Erin O‘Hara (24) iš Airijos nusprendė padaryti ypatinga kiekvieną savo nėštumo dieną, kai jai buvo pasakyta, kad jos dukra turi mirtiną sutrikimą, dėl kurio gimdoje gerai nesusiformavo jos kaukolė.
Moteris su partneriu Jamie‘iu McCormicku pasidarė daugybę vis didėjančio pilvuko nuotraukų ir net su šeima ir draugais suorganizavo kūdikio sutiktuvių šventę.
Jų dukrytė Freya gimė 2018 metų gruodžio 7 dieną ir išgyveno tik dvi minutes.
Specialaus šaldomo lopšelio dėka tėvai keturioms dienoms galėjo ją parsinešti namo, kad juos visus galėtų aplankyti šeima ir draugai, o lopšelis vakarais buvo statomas šalia tėvų lovos. Erin, jau auginanti septynerių metų sūnų Joshą, be galo apsidžiaugė sužinojusi, kad ji su Jamie‘iu laukiasi kūdikio.
Pora buvo ką tik pradėjusi kartu gyventi ir svajojo vieną dieną turėti didelę šeimą. Kai vaisiui buvo 12 savaičių, ultragarso tyrimo metu jie vos tramdė džiaugsmingą krykštavimą, pirmą kartą išgirdę plakančią kūdikio širdį.
Erin pradėjo pirkti kūdikio drabužėlius ir įsigijo vežimėlį, o vakarus leisdavo prie kompiuterio, planuodama, kaip atrodys mažosios kambarys – ji buvo išrinkusi baltus baldus ir vaivorykštės motyvą ant sienos.
Kai šeima autobusu važiavo į ligoninę darytis 20 savaičių ultragarso tyrimo, nėščiosios pilvukas jau akivaizdžiai matėsi.
„Važiavome autobusu ir diskutavome, ar norime sužinoti kūdikio lytį.“ – prisimena Erin. – „Aš norėjau, kad tai būtų staigmena, bet Jamie‘is norėjo žinoti iš anksto.
Gydytojo kabinete Joshas sėdėjo kampe ir žaidė žaidimą mano mobiliuoju telefonu, kol man buvo daromas ultragarsas. Su ultragarso specialiste plepėjome ir ji ekrane mums rodė, kur yra mažyčiai kūdikio plaučiai ir širdis. Tuomet staiga ji nutilo ir pasikeitė jos veido išraiška.
Pajutau, kaip man stingsta kraujas gyslose... Iškart žinojau, kad kažkas ne taip.“
Buvo iškviesta gydytoja, kuri sutrikusiai porai paaiškino, kad jų negimęs kūdikis serga anencefalija vadinama liga, dėl kurios tinkamai neišsivysto kaukolė.
„Man ėmė suktis galva, atsimenu, kad sakiau – nieko tokio, mes labai atsargiai elgsimės su kūdikio galvele.“ – sako Erin. – „Maniau, gal nupirksime kokį mažytį apsauginį šalmą, ar ką.
Tuomet mums pasakė, kad šį sutrikimą turintys kūdikiai ilgai neišgyvena. Nieko negalėjome padaryti. Trūko dalies mūsų kūdikio kaukolės. Nebuvo jokių šansų išgyventi.
Laimei Joshas vis dar sėdėjo kabineto kampe prie telefono, nieko nesuprasdamas. Mes su Jamie‘iu nevaldėme ašarų.
Tuomet mūsų dar kartą paklausė, ar norime žinoti vaisiaus lytį, ir mes pasakėme, kad taip. Atrodė taip svarbu apie savo kūdikį žinoti viską, ką tik įmanoma, kol tai dar galima padaryti.
Kai mums pasakė, kad tai – mergaitė, mūsų širdys dužo dar kartą. Visada norėjau mažytės mergaitės. Tą akimirką, toje vietoje pavadinome ją Freya.“
Šiuo metu Šiaurės Airijoje abortai yra draudžiami, bet porai buvo pasakyta, kad nėštumo nutraukimo jie gali važiuoti į Angliją.
„Aš iškart papurčiau galvą.“ – prisimena Erin. – „Pasakiau gydytojai, kad esu pasiryžusi mylėti šį kūdikį, kad ir kas benutiktų. Norėjau ją turėti kiek įmanoma ilgiau.“
Tą vakarą Erin ir Jamie‘is kalbėjosi iki vėlumos ir susitaikė su išgirstomis žiniomis. Jie niekada savo dukrytės nerengs dailiomis suknutėmis, nemokys jos važiuoti dviračiu ir nesididžiuos jos pirmosios dienos mokykloje nuotraukomis.
Tačiau jie nusprendė nėštumu džiaugtis kaip galėdami ilgiau. „Pasakiau Jamie‘iui, kad tikiu, kad Freya mums buvo duota ne be reikalo.“ – sako Erin. – „Pasakiau, kad noriu džiaugtis kiekviena akimirka, kol ji gyvena manyje.
