Ištarus „nuodingas grybas“ daugeliui prieš akis pasirodo paprastoji musmirė: baltas grybo kotas, raudona kepurėlė ir ant jos esantys nedideli balti taškai.
Visgi, be šio nuodingo grybo, Lietuvos miškuose auga dar keli, kurių šiukštu nevalia įsidėti į savo pintinę. Apie tai, kuriuos grybus miške vertėtų apeiti, papasakojo gamtininkas Almantas Kulbis.
Nuodingi grybai
Pradėjus kalbėtis su gamtininku apie Lietuvoje randamus nuodingus grybus, vyras prasitarė, kad Lietuvos grybų flora dar nėra pakankamai ištirta. Visgi, yra keli grybai, kurių jis tikrai nepatartų rinkti.
Pasak jo, grybai skirstomi į mirtinai nuodingus ir nemirtinai nuodingus grybus. Pirmieji gali negrįžtamai pakenkti organizmui ir jų suvalgius galima mirti, o po kitų paragavimo gresia apsinuodijimas.
„Dažniausiai nuodingi grybai yra kepurėtieji, nors jų įvairovė pakankamai didelė. Pavyzdžiui, Vokietija turi daugiau kaip 130 nuodingų grybų rūšių, tačiau tas nuodingumas nuodingumui nėra lygus.
Tik kelios rūšys yra mirtinai nuodingos, o kai kurios tarp nuodingųjų rūšių sudaro didesnę dalį kaip nuodingos iš dalies, o ne mirtinai nuodingos. Tokios rūšys sukelia apsinuodijimo simptomus, bet jie gali praeiti net negydomi“, – atskleidė jis.
Lietuvoje, kaip ir Vokietijoje, yra nemažai grybų, kurie nors ir yra priskiriami nuodingiems, tačiau dėl jų gresia tik apsinuodijimas. Visgi, yra ir keli išties nuodingi grybai, kurie gali privesti prie mirties.
Pasak gamtininko, tokius mirtinai nuodingus grybus Lietuvoje galima suskaičiuoti ant abiejų rankų pirštų. Nors jų nėra daug, tačiau mirtinų apsinuodijimo atvejų pasitaiko.
„Visiems geriausiai žinoma ir nuodinga yra žalsvoji musmirė. Taip pat nuodingos yra smailiakepurės musmirės, nuodingieji nuosėdžiai, eglinės kūgiabūdės, rausvėjančios plaušabudės.
Įdomu tai, kad valgomasis bobausis taip pat yra stipriai nuodingas grybas, tik jį kartais pavadina „sąlyginai valgomu“ dėl to, kad norint jį valgyti yra reikalingas specialus paruošimas“, – pasakojo A. Kulbis.
Gamtininkas pokalbio metu taip pat aptarė ir paprastąją musmirę, kuri daugelio sąmonėje yra demonizuojama. Pasak jo, iš tiesų ne visos musmirės yra nuodingos, kai kurios iš jų – valgomos.
„Musmirė – toks grybas, kuris iškart sukelia negatyvią reakciją, tačiau karališkoji musmirė yra traktuojamas, kaip Europoje vienas iš vertingiausių, gurmaniškų, renkamų ir ieškomų grybų, o Afrikos šalyse musmirių yra apie 700 rūšių, tad turguose galima pamatyti prekiaujant įvairių rūšių musmirėmis, kurios yra valgomos.
Netgi Lietuvoje yra nepilnai 20 skirtingų musmirių rūšių. Nuodingos iš jų yra tik kelios musmirių rūšys, pavyzdžiui, paprastoji musmirė, – ji yra nors ir nemirtinai, bet stipriai nuodingas grybas“, – paaiškino pašnekovas.
Mirties atvejai
Papasakojęs apie nuodingus grybus, gamtininkas taip pat aptarė dažniausius mirtinų apsinuodijimų atvejus. Jis pabrėžė, kad daugiausiai iš jų įvyksta dėl to, kad žmonės vienus grybus sumaišo su kitais.
A. Kulbis kalbėjo, jog daugelyje užsienio šalių neretai yra leidžiamos „grybų-dvynių“ knygos, kuriose vaizduojami nuodingi grybai, o šalia jų valgomi jų antrininkai.
