Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.
Tačiau svarbu ne tik susimokėti reikiamą įmoką, bet be mažiau svarbu yra ir pasinaudoti tuo, už ką mokame, rūpintis savo sveikata, net jei nesijaučiame sergantys.
Paskatina kreiptis garsių žmonių mirtys ar istorijos apie ligas
Kalbėdama apie profilaktinius tyrimus Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad suskubti ateiti pas gydytojus paskatina ir žinomų žmonių mirtys arba pasidalinimas apie savo ligas.
„Pastebime, kad ateina daugiau savo sveikata susirūpinusių žmonių po to, kai žiniasklaidoje apie savo ligas ar nelaimingai apie mirtis pranešama garsių žmonių. Tada tikrai pastebime, kad tada ateina daugiau žmonių. Ir nors didelę dalį, ypač dėl kosulio, atėjusių žmonių galime nuraminti, kad viskas gerai.
Bet savo praktikoje jau radome kelis žmones, dėl kurių tikrai džiaugiamės, kad atėjo. Ir jie tiesiai šviesiai sako, kad nesvarstė ateiti. Vienas ir nebūtų atėjęs, jei ne labai jo sveikata susirūpinę artimieji. Matydami, kad sveikas, jaunas, protingas, gražus žmogus mirė, ragino nedelsti ir spaudžiamas artimųjų pacientas kreipėsi“, – pasakojo ji.
Gydytoja teigė, kad visiškai sveiki, jauni žmonės tikrai gali vieną kartą per du metus ateiti pasitikrinti profilaktiškai. Jei žmogus nerimauja, šeimoje yra lėtinių ligų ar jis yra vyresnio amžiaus (daugiau kaip 65 m.), tada gali ateiti vieną kartą per metus. Taip pat ir jaunesni nei 18 m. vaikai turėtų pas gydytojus vieną kartą pasirodyti profilaktiškai.
Kokie nemokami tyrimai atliekami profilaktiškai?
Paklausta, kokius tyrimus galima niekuo nesiskundžiančiam žmogui atlikti profilaktiškai, J. Latauskienė pabrėžė, kad nieko šeimos gydytojo prašyti nereikia, tiesiog pasakyti, kad nori išsitirti profilaktiškai.
„Tada jau gydytojo darbas sugalvoti, ką galėtų pasiūlyti pacientui, paaiškinti, ko tikėtųsi iš tų tyrimų, tuomet, pagal tai, ko pacientas norėtų ar nenorėtų ar turi papildomą sveikatos draudimą, būtų galima sudaryti ištyrimo planą.
Jaunam, sveikam, jokių nerimo signalų neturinčiam žmogui būtų galima tikėtis, kad šeimos gydytojas be apžiūros, kurios metu pamatuos kraujo spaudimą, ūgį, svorį, pažiūrės, ar neturi kokių keistų apgamų, paklausys plaučių, gali pamatuoti ir akispūdį, paklausti, kada buvo pas odontologą, ginekologą, pasiūlys atlikti bendrą kraujo tyrimą, pažiūrėti, kiek kraujyje yra cholesterolio, gliukozės, atlikti bendrą šlapimo tyrimą, taip pat – apžvalginę krūtinės ląstos rentgenogramą ir elektrokardiogramą“, – vardijo gydytoja.
Ji neslėpė, kad tikrai būna, kad žmogus, atėjęs išsitirti profilaktiškai, pasiskundžia, kad štai visai dienai aibę tyrimų užrašėm. Todėl ji siūlė tokiam profilaktiniam ištyrimui paskirti dieną dvi, tą galima ramiai susiplanuoti ir per atostogas.
„Dažniausiai būna taip, kad žmonės turi kažkokių nerimų, nutyli, nepasako, kartais žmonės galvoja, kad visiems taip yra. Ir čia kalbu ne tik apie fizinę, bet ir psichinę sveikatą. Daug lėtinių susirgimų prasideda iš lėto, po truputį, žmonės būna apsipratę su simptomais, dažnai profilaktinių tyrimų metu randame kokią patologiją, skiriame gydymą, kartais pacientą reikia įtikinti, kad pabandytų gydymą. Kitą kartą patys pacientai nudžiunga, sako nesitikėję tokio poveikio. Profilaktiniai tikrinimai džiugina gydytojus, nes galime anksti rasti ligas, pražiūrėtas ligas, kartais net galime žinoti individualiai tam tikrų žmonių normas“, – komentavo J. Latauskienė.
Kiek paslaugos kainuos, jei nemoki PSD?
Apie tai, kokiomis privilegijomis gali naudotis net ir sveikatai besijaučiantys žmonės, mokantys už privalomą sveikatos draudimą ir kiek galėtų kainuoti kai kurios paslaugos, jei jo nemoki, papasakojo Valstybinės ligonių kasos (VLK) atstovė Jolanta Normantienė.
„Tikriausiai žmonės geriausiai įsitikintų privalomuoju sveikatos draudimu, žinant, kiek jam tektų susimokėti, jei jis nebūtų apdraustas ir nemokėtų įmokų. Pavyzdžiui, vaistai sergant melanoma, plaučių vėžiu, jam gali kainuoti per 60 tūkst. eurų, vaistai inkstų vėžiui gydyti – daugiau nei 80 tūkst. eurų, paprasta apendicito operacija ir vidutinės trukmės gydymas ligoninėje – daugiau nei 1200 eurų ir iki 2200 eurų.
Jau nekalbu apie tai, kiek kainuoja miokardo infarkto gydymas ar vainikinių arterijų šuntavimas – galėčiau vardinti ir vardinti, o visa tai reikėtų susimokėti iš kišenės. Tad tas pasitikrinimas prevenciškai nuo tokių ligų kurių gydymas neapsidraudus galėtų kainuoti tiek daug, leidžia žmogui nesusirgti tomis sunkiomis ligomis, kurios tiek daug kainuoja arba pagauti ligą pačioje pradžioje“, – komentavo ji.
VLK atstovė priminė, kad Lietuvoje yra puiki galimybė gauti prevencines patikras dėl 5 ligų – gimdos kaklelio, krūties, prostatos, storosios žarnos vėžio ir širdies ir kraujagyslių ligų.
J. Normantienė apgailestavo, kad nors pagal mirtingumą dėl širdies ir kraujagyslių ligų Lietuva yra viena pirmaujančių Europoje, pastarąja prevencine patikros programa nepasinaudoja visi žmonės, kurie galėtų.
„Programa skirta 40–54 m. vyrams ir 50–64 m. moterims. Šeimos gydytojai labai aktyviai gyventojus kviečia pasitikrinti, net dar ir nejaučiant kažkokių ypatingų simptomų“, – kalbėjo ligonių kasų atstovė.
Ji priminė, kada apklausų duomenys rodo, kad nors nemažai žmonių apie programą žino, tik ja nepasinaudoja dėl kelių buitinių priežasčių – sako, kad dabar jaučiasi sveikas, neturi laiko arba žmogui tuo metu sveikata nekelia jokio rūpesčio.
„Gydytojai, sveikatos ekspertai nuolat kartoja, kad širdies ir kraujagyslių ligos ir daugelis onkologinių ligų gali būti išgydomos, jei anksti nustatomos ir veiksmingai gydomos, tai turbūt yra geriausias argumentas žmogui apsispręsti ir pasinaudoti prevencinėmis programomis“, – ragino J. Normantienė.
