgaliojo vežimėlyje yra labai suvaržytas, tačiau tik ne Raimedai. Moteris yra pilotavusi lėktuvą, išbandė sklandytuvą, dalyvavo burlaivio regatoje kaip įgulos narė.
Prieš šešerius metus, visiškai atsitiktinai, moteris vienoje šventėje išbandė neįprastą pramogą – šaudymą pistoletais: „Aš pirmą kartą pasiėmiau ginklą į rankas. Su mumis buvę vyriškiai padėjo užtaisyti ginklus. Vienas iš jų pastebėjo ir paklausė manęs, ar seniai šaudau. Sakau, pirmą kartą ginklą laikau.“
Po 3 mėnesių tas pats vyriškis susirado Raimedą ir pasakė, kad ji turi šaudymui reikalingus duomenis ir pasiūlė susitikti su trenere. Trenerė įvertino Raimedos talentą ir pasakė, kad įdėjus daug sunkaus darbo, pasieks gerus rezultatus.
Moteris gali pasigirti ne vienu iškovoti titulu šaudymo varžybose. Šiais metais, per ilgąjį Velykų savaitgalį, moteris tapo Lietuvos neįgaliųjų šaudymo čempionato laimėtoja ir iškovojo tris aukso medalius. Dabar Raimedos tikslas – 2020 metų Tokijo paraolimpinės žaidynės.
Kyla sunkumų
Raimeda atvira – jos gyvenimas nebuvo rožėmis klotas. Tai, ką ji turi dabar, yra tik jos valios ir pastangų dėka. „Ta stiprybė eina iš to, kiek žmogus yra užsigrūdinęs. Yra buvę tokių blogų situacijų, kad dabar po to, kai išgyveni viską, niekas dabar negali būti blogiau nei buvo tada“, – sako R. Bačinskytė.
Paklausta, ar dabar ji išgyvena vadinamąjį aukso amžių, kai viskas sekasi, moteris paatviravo: „Tas aukso amžius prasideda, kad kiekvieną rytą turi keltis, važiuoji į šaudyklą. Lauke sniegas ar liūtys. Yra buvę, kad žiema, sniego tiek, kad tu net negali iš namų išvažiuoti, nes tiek prisnigę, jog mašina net iš kiemo nepajuda.
Jeigu dar mažiau sniego, nuvažiuoji į šaudyklą, išsiimi vežimą iš mašinos. Tu negali patekti į pastatą, nes tiek sniego, kad klimsta ratai. Tu prašai aplinkinių, kad 10 metrų pastumtų.“
Dėkinga už palaikymą
Raimeda sako, sportas yra gyvenimo būdas. Moteris yra dėkinga Lietuvos paraolimpiniam komitetui, kuris suteikia daug motyvacijos siekiant geriausio rezultato. „Tu sportuoji ne tiek dėl to medalio. Kai tu esi kažkokiam dugne, toks atspirties taškas, kad ir save geriau pažįsti, nes turi labai disciplinuotai gyventi.
Tu išmoksti susiplanuoti, ką per treniruotes darysi. Tą kiekvieną dieną darai ir sieki. Pats geriau save pažįsti, ir tuos, sportuojančius kitą sporto šaką. Tuo pačiu oru alsuoji ir treniruočių, varžybų stresu. Toks palaikymas žmogų iš tikrųjų ugdo. Aš laikau neįgaliųjų gyvenime sportą tikrai svarbiu dalyku. Nes tai ne tik stiprina kūną, bet ir tą pačią dvasią, kada tu gali augti, tobulėti“, – pasakoja R. Bučinskytė.
