danguolė jankauskienė

Cukrinis diabetas – viena iš 5 dažniausių lėtinių ligų Lietuvoje, kurios tinkamai negydant gresia sunkios komplikacijos. Prognozuojama, kad šia visam laikui gyvenimą pakeičiančia klastinga liga ateityje sirgs vis daugiau žmonių. Didelė dalis jų ligą „įsivaro“ dėl blogų gyvensenos įpročių – politikai net svarsto, ar nereikėtų griežtinti politikos dėl saldintų gėrimų ir kitų nesveikų produktų. Vieni siūlo jiems net didinti PVM, kiti – deramai žymėti alkoholinius gėrimus.

Milžiniški darbo krūviai, apverktini atlyginimai, patiriamas mobingas, medikų emigracija – slaugytojai metai iš metų vardija šio sektoriaus problemas, tačiau postūmio situacijai keisti nemato. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tuo metu tvirtina, kad atlyginimai yra didinami, nors pripažįsta, kad netolygumai išlieka dideli.

Dažniau nei kas antram Lietuvoje mirties priežastimi tampa širdies ligos, tačiau toli gražu ne visi išgirsta medikų raginimą ateiti pasitikrinti, kol sveikata dar nesušlubavo. Gydytojai ne tik stebisi, kaip dar vis tik per mažai lietuviai rūpinasi širdimi, bet ir prašo valdžios užtikrinti daugiau galimybių padėti šiems pacientams.  Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje vis dar pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 52,5 proc.

Ruošiami pokyčiai šeimos gydytojo kabinete. Numatoma, kad jiems tam tikrais atvejais ne tik nebereikės rašyti siuntimo, kad pacientas gautų specialisto konsultaciją, naujos funkcijos ruošiamos ir slaugytojams. Jie galėtų ne tik savarankiškai konsultuoti pacientus, bet ir išrašyti nedarbingumo lapelius, pratęsti vaistus. Tiesa, patys slaugytojai įspėja, kad mokymų turėtų sulaukti anksčiau, nei jau pradės dirbti pagal naują tvarką.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vykdoma reforma toliau kaitina aistras. Nuogąstaujama, kad naudos ji gali neduoti ne tik dėl jau esančių medikų stygiaus. Teigiama, kad kylantis šaršalas atskirose savivaldybėse verčia medikus dairytis darbo privačiame sektoriuje arba išeiti į pensiją. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, susibūręs į neeilinį posėdį, šią savaitę aptarė sveikatos įstaigų tinko reformos eigą.

Priėmus reikalingus teisės aktus, sveikatos priežiūros įstaigų reforma žengė į įgyvendinimo etapą. Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Viešo...

Valstybės kontrolės auditoriams paskelbus, kad padėtis dėl slaugytojų poreikio apskaičiavimo ir užtikrinimo atrodo miglota, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) suskubo pateikti atsakymą. Norint užtikrinti slaugos kokybės gerinimą, slaugytojų poreikio planavimą, kompetencijų tobulinimą ir plėtrą, ji skelbia siekianti ir toliau gerinti slaugytojų darbo sąlygas, kelti šios profesijos prestižą bei gerinti paslaugų kokybę.

Lietuvoje jau ne vienus metus aptariama dviprasmiška situacija – gydytojų turime gerokai daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, tačiau nuolat susiduriame su jų trūkumu. Nors medikai nepaliauja kalbėti apie apverktinas algas ir darbo sąlygas, ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu beda pirštu į darbo organizavimo ir kultūros problemą. Sveikatos apsaugos ministro teigimu, Lietuvoje trūksta apie 650 medicinos specialistų.

Šalies ligoninės turi keistis ir pagal paslaugų struktūrą, ir pagal taikomus veiklos organizavimo būdus, tik taip pavyks susigrąžinti ir medikų, ir pacientų pasitikėjimą. Tai konstatuota Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) organizuotoje konferencijoje Šiauliuose „Regioninių ligoninių ateitis“. Kad šalies gydymo įstaigos juda permainų keliu, įrodė pristatyti gerieji pavyzdžiai bei jų rezultatai: į rajonines gydymo įstaigas sugrįžo ir pacientai, ir medicinos personalas.

Dar neseniai kilus šaršalui, kad šeimos gydytojai ambulatorinę pagalbą turės teikti visą parą, po sveikatos apsaugos viceministrės Danguolės Jankauskienės viešo situacijos išaiškinimo daugiau aiškumo neatsiranda ir dabar. Nors numatoma, kad šeimos gydytojo nepertraukiama pagalba turės būti teikiama tik 12 valandų per parą, lieka klausimas, ar po jo darbo valandų daliai pacientų paslaugų prieinamumas nepablogės, o gal net priėmimo skyriuje teks susimokėti papildomai.

Kone kasdien sulaukiantys grasinimų ir įžeidinėjimų greitosios pagalbos medikai reikalauja už įžeidimus pacientus bausti piniginėmis baudomis. O jei pagalbos reikalauja neblaivus pacientas – taip pat už pagalbą jam susimokėti. Dar praėjusią savaitę sostinę sukrėtė keli įvykiai: greitosios pagalbos vairuotoją sumušė greitąją išsikvietęs asmuo, o kitas darbuotojas žuvo nuo elektros iškrovos gelbėdamas jaunuolį, kuris užsilipęs ant traukinio vagono darėsi asmenukę.