Bet tai nebuvo lengva. Po kelių dienų parduotuvėje prie manęs priėjusi moteris ėmė sveikinti su nėštumu. Klausė, kada gimdysiu, ar gims berniukas, ar mergaitė.
Turėjau ant veido prisiklijuoti šypseną ir apsimesti, kad viskas gerai.“
Slinko mėnesiai, ir Erin pilvas augo. Ji jautė, kaip kūdikis spardosi. Tuomet ji nusprendė surengti kūdikio sutiktuvių šventę.
„Žinojau, kad labai daug prarasiu, bet kol Freya buvo gyva ir spardėsi mano pilve, dar galėjau tai švęsti.“ – paaiškino ji. – „Mano tėvai ir Jamie‘is su tuo sutiko. Norėjome kaip galėdami geriau praleisti laiką su šiuo kūdikiu, kol dar buvo galima.“
2018 metų lapkričio 10 dieną jie išsinuomojo salę virš baro ir pasikvietė šeimą ir draugus, kurių paprašė vietoj dovanų, kuriomis Freya niekada negalės naudotis, paaukoti pinigų su kūdikiais dirbančiai labdaringai organizacijai „Every Life Counts“.
„Nenorėjau, kad žmonės jaustųsi nejaukiai, todėl feisbuke paskelbiau įrašą, kuriame viską paaiškinau.“ – sako Erin. – „Tai turėjo būti Freyos gyvenimo šventė ir norėjome, kad ši šventė būtų džiaugsminga. Kūrėme laimingus šio nėštumo prisiminimus, kuriuos galėtume saugoti širdyje.
Atsakas buvo neįtikėtinas, atėjo maždaug 70 žmonių. Jamie‘is padarė man staigmeną ir papuošė salę – ji buvo pilna gėlių ir balionų su užrašais „maža mergytė“, dar buvo nuostabus triaukštis tortas su Freyos vardu.
Mano nėštumui buvo 28 savaitės ir pilvas jau buvo didelis, Freya jautėsi gerai ir nuolat apie save primindavo. Mūsų draugai visi fotografavosi su mano pilvu.“
Freyos gimimo diena turėjo būti 2019 metų vasario 4, bet Erin buvo įspėta, kad gimdymas gali prasidėti anksčiau.
„Kai gruodžio pradžioje pajutau pirmuosius skausmus, žinojau, kad tai – pabaigos pradžia.“ – sako ji.
– „Mane paguldė į ligoninę ir kelias dienas Freyos gyvybė kabojo ant plauko. Bet gruodžio 7 dieną man nutekėjo vandenys ir prasidėjo sąrėmiai. Mūsų mažasis angelas ruošėsi ateiti į šį pasaulį.
Aš iki galo išjaučiau kiekvieną sąrėmį, pasiryžusi iki galo išgyventi kiek vieną akimirką, net jei tai – skausmas.“
Freya gimė po 21 valandos vakaro, svėrė 1,1 kg ir ją iškart davė tėvams į rankas.
„Ji atsimerkė ir pasižiūrėjo tiesiai man į akis.“ – sako Erin – Savo maža rankyte ji įsikibo į Jamie‘io pirštą.
Pasakėme jai, kad labai ją mylime ir kad viską dėl jos padarysime. Po dviejų minučių ji nustojo kvėpuoti. Mūsų mažajam angelui išaugo sparnai.“
Akušerės surado Freyai specialų lopšį, skirtą tam, kad būtų palaikoma žema jos kūnelio temperatūra, kad šeima turėtų daugiau laiko su ja atsisveikinti.
Bet Erin labiausiai norėjo nusivežti ją namo, todėl ligoninės darbuotojai sutiko jai padėti.
Jamie‘is buvo išmokytas, kaip surinkti ir pastatyti lopšį ir įrenginys buvo šeimai paskolintas. Erin aprengė Freyą nuostabia balta suknute, kad ji būtų pasiruošusi susitikti su savo naująja šeima.
„Tos keturios dienos, kai turėjome ją savo namuose, buvo brangiausios mano gyvenimo dienos.“ – sako Erin – „Kiekvieną vakarą, prieš eidami miegoti, Freyos lopšį pasistatydavome greta. Joshas buvo ja tiesiog susižavėjęs, truputį ją pakeldavo ir pasupdavo kaip lėlę.
Aš jam sakiau – „Čia tavo sesytė angelėlis. Ji atėjo mūsų aplankyti, o paskui keliaus gyventi į dangų.“
Su ja susipažinti atėjo visa mūsų šeima ir visi draugai, visi paeiliui ją bučiavo ir glostė, prieš paguldydami jos kūnelį atgal į lopšį.“ Gruodžio 16 dieną, sekmadienį, devynioms dienoms praėjus nuo kūdikio gimimo,
Erin ir Jamie‘is Freyą palaidojo vietos kapinėse. Laidojimo vietą jie pavadino „Mūsų mažytis meilės sodas“ ir kas savaitę ten atneša gėlių ir žaislų.
