Jukų pasaulyje yra apie 40 rūšių, bet Lietuvoje lauko sąlygomis gali augti tik keletas, viena iš jų – pluoštinė juka (lot. Yucca filamentosa). Ji mūsų klimato sąlygomis žiemoja nedengta. Ši juka ryškiai išsiskiria iš kitų vietinių augalų savo egzotine išvaizda. Jos platūs, melsvai žali lapai yra visžaliai, o nuostabus baltas žiedynas išdidžiai iškyla ant 1,50-2 m. stiebo.
Jukos pradeda žydėti tik trečiaisiais – penktaisiais savo gyvavimo metais, tad prieš įsigyjant jukos sodinuką, verta pasidomėti, kokio jis amžiaus. Jukos amžių išduoda ir lapų išvaizda – brandžios ir ketinančios žydėti jukos lapai pasidengia tarsi atpleišėjusiais siūleliais.
Deja, pasitaiko, kad žiedų tenka laukti ne vienerius metus, o kai kuriais atvejais juka jais visai nepradžiugina. Tad kokie gi yra jukos auginimo ypatumai?
Jukos sodinimas: pasirinkite tinkamą vietą
Tinkamas vietos parinkimas įtakoja tolimesnį augalo gyvenimą. Nuo to priklauso sėkmingas jukos augimas ir žydėjimas. Pluoštinė lauko juka gerai auga sausose, atvirose, drenuotose, saulėtose vietose, tačiau bijo skersvėjų. Jeigu ji gauna nepakankamai saulės šviesos, gali nežydėti.
Dirva jukai auginti turėtų būti pralaidus priesmėlis, o vieta jokiu būdu neužmirkstanti. Tinkamoje vietoje augančios jukos tampa atsparios kenkėjams ir ligoms.
Jukos dauginimas
Lietuvoje lauko jukos dauginamos kero dalinimu pavasarį, gegužės mėnesį. Iškastas jukos keras aštriu peiliu padalinamas į tiek dalių, kiek yra gumbų su kokybiškais pumpurais.
Galima dalinti ne visą kerą, o atpjauti tik jo dalį. Vieną didesnį gumbą dar galima peiliu padalyti į kelias sprindžio dydžio dalis ir jas prieš sodinant į žemę šiek tiek padžiovinti saulėje. Iškasant kerą, dirvoje gali likti nutrūkusių gumbo dalių, jos po metų ar dvejų sudygsta.
Jukos sodinimas
Jukos gumbus sodiname pavasarį, įšilus žemei. Sodiname į purią žemę 10-15 cm gylyje. Pasodinti gumbai gyvybę parodo tik po 1-2 mėnesių, o kai kurie jų gali išleisti lapelius tik kitais metais.
Pirmąją žiemą po pasodinimo aplinkui mulčiuojame durpėmis. Lauko jukos auga lėtai, todėl į pasirinktą vietą sode sodinamos tik trijų metų amžiaus sulaukusios jukos.
Kaip prižiūrėti juką?
Jukos priežiūra Lauko juka nereikalauja daug priežiūros. Svarbiausia yra tinkamai parinkta vieta ir dirva. Jeigu dirvožemis, kuriame auga juka, yra labai skurdus, pavasarį jį galima pagerinti kompleksinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra nedidelis kiekis azoto. Po žydėjimo nupjauname stiebus.
Pavasarį savo juką apžiūrime, įvertiname, kaip peržiemojo, nukerpame tik apdžiūvusius apatinius lapus.
Juka gėlynuose
Juka gražiausiai atrodo tada, kai tarsi atkartojamos jos natūralios augimo sąlygos saulėtuose alpinariumo tipo gėlynuose. Šalia tinka akmenys, dekoratyvinė skaldelė.
Taip tarsi sukuriama šiek tiek egzotinė, neįprasta mums aplinka. Jukos grožiui atsiskleisti reikia erdvės, tad nereikėtų jos komponuoti bendrame gėlyne, tarp daugumos kitų augalų. Juka gali būti sodinama viena, kaip akcentas, bet gali būti sodinama ir grupelėmis, taip sukuriant dar įspūdingesnį vaizdą.
Lauko juka yra tikra sodo puošmena. Jei savo sode ar sodyboje turite vietą, kuri tokia sausa ir saulėta, kad svarstote, kokį gi čia augalą įkurdinti, pasodinkite toje vietoje juką ar sukurkite alpinariumo tipo kompoziciją iš kelių jukų ir akmenų, skaldos, žvyro ar smėlio.
Vaizdas tikrai pasikeis, sodas įgaus egzotinio, šiltų kraštų prieskonio, o jūs gausite progą išbandyti savo kantrybę belaukiant jukos žiedų. Juk koks pasitenkinimas ir džiaugsmas apima augalų mylėtoją, kai toks lėtai augantis augalas kaip lauko juka apsipila žiedais!
Autorius: derlingas.lt
