Remiantis paskutiniais, t. y. 2012 metų vėžio registro, duomenimis, dažniausia vaikams iki keturiolikos metų amžiaus diagnozuojama onkologinė liga – leukemija (tai sudarė beveik pusę visų atvejų). Antras dažnas vėžinis susirgimas šioje grupėje – smegenų auglys (18 proc.). Veik maždaug perpus mažiau buvo sergančiųjų inkstų vėžiu, Ne Hodžkino limfoma, kaulų ir jungiamojo audinio onkologinėmis ligomis.
Paaugliai ir jauni, 15–29 metų amžiaus, žmonės bendrai paėmus labiausiai rizikuoja susirgti smegenų vėžiu (12 proc. visų atvejų). Toliau rikiuotųsi skydliaukės vėžys, Hodžkino limfoma, sėklidžių vėžys, Ne Hodžkino limfoma, gimdos kaklelio, kiti piktybiniai odos navikai. Tačiau išskyrus pagal lytis, moterys visgi dažniau gali išgirsti skydliaukės arba gimdos kaklelio vėžio diagnozę, o dažniausia tarp vyrų onkologinė liga – sėklidžių vėžys.
Perkopus trisdešimt metų moterims dažniau diagnozuojamas krūties vėžys (27 proc. visų atvejų), antroje ir trečioje vietose – kiti piktybiniai odos navikai ir vėlgi gimdos kaklelio vėžys. Vyrai 30–54 amžiaus grupėje dažniau išgirsta priešinės liaukos (kitaip – prostatos) vėžio diagnozę, lenkiančią antroje vietoje liekančias kitas piktybines odos ligas.
55–74 metų amžiaus grupėje vyrų sergamumas priešinės liaukos vėžiu tik auga (fiksuota 34 proc. visų atvejų), antros pagal dažnumą diagnozuojamos piktybinės plaučių, trachėjos, bronchų ligos. Moterims gi dažniau tokiame amžiuje dažniau nustatomas krūties vėžys bei kiti piktybiniai odos navikai. Toliau rikiuojasi gimdos kūno, gaubtinės žarnos ir kitos onkologinės ligos.
Perkopus 75 metų amžiaus ribą moterims dažniausiai diagnozuojami piktybiniai odos navikai (23 proc. visų atvejų), toliau rikiuojasi krūties, gaubtinės žarnos, skrandžio vėžys. Vyrų sergamumas onkologinėmis ligomis išlieka panašus: pirmoje vietoje – priešinės liaukos vėžys, antroje – kiti piktybiniai odos navikai, trečioje – plaučių, trachėjos, bronchų.
Sergančių vyresniame amžiuje daugėja
Paklausta, kokios šiuo metu stebimos sergamumo onkologinėmis ligomis tendencijos, Nacionalinio vėžio instituto vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė teigė, kad senstant visuomenei ir ilgėjant gyvenimo trukmei natūraliai daugėja vėžio susirgimo atvejų: „Ilgiau gyvenantis žmogus turi didesnę galimybę savo gyvenime susirgti vėžiu. Tad natūralu, kad sergamumo rodikliai labiausiai didėja vyresnių nei 60 metų vyrų ir moterų grupėse“.
Ji pridūrė, kad atsiradus naujiems efektyviems diagnostikos metodams, pradėjus vykdyti naujas valstybines profilaktinės patikros programas ar sumažinus rizikos veiksnių poveikį, dažniausiai diagnozuojamos piktybinių navikų lokalizacijos laikui bėgant keičiasi.
„Matome, kad lokalizacijos susikeičia vietomis užleisdamos vietą viena kitai. Ilgą laiką vyrų dažniausiu onkologiniu susirgimu buvo plaučių vėžys, tačiau praėjus vykdyti prostatos vėžio prevencijos programą, šios ligos susikeitė vietomis ir jau kuris laikas priešinės liaukos vėžys yra dažniausias susirgimas vyrams. Taip pat stebimas rūkymo paplitimo sumažėjimas irgi galėjo turėti įtakos plaučių vėžio sergamumo sumažėjimui Lietuvoje“, – sakė I. Vincerževskienė.
Anot jos, kitos vėžių lokalizacijos taip drastiškai nesvyravo. Tačiau stebimas didėjantis sergamumas moterų krūties vėžiu, inkstų vėžiu, odos melanoma ir kitais odos navikais, skydliaukės vėžiu abiem lytims. Mažėja sergamumas plaučių vėžiu vyrams, skrandžio vėžiu abiem lytims.
Nauji rizikos veiksniai
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad vėžio rizikos veiksnių ir kancerogeninių medžiagų sąrašas yra nuolatos pildomas ir peržiūrimas.
„Atsiradus naujiems pagrįstiems įrodymams, kad kažkokia medžiaga gali sąlygoti vėžio išsivystymą, Tarptautinis vėžio tyrimų institutas Lione, Prancūzijoje, papildo kancerogeninių medžiagų sąrašą. Šiame sąraše yra ne tik medžiagos, kurių kancerogeniškumas žmogui yra įrodytas, bet ir greičiausiai kancerogeniškos žmogui medžiagos, taip pat – galimai kancerogeniškos medžiagos. Tad mokslui žengiant į priekį, atsirandant vis daugiau moksliniais tyrimai pagrįstų įrodymų, nauji rizikos veiksniai yra identifikuojami ir stengiamasi mažinti jų poveikį žmonėms“, – kalbėjo ji.
Kaip pavyzdį ji pateikė raudonos mėsos poveikį.
„Kiaulienos, jautienos ir kitos raudonos mėsos vartojimas maistui prieš ketverius metus buvo priskirtas 2A kancerogenų grupei, kaip galimai kancerogenišką poveikį žmogui turintis rizikos veiksnys. O apdorota ir ilgalaikiam saugojimui paruošta raudona mėsa (sūdyta, rūkyta, konservuota) priskirta 1 kancerogenų grupei. Taigi yra moksliniais tyrimais pagrįstas ryšys tarp apdorotos raudonos mėsos vartojimo maistui ir tam tikrų lokalizacijų vėžio rizikos padidėjimo“, – sakė vėžio registro vedėja.
Anot jos, nors kiekvienas ligos atvejis yra unikalus, žiūrint į kaimynines, kitas vakarų Europos šalis, pateiktų sergamumo duomenų tendencijos turėtų išlikti panašios.
