Turėdami įgyvendinti Konstitucinio Teismo sprendimą dabartines vaistų kompensavimo nuostatas iki sausio ne tik ruošiamasi perkelti į įstatymą, bet ir siūlomi pakeitimai.
Norėdama paskatinti racionaliau vartoti vaistus ministerija siūlo jų kompensavimo naujoves. Šiuo metu yra sudaryta galimybė visiems rinktis vaistą iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo primokant kainos skirtumą.
Tuo metu vyresniems nei 75 m. ir skurdesnes pajamas, t. y. 267 eurus, gaunantiems gyventojams valstybė finansuoja visą vaisto ar medicinos pagalbos priemonės (MPP) kainą. Dabar gi daliai žmonių už tai, ką šiuo metu gauna nemokamai, renkantis vaistą ne su mažiausia priemoka, už ją reikėtų susimokėti.
Dar viena siūlomų naujovių – vaistų priemokų „krepšelis“. Tai reiškia, kad per kalendorinius metus būtų apskaitomos pacientų sumokamos priemokos už mažiausią priemoką turinčius kompensuojamuosius vaistus. Kai būtų pasiekiama 45 eurų riba, nuo tada „įsijungtų“ valstybės padengimas šioms priemokoms.
Be kita ko, pabrėžiama, kad pacientai ir toliau galės pirkti vaistus su didesnėmis priemokomis sumokant kainos skirtumą, tačiau tuo atveju išlaidos nebus skaičiuojamos į minėtą krepšelį.
Dar viena priemonė susijusi su MPP rinka – ketinama įvesti priemokų „lubas“ ir numatyti, kad jos negalėtų viršyti 50 procentų bazinės kainos.
Ministerija taip pat planuoja įvesti ir visų kompensuojamųjų vaistų bazinės kainos apskaičiavimą pagal penkių mažiausias kainas turinčių Europos Sąjungos šalių kainų vidurkį. Dabar tokia tvarka galioja tik tais atvejais, jei rinkoje konkretų kompensuojamąjį vaistą tiekia vienas tiekėjas.
Netiesiogiai valstybė sumokės daugiau
Vis dėlto SAM argumentai dėl prioriteto rinktis pigius vaistus neįtikina pacientų bendruomenės. Jie teigia, kad negalima versti gydytis tik pigiausiu vaistu ir nepaliauja prašyti, kad apskritai būtų leidžiama tęsti gydymą, prie kurio žmogus jau yra įpratęs.
Pagalbos onkologiniams pacientams asociacijos (POLA) valdybos narė Jurga Misevičienė įspėjo, kad pakeitus tvarką pacientams teks rinktis pigiausią, bet nebūtinai geriausią pacientui variantą.
„Uždedant kompensavimo lubas vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, matome grėsmę, kad susidarys situacija, jog kai kurie vaistai ir priemonės tiesiog bus išbrauktos iš kompensuojamųjų vaistų sąrašo, nes pasikeitus tvarkai ir bazinių kainų skaičiavimui priemokos už juos bus didesnės, nei numatytos lubos.
Tokiu būdu pacientams, norintiems vartoti įprastas priemones ar vaistus, teks mokėti pilną kainą arba pirkti pigesnius, jei norės, kad jie būtų kompensuojami, bet nebūtinai jiems geriausi“, – Seimo Sveikatos reikalų komitete kalbėjo vienos didžiausių pacientų organizacijos atstovė.
Kaip pavyzdį ji pateikė faktą, kad mažiausiai 50 proc. iš Lietuvoje virš 100 tūkst. onkologine liga sergančių asmenų susiduria su šlapimo, išmatų nelaikymu ir naudoja sauskelnes.
„Jei pacientas nebegalės pasirinkti įprastos savo sauskelnės ir turės pirkti pigesnę, jis turės dažnesnių odos pažeidimų, taip augs netiesioginiai slaugos kaštai, kas didins tas pačias PSDF išlaidas. Jau nekalbu apie dar 200 asmenų, turinčius šlapimo nelaikymą, kurie neserga onkologinėmis ligomis.
