Nors kviesdama pasiskiepyti ministerija pažymi, kad konsultacija prieš skiepą su šeimos gydytoju būtų rekomenduotina, vis tik nėra jokių kliūčių tą praėjus atitinkamam laikui nuo paskutinio skiepo ar persirgimo padaryti nusprendus savarankiškai.
Portalo tv3.lt kalbinti specialistai gi pažymėjo, kad vieno kurpaliaus kaip pirminės vakcinacijos atveju čia būti negali, o specialisto patarimas būtų net primygtinai reikalingas.
Čaplinskas: vieno dydžio rūbų parduotuvė visiems netinka
„Manau, čia toliau kartojasi ta pati tendencija – vieno dydžio rūbų parduotuvė siūloma visiems. Ne bet kam ir bet kada dabar reikia pulti skiepytis, tą reikia daryti atsižvelgiant į atitinkamas indikacijas. Kita vertus, negalima ir toliau nematyti kitų sveikatos problemų. Yra toks dalykas kaip galimybių kaštai, tad visada reikia įvertinti, kokioms sveikatinimo priemonėms skirti ribotus sveikatos priežiūros sistemos resursus. Čia galima prisiminti, kiek skiepų reikėjo utilizuoti ar atiduoti“, – kalbėjo užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas.
Jis priminė, kad tyrimai aiškiai rodo, jog prieš galvojant apie naujus skiepus pirmiausia svarbu turėti pirmąją sustiprinamąją dozę.
„Tad tiems, kas jos neturi, dabar ypač svarbu pagalvoti apie vakcinaciją. Apskritai dar svarbiau pasiskiepyti tiems, kurie išvis to nėra padarę. Nes tie, kurie buvo nepasiskiepiję ir jiems pavyko išvengti infekcijos, nes buvo ribojimai, mažai kontaktų, dabar, tikėtina, virusas juos suras. Tad šiems žmonėms reikia praeiti visą vakcinacijos kursą pirminėmis vakcinomis“, – atkreipė dėmesį virusologas.
Kada gali nesuteikti papildomos pridėtinės vertės?
Tuo metu jei žmogus buvo pasiskiepijęs, gavo sustiprinamąja dozę ir dar buvo persirgęs, tada viskas nulemiama to, kada tai įvyko ir kokiai demografinei grupei jis priklauso.
„Ir čia labai svarbu, kad savo imuninę sistemą suskubtų sustiprinti tie žmonės, kuriems gresia pakartotinis užsikrėtimas koronavirusu, liga grasina sukelti sunkią klinikinę eigą. Kuo žmogus vyresnis ir turi daugiau gretutinių sveikatos problemų, tuo labiau tai indikuotina. Jiems sustiprinančio skiepo nauda neabejotinai svarbi.
Kuo žmogus jaunesnis ir jei neturi gretutinių ligų, juo labiau jei buvo prieš tai pasiskiepijęs, jam sustiprinančio skiepo dozės efektyvumas daug mažesnis. Kartais jis gali ir nesuteikti papildomos apsauginės pridėtinės vertės“, – aiškino S. Čaplinskas.
Persirgus neseniai nemato prasmės
VU Gyvybės mokslų centro imunologė prof. Aurelija Žvirblienė taip pat patikino, kad šiuo metu tikrai nėra būtinybės skiepytis visiems.
„Apie ketvirtą COVID-19 skiepo dozę reikėtų galvoti panašiai kaip apie gripo vakciną – ji labiausiai galėtų būti rekomenduojama vyresniems asmenims, turintiems lėtinių ligų. Jeigu tai yra jaunesni žmonės, ypač persirgę, tikrai didelės būtinybės nėra.
Tačiau ir negali sakyti, kad tai yra nerekomenduojama, nes tarsi tai reikštų, kad ta ketvirta dozė galėtų kažkuo pakenkti. Nesinorėtų, kad susidarytų toks įspūdis, nes čia kalbame apie tai, kas yra ir nėra tikslinga“, – komentavo specialistė.
Ji pridūrė, kad tiems, kurie priklauso rizikoms grupėms, kuriems padidėja ir kitų ligų rizika, prieš skiepą labai praverstų pasitarimas su šeimos gydytoju, mat jis geriausiai žino žmogaus sveikatos būklę.
„Bet jei asmuo, net ir priklausantis rizikos grupei, yra neseniai, prieš porą mėnesių persirgęs, jam tikrai nėra tikslinga skiepytis. Juk jei šį sezoną persirgome gripu, gi neiname skiepytis, tą darome jau kitam sezonui. Taigi čia irgi panašiai, jei žmogus persirgo neseniai, tai imunitetą turi“, – aiškino A. Žvirblienė.