„Visą laiką, kai aprašomos žalsvosios musmirės, tai nurodoma, kad jų nereikėtų sumaišyti su žalsvos spalvos ūmėde ar su žaliuoke. Tokie atvejai yra dažniausiai pasitaikantys, mat specialiai žmonės žalsvųjų musmirių nerenka“, – paaiškino jis.
„Jeigu pasižiūrėsime apsinuodijimų grybais statistiką, tai nors Lietuvos statistikos nemačiau, tačiau kitų šalių duomenys rodo, jog vyrauja keli grybai, kuriais apsinuodijama dažniausiai – žalsvosios musmirės ir smailiakepurės musmirės.
Jos yra aiškūs lyderiai tarp apsinuodijimų ir tarp mirtinų atvejų. Nemažai tokių atvejų, deja, baigiasi mirtimi. Apsinuodijimai pastebimi ne iš karto ir juos aptiktus jie jau būna spėję pakenkti organizmui“, – tęsė jis.
Žalsvoji musmirė, anot A. Kulbio, yra aiški lyderė nuodingųjų grybų apsinuodijimo rate, tačiau jis taip pat atkreipė dėmesį į valgomąjį bobausį, mat kuomet jis netinkamai paruošiamas – nuo jo galima mirtinai apsinuodyti.
Dar viena bendra grybų ypatybė – jie gali pavirsti nuodingais. Gamtininkas atkreipė dėmesį į tai, kad netgi lietuvių mylimi grybai, kurie yra surenkami jau sugedę, baigę barstyti sporas ar po šalnų – gali būti nuodingais:
„Toksikologai visada įspėja, kad grybai, kuriuos paruošiame valgymui, tačiau ilgai laikome, yra toksiški organizmui, tad reiktų pasigaminti ir iškart suvalgyti grybus, bet nelaikyti jų kelias dienas. Tai vienas iš greitai gendančių maisto produktų.
Na, o baigtis užvalgius tokių grybų – įvairi. Kiekvieno organizmas yra skirtingas, priklauso nuo jo jautrumo, žmogaus amžiaus ir kitų veiksnių, kaip baigsis tokia grybų valgymo patirtis.“
Apsisaugojimo būdai
Dar vienas aspektas, į kurį atkreipė dėmesį gamtininkas, – apsisaugojimo priemonės nuo nuodingų grybų. Anot jo, šiomis dienomis modernėjant technologijoms, atsiranda vis daugiau įrankių patikrinti, ar grybas nuodingas.
Į šias priemones A. Kulbis žvelgė skeptiškai. Anot jo, nors dirbtinis intelektas vis labiau žengia į priekį, pilnai pasikliauti juo ar kitais nevertėtų.
„Pasitaiko atvejų, kai žmogus grybo nuotrauka pasidalija socialiniame tinkle ir nepažįstami vartotojai ima rašyti, kad tai valgomas grybas, štai aš šitą renku.
Tuo pasitikėti nereikėtų, nes atsakomybė už savo sveikatą krinta ne gydytojams, ne tokiems „patarėjams“, o pačiam grybautojui“, – atkreipė dėmesį jis.
Pašnekovas pridūrė, kad svarbu patiems mokytis apie grybų pasaulį. Socialiniai tinklai ir programėlės gali tapti įrankiu tam, tačiau paties indėlis turi būti didžiausias: „Įvairių programėlių ar kitų grybautojų pagalba mes 100 procentų pasitikėti negalime.“
Gamtininko teigimu, labiausiai rinkdami grybus išlošia tie, kurie visuomet renka tik jau žinomas ir pažįstamas rūšis, arba tie, kurie kasmet stengiasi išmokti po kelias naujas rūšis:
„Valgomų grybų Lietuvoje yra apie 400 rūšių, tad plėsti šį asortimentą yra tikrai naudinga. Puiku yra išmokti po kelias naujas grybų rūšis per metus ir taip plėsti grybų pasaulio pažinimą.
Yra ir tų, kurie pažįsta baravykus, voveraites, lepšius, renka juos ir yra saugūs. Šiais atvejais, nepralošia nė vieni.“
