Mary Desin (58) netikėtai mirė birželio 2 dieną nuo smegenų aneurizmo. M. Desin Pitsburgo universitetinėje „Hamot“ medicinos centro ligoninėje slaugytoja dirbo 39 metus, o po mirties ir toliau gelbsti žmonių gyvybes – ji tapo organų donore.
Daugiau nei 100 jos kolegų išsirikiavo ligoninės koridoriuose, kol M. Desin buvo vežama į reanimacijos skyrių, kur buvo paaukotos jos kepenys ir inkstai.
Jos sūnus Matthew‘us Jamesas Desinas „Good Morning America“ sakė: „Tai buvo jaudinantis momentas. Beveik visi verkė.
Manęs net nepažinoję žmonės tuo metu prie manęs priėjo ir sakė, kaip jie ją mylėjo ir kiek ji yra jiems padėjusi darbe. Tikėjausi, kad bus gal 20 žmonių iš to laiko, kai ji dirbo slaugytoja operacinėje ir iš dabartinės darbo vietos. Tikrai nesitikėjau, kad jos netektis bus sukrėtusi daugiau nei 100 žmonių.“
M. Desin nekrologe buvo rašoma, kad ji mylėjo gyvūnus, ypač – šunis: „Mary buvo labai dosni, padėdavo visiems, kuriuos sutikdavo savo kelyje. Ji labai džiaugėsi, kad dirbdama slaugytoja ji galėjo padėti žmonėms.“
Donny McDowell, vyresnioji slaugytoja ir M. Desin draugė, sakė, kad ją labai sujaudino M. Desin sprendimas tapti organų donore.
„Tai labai drąsus žingsnis. Tikrai neįtikėtina matyti, kaip Mary dovanos dėka keičiasi žmonių gyvenimai. Tai, ko labiausiai mane išmokė Mary – kad visada reikia duoti, ką gali, ir tuomet duoti dar truputį.“ – pridūrė D. McDowell.
D. McDowell sako, kad M. Desin ne tik dirbo slaugytoja, bet ir mokė jaunus slaugytojus svarbiausių dalykų.
„Ji buvo tikra mokytoja, nuo pradžios iki pabaigos, visiems, kuriems teko ją sutikti.“ – sakė ji.
Per 39–erius darbo ligoninėje metus M. Desin užėmė daugelį įvairių pareigų, o pastaruoju metu dirbo slaugytoja priėmimo skyriuje. Jos gedi du sūnūs, Matthew ir Jamesas ir dukra Laura, o jos vyras jau yra miręs.
Ligoninėje M. Desin taip pat buvo pagerbta trijų šviesų uždegimu ant pastato, kai ji mirė.
Feisbuko įraše ligoninės paskyroje rašoma: „Ji paaukojo savo organus, kad net ir po mirties galėtų toliau gelbėti gyvybes. Suorganizavome atsisveikinimą su ja, koridoriuose buvo išsirikiavę daugiau žmonių, nei būtų galima suskaičiuoti.
Nuo dabar šias šviesas įžiebsime ne tik tuomet, kai kas nors gauną reikalingą organą, bet ir tuomet, kai organas yra paaukojamas. Vakar buvo labai jaudinanti diena ir, Mary, mes niekada nepamiršime tavęs ir tavo darbų!“