Rizikos grupes ragino nedelsti
Vis tik S. Čaplinskas rizikos grupių atžvilgiu buvo kiek kategoriškesnis ir sakė, kad nepaisant galbūt neseniai persirgtos ligos jiems pasiskiepyti reikėtų.
„Matome, kad virusas puikiai plinta dar mums pilnai negrįžus į uždaras patalpas, vos ne kasdien miršta po porą žmonių. Tai viena, kai kalbame apie jaunus žmones, kitas dalykas, kai kalbame apie senjorus. Kai liga šitaip plinta, reikia įvertinti tą faktą, kad koronavirusu galima užsikrėsti kelis kartus į metus.
Net literatūroje buvo atvejų, kai pakartotinis užsikrėtimas įvyko praėjus 2–3 savaitėms. Tad tiems, kam yra sunkios ligos rizika, kai tik yra galimybė pasiskiepyti, leidžiama pagal skiepų aprašą, būtų išmintinga tą ir padaryti“, – patarė jis.
Jo pastebėjimu, tam, kad žmogus galėtų priimti jam reikalingą sprendimą, reikia, kad jis galėtų sutapatinti save su kitu žmogumi, kuris atsidūrė reanimacijoje, kuris, deja, neišgyveno.
„Tad ir galėtų būti daugiau teikiama informacijos, kokie tie žmonės – pagal jų amžių, gretutines būkles ir kt. Dar naudingesnė būtų informacija, kur žmogus galėjo užsikrėsti. Labai abejoju, kad tai įvyksta parduotuvėje, daugeliu atveju – artimiausiame rate bendraujant uždaroje patalpoje.
Taigi tą žinant žmonės labiau suprastų, taikytų ir kitas biosaugos priemones. Nes padės ne vien skiepai, karantinas, juolab toks absurdiškai ilgas, ne vien kaukės, kurios turėtų būti naudojamos, kai tikrai tikslinga. Juolab gerai žinoma, kad jei ilgai dėvint kaukę CO2 koncentracija bus padidėjusi organizme, tai gali pakenkti ir inkstų funkcijai. Tad viską reiktų daryti su protu ir laiku, reikiama apimtimi“, – akcentavo profesorius.
Galioja bendri principai, kada neskubėti skiepytis
S. Čaplinsko manymu, net ir jei jaunesnis žmogus neseniai persirgo apie tai gal nežinodamas, nebus didelės bėdos jam dar ir pasiskiepijus.
„Tokiems žmonėms, kurie neabejoja, kad jiems būtinai reikia skiepytis, tai reikia ir neabejoti, eiti ir tą padaryti. Net jei ir bus taip, kad jie neseniai sirgo gal ir patys to nežinodami, tai yra liaudiškas posakis – sviestu košės nepagadinsi.
Bendras principas turėtų būti toks – reikia įverti bendrą sveikatos būklę duotuoju metu, kad nebūtų taip, jog žmogus karščiuoja, serga kokia infekcine liga arba yra paūmėjęs vėžinis procesas. Tai nėra gerai skiepytis tokiu metu. Tad prieš tai pasitarti su gydytoju būtų visiškai logiška. Kita vertus, suprantu, kad kartais gali būti sunku patekti pas gydytoją. Tačiau bet kokiu atveju skiepija gi medikai. Prieš kiekvieną skiepą yra gydytojo apklausa, jis būtinai turi paklausti šių esminių dalykų“, – teigė jis.
Kieno laukia didesni šalutiniai reiškiniai?
Paklaustas, ar galima per daug suaktyvinus imunitetą sulaukti kažkokių nepageidaujamų reiškinių, pašnekovas vėlgi priminė, kad viskas individualu ir labai priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės.
„Jei skiepas yra efektyvus, jis sukelia imuninę apsaugą, suaktyvina imunitetą. Natūralu, kad daliai žmonių tai gali sukelti tam tikras nepageidaujamas reakcijas – pradedant nuo skausmo dūrio vietoje iki pakilusios temperatūros, blogos bendros savijautos.
Ir kuo toliau, tuo labiau aišku, kad vis tik kuo jaunesnis žmogus, kuo stipresnė imuninė sistema, gali būti taip, kad ir nepageidaujamų reakcijų į skiepą yra daugiau negu senjorui, kurio imuninė sistema dirba ne taip aktyviai. Tada ir ieškoma balanso tarp nepageidaujamų reiškinių dažnio ir apsauginio poveikio. Vienai žmonių grupei nekyla jokių abejonių, kad apsauginis poveikis atsveria nemalonius nepageidaujamus reiškinius, o kitai grupei tai gali vos ne susilyginti“, – pastebėjo S. Čaplinskas.
Kurią iš naujų vakcinų geriau pasirinkti?