Buvo nurodyta, kad įvedus tokias priemones sumažės pacientų išlaidos vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Jos sumažėtų tik tada, jei pacientai rinktųsi pigiausius, bet nebūtinai jiems tinkamus vaistus. Kodėl nusprendėte, kad turite teisę spręsti už pacientus, kas jiems tinka, o kas – ne?“ – kalbėjo J. Misevičienė.
Pakeitus vaistą pakliūna ir į ligoninę
Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos (LPOAT) pirmininkė Vida Augustinienė priminė, kad jų pozicija – visą laiką siekti, kad vaistų prieinamumas būtų geresnis ir liktų teisė pasirinkti.
„Bet ir svarstant šiuos variantus vis tiek pagrindinis akcentas išlieka pigumui. Iš tikrųjų išbrauks vaistus iš kainyno yra viena didžiausių problemų, kada žmonėms ir ypač tiems, kurie serga ne tik viena pagrindine liga, turi derinti daugybę vaistų, neberadus konkretaus vaisto kainyne jie vis dėlto, norėdami tęsti gydymą ir normaliai jaustis, priversti ieškotis galimybės pirkti vaistus už pilną kainą“, – aiškino ji.
Pacientų organizacijos atstovės teigimu, buvo dar baisiau, kai kainynas buvo keičiamas kas 3 mėnesiai, tačiau ir dabartinė tvarka kelia sunkumų.
„Jei praėjus pusei metų žmogus negauna įprasto vaisto, melodija vėl prasideda iš pradžių. Ne kiekvienas žmogus sugeba su gydytojo pagalba vien ambulatoriškai prisiderinti prie naujo vaisto ir dažnai pakliūna į ligoninę. Pigaus vaisto kompensavimas šiandien, rytoj atsilieps didelėmis komplikacijomis ir dar didesnėmis stacionarinio gydymo išlaidomis“, – kalbėjo V. Augustinienė.
Siūlo ieškoti pozityvių priemonių rinktis pigius vaistus
Lietuvos Vaistinių asociacijos vadovė Kristina Nemaniūtė-Gagė taip pat prognozavo, kad ministerijos suplanuoti pokyčiai įneš nemažai sumaišties ir net pykčių.
„Vertiname ministerijos numatytus pozityvius skatinimo būdus, kad žmonės rinktųsi pigiausią vaistą. Iš esmės matome tą ir Skandinavijoje, kad pats žmogus apsispręstų, sukuriamos kažkokios naudos pasirinkus pigesnį vaistą – yra ir loterijų, kitų būdų. Vis dėlto jei kalbame apie 75 m. ir vyresnių, mažesnes pajamas turinčių asmenų grupę, tai nėra pozityvus pasikeitimas.
Jei žiūrime į kitus asmenis, kurie galės pretenduoti į surinktus 45 eurus ir jų išlaidos mažės, tai pozityvus sprendimas, bet pažeidžiamiausių asmenų atžvilgiu taip nėra. Tai reiškia, kad atėję į vaistinę jei jie pasirinks ne pigiausią vaistą, turės primokėti. Šiandien jie to daryti neturi“, – kalbėjo ji.
Pasak K. Nemaniūtės-Gagės, 40 proc. asmenų ir taip renkasi pigiausią vaistą, tad, jos manymu, labiau reikėtų paieškoti pozityvių skatinimo priemonių, o ne padaryti taip, kad jie neturėtų kitos galimybės.
„Vis tik pažeidžiamoms grupėms ir tie keli eurai gali būti didelė suma, dėl kurios jie negalės to vaisto įsigyti. Vyresni žmonės nėra linkę keisti savo vaistų vartojimo įpročius. Ir manome, kad vaistinėse gali susidaryti situacija, kad žmonės bus nepatenkinti, reikalaus to paties vaisto ir nenorės primokėti“, – konstatavo vaistinių atstovė.
Gali mažėti vaistų pasirinkimas
Vaistų gamintojų atstovų teigimu, numatytas reguliavimas gali lemti mažesnį vaistų kiekį kompensuojamų vaistų kainyne ir turėti neigiamą poveikį konkurencijai bei pacientų pasirinkimui.
„Mes turime sudėtingą situaciją ir šio įstatymo projektą svarstome ypatingomis sąlygomis, kada infliacija rugpjūčio mėnesį siekė 21 proc., Europoje ir pasaulyje ilgą laiką didėjo žaliavų, degalų, jūrų, oro, sausumos logistikos, kuro kainos ne keliais, bet dešimtimis procentų. Tai reiškia, kad visi gamybos kaštai auga. Pagal esamą tvarką gamintojams reikėtų mažinti kainas nuo 16 iki 62 proc., kas yra neįmanoma.
Taigi gamintojas nesugebės išpildyti tų reikalavimų, jei vaistas nepateks į kompensavimą ir, duok dieve, liks rinkoje, pacientai mokės pilną kainą. Ir čia ne koks grasinimas, o pačių institucijų pateikti skaičiai, kad į kompensaciją patekusių vaistų pacientų priemokos yra 22 mln. eurų, bet receptinių vaistų, kurie galėtų patekti į kompensuojamų vaistų kainyną, pacientų išlaidos siekia 127 mln. eurų. Tai reiškia, kad mes turime tokią proporciją, kuri nėra adekvati“, – sakė Vaistų gamintojų asociacijos vadovė Rasa Bričkienė.
Anot jos, pacientų priemokų reguliavimas turi būti toks, kad pats pacientas nuspręstų, kiek yra pasiruošęs primokėti už valstybės kompensuojamą vaistą. „Tai reikštų, kad valstybė kompensuoja į kompensavimo sąrašus įtrauktą vaistą, o pacientas prisimoka jam tenkančią dalį. Sudarius šias galimybes, būtų amortizuojamos pačios ministerijos numatyta rizika, kad dalis vaistinių preparatų gali nepatekti į kompensuojamųjų vaistų kainyną, dėl ko kompensuojamųjų vaistų pasirinkimas Lietuvoje mažėtų“, – dar anksčiau yra pažymėjusi R. Bričkienė.
SAM: tikslas, kad pacientas išleistų mažiau
Reaguodamas į išsakytus nuogąstavimus sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas garantavo, kad nemokamų vaistų iš pažeidžiamiausių visuomenės grupių niekas nė minties neturi atimti.
„Kalbame tik apie priemokų kompensavimą ir akcentas yra, kad vyresniems ir mažas pajamas gaunantiems žmonėms dengti priemokas tiems vaistams, ir toms MPP, kuriems ta priemoka mažiausia. Taigi jei renkasi brangiausią, jiems tereikės prisimokėti nedidelę priemoką, dažniausiai kalbame apie centus ar iki euro, o maksimali priemoka yra 4,70 eurai“, – komentavo jis.
„Suprantame nuogąstavimą dėl MPP kokybės suprastėjimo, žvelgiant į numatomus pokyčius dėl paciento priemokų ribojimo. Supraskime, tikslas yra, kad pacientas išleistų mažiau. Be kita ko, šiuo metu veikia darbo grupė siekiant nustatyti kokybinius, minimalius funkcinius reikalavimus šioms priemonėms. Suprantu, kad sauskelnės yra ta skaudžioji vieta, šį akcentą girdime, matome ir turime planą, kaip tai išspręsti“, – pridūrė A. Pečkauskas.
SAM Farmacijos politikos skyriaus vedėja Anželika Oraitė patikslino, kad nors į vadinamąjį paciento krepšelį patenka vaistai su mažiausia priemoka, taip pat siūloma, kad čia patektų ir vieno tiekėjo vaistai, mažo terapinio indeksavo vaistai, gydytojų konsultacinės komisijos skirti vaistai.
„Ir čia gal atliepia kalbėjusiųjų baimes, kad lyg ir vaistai su mažiausia priemoka gali netikti, jei gydytojas taip nuspręstų, gydytojo sprendimu išrašius vaistą tiksliniu ir bendriniu pavadinimu to vaisto priemokos kaupsis į krepšelį. Tada pasiekus tam tikrą numatytą sumą į kitus vaistus su mažiausia priemoka pacientas gaus kompensaciją ir kitus gaus nemokamai“, – sakė ji.