Spalio 21 d. Prezidentūroje buvo pasveikinti ir apdovanoti net 116 garbės kraujo donorų. Garbės kraujo donorus apdovanojimų renginyje, kurį kasmet organizuoja Nacionalinis kraujo centras, sveikino pirmoji ponia Diana Nausėdienė, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir Nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas, savo sveikinimo kalbose ne kartą minėję žodį ,,ačiū“ ir darkart pabrėžę, kokį herojišką darbą atlieka kiekvienas kraujo donoras.

Dar viena sveikatos priežiūros reformos naujovė: jau sausį Lietuvoje prasidės naujas eksperimentas – pacientų pavėžėjimas į gydymo įstaigas. Tolimesniuose kaimuose gyvenančius senjorus ir nepasiturinčiuosius pas gydytojus konsultuotis veš specialūs automobiliai. Tą bus bandoma daryti dviejuose regionuose, dėl kurių Sveikatos ministerija ketina apsispręsti rudenį.

Praėjusią savaitę Seimas nedidele balsų persvara priėmė ilgai diskutuotą sveikatos priežiūros įstaigų reformą. Vis tik šeimos gydytojų ir opozicijos neįtikina ministerijos pažadai, kad paslaugų prieinamumas gyventojams pagerės. Patys pacientai gi konstatuoja, kad jau dabar sistemoje vyrauja visiškas chaosas ir žmonės tik bus dar labiau stumiami rinktis privačią mediciną.

Daug pasipiktinimo viešojoje erdvėje sukėlęs reikalavimas nuo kitų metų vairuotojams turėti papildytos sudėties vaistinėles atidėtas. Naujosioms vaistinėlėms įsigyti vairuotojai turės daugiau laiko – terminas pratęstas iki balandžio. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) buvo paskelbusi tvarką, kad nuo sausio 1-osios vairuotojai turėtų turėti naujos sudėties pirmosios pagalbos vaistinėles.

Vyriausybės sprendimu trečiadienį įsteigta ketvirta Sveikatos apsaugos ministerijos viceministro pareigybė. „Prašome pakoreguoti nutarimą, kad galėtume ministerijoj turėti ketvirtą viceministrą, kuris išskirtinai kuruotų visą visuomenės sveikatą, ekstremalių situacijų valdymą, psichikos sveikatą ir radiacinę saugą“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Mūsų valstybė nebesusiskaičiuoja biurokratų armijos, net nežino, kiek turi tarnybinių automobilių. Tačiau ministrų kabineto nariai įsitikinę, kad mes, gyvenantys provincijoje, brangiai kainuojame. Štai susisiekimo ministras E. Masiulis, kalbėdamas apie „Lietuvos pašto“ nuostolius, postringauja esą „politikai nori, kad kiekviename mažiausiame kaimelyje būtų pašto skyrius, bet kiekvienas noras kainuoja“. Tad artimiausiu metu Lietuvoje ketinama uždaryti dar 30 pašto skyrių.

Vaistų prieinamumo gerinimo ir kainų mažinimo priemonių planas Seimo Sveikatos reikalų komitete buvo sukritikuotas ir nutarta jį koreguoti. Tuo tarpu dokumentą komitetui pristatęs sveikatos apsaugos ministro patarėjas Martynas Marcinkevičius tvirtino, kad planą įgyvendinus gyventojų išlaidos vaistams sumažėtų 90-150 mln. litų per metus, o valstybė sutaupytų 50-60 mln. litų. Planas numato keliolika priemonių, kurias įgyvendinus atpigtų vaistai.

TS-LKD pirmininkas A. Kubilius pristatė komandą, kuri po Seimo rinkimų būtų pasiruošusi vadovauti TS-LKD parengto plano Lietuvai įgyvendinimui Seime ir Vyriausybėje. „Esame pasirengę toms permainoms, kurios būtinos Lietuvai. Turime išsamų planą tokioms permainoms įgyvendinti. Mūsų plano principai - išmintis, politinė valia, drąsa ir visuomenės sutarimas vardan tų permainų, kurios tikrai yra būtinos. Turime komandą, kuri pasirengusi imtis atsakomybės už šio plano įgyvendinimą.

Antradienį Seime Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pristatė sąrašą žmonių, kurie po Seimo rinkimų esą galėtų būti atsakingi už konkrečias šalies gyvenimo sritis ir įgyvendintų partijos programoje keliamus uždavinius. Žurnalistams išdalintame komandos sąraše prie kiekvienos iš sričių figūravo po kelias pavardes, tačiau partijos lyderis Andrius Kubilius prašė nespėlioti, ką partija siūlytų į ministrus, vien pagal tai, kuri pavardė įrašyta pirmoji.

„Balsas.lt“ ragina klausti „Žinių radijo“ laidos dalyvius.Lietuvoje kasmet didėja alkoholio gamyba ir vartojimas. Jaunimo suvartojamo alkoholio, o ypač silpnųjų gėrimų, kiekis didėja itin dramatiškai – ne procentais, bet kartais. Be to, alkoholis – viena iš pagrindinių įvykių keliuose priežasčių. Lietuvos vyriausybė iš įvairių institucijų ir verslo atstovų yra sudariusi komisiją, kuri turėtų teikti siūlymus, kaip mažinti alkoholio vartojimą visuomenėje ir stabdyti plintantį alkoholizmą.