Šiuo metu Lietuvoje yra net dviejų tipų omikron atmainai skirtos vakcinos. Vieną naująją dvivalentę vakciną sudaro pirminė (alfa) viruso atmaina ir omikrono BA.1 potipis. Taip pat ką tik Lietuvą pasiekė ir omikron atmainos potipiams BA.4 ir BA.5 pritaikytos vakcinos.
Paklaustas, ar yra kokios rekomendacijos, kurią būtent jų pasirinkti, S. Čaplinskas pabrėžė, kad Lietuvoje apskritai turime prabangą pasirinkti vakciną, kai kitur daugybė žmonių net negalėjo gauti pirminės vakcinacijos.
„Taigi kam tikrai yra rekomenduotina sustiprinti imunitetą, siūlau kuo greičiau išsklaidyti dvejones ir tą padaryti. Jei kam tų dvejonių lieka daugiau, tai galbūt argumentas gali būti, kad ta pirmoji vakcina buvo labiau išbandyta ir yra daugiau duomenų skiepijant žmones. Tokiu atveju galima rinktis ją.
Nes su naujausia, BA.4 ir BA.5 potipiams pritaikyta, vakcina buvo dar buvo mažai apibendrintų duomenų skiepijant žmones. Bet pirminiai tyrimai su gyvūnais aiškiai parodė, kad ji yra lygiai taip pat saugi ir efektyvi. Tai jei kažkas dėl to labiau dvejoja, gali rinktis pirmesnę vakciną. Vis tik kadangi dabar daugiausiai plito BA.4 ir BA.5 štamai, tai galbūt tada tikslinga pasirinkti būtent šią vakciną, aš taip ir planuoju padaryti“, – patarė virusologas.
Paklausta, kurią konkrečiai iš naujųjų omikrono vakcinų rekomenduotų, A. Žvirblienė taip pat teigė didelio skirtumo nematanti.
„Nors šios vakcinos skiriasi viena nuo kitos, kurią jų pasirinkti, didelio skirtumo nėra. Ir specialistai diskutuodami neturi vieno atsakymo, kad vienai ar kitai grupei reikėtų konkrečiai kurios nors iš šių vakcinų. Abi jos yra prieš omikron variantą ir jau vien tuo jos sukuria platesnio spektro imunitetą. Aišku, BA.1 banga yra pasibaigusi, BA.4–BA.5 irgi baiginėjasi ir kol kas nežinome, kas bus ateityje. Tad šiuo metu jos abi padėtų sustiprinti imunitetą“, – komentavo imunologė.
Sveikatos apsaugos viceministrės Aušros Biltienės-Motiejūnienės teigimu, žmonės gali rinktis, kurį preparatą gauti nori, tačiau jie raginami kliautis šeimos gydytojo rekomendacijomis.
„Ekspertų vertinimu, jei, pavyzdžiui, sirgote COVID-19 iki balandžio, tai tikėtina, kad sirgote BA.1, tad reikėtų BA.5 ir atvirkščiai – jei sirgote po balandžio, tikslingiau BA.1“, – sakė ji.
SAM tvarka, kas gali skiepytis 4-uoju skiepu
SAM nurodo, kad 18 m. ir vyresni asmenys, sergantys lėtinėmis imunitetą silpninančiomis ligomis arba kurių imuninės sistemos funkcija yra sunkiai sutrikusi dėl kitų priežasčių, arba asmenys, kuriems taikomas gydymas imuninę sistemą slopinančiais vaistiniais preparatais, gali pasiskiepyti ne anksčiau kaip po 90 dienų (3 mėn.) nuo sustiprinančiosios COVID-19 vakcinos dozės suleidimo dienos arba ne anksčiau kaip po 180 dienų (6 mėn.) nuo COVID-19 ligos patvirtinimo, vadovaujantis teigiamu SARS-CoV-2 PGR tyrimo arba greitojo SARS-CoV-2 antigeno testo rezultatu.
Kiti pilnamečiai asmenys, kurie, atsižvelgiant į jų sveikatos būklę, turi didžiausią riziką užsikrėsti COVID-19 liga ir (ar) susirgti sunkia šios ligos forma (įvertinus sveikatos priežiūros specialistui) antrąjį sustiprinamąjį skiepą gali gauti ne anksčiau kaip praėjus 6 mėnesiams po pirmos sustiprinančiosios dozės suleidimo dienos arba dienos, kai buvo patvirtina COVID-19 liga.
Visi kiti pilnamečiai asmenys gali pasiskiepyti, jei nuo paskutiniojo sustiprinamojo skiepo praėjo ne mažiau kaip 6 mėn. arba po oficialiai patvirtinto persirgimo – 9 mėn. (270 dienų).
SAM duomenimis, antrą stiprinančią dozę jau gavo apie 3,5 tūkst. žmonių. Tuo metu bent viena vakcinos doze pasiskiepijo 70 proc. gyventojų, o pirma stiprinančiąja – 33,6 proc. žmonių.
