Trijų mama Rebecca (37 m.) iš tikrųjų turėjo naviką, kuris išplito jos žarnyne. Ji keletą kartų vyko pas savo šeimos gydytoją ir ligoninę, tačiau jai buvo pasakyta, kad tai „tik vidurių užkietėjimas“.
Po to kai moteris pradėjo vemti žalią tulžį, greitosios pagalbos medikai atrado, kad ji serga žarnyno vėžiu ir jai reikės skubios operacijos. Dabar Rebecca išgyveno šešis mėnesius chemoterapijos ir gydytojai tikisi, kad pasibaigus gydymui ją bus galima vadinti pasveikusia.
Rebecca nori, kad daugiau žmonių žinotų apie šios ligos simptomus, ypač jaunesniems žmonėms, nes jis labiau būdingas vyresniems nei 50 metų žmonėms, rašoma metro.co.uk.
Pirmieji simptomai
Iki 2020 m. antrosios Kalėdų dienos Rebecca jautėsi gerai ir nejautė jokių simptomų.
„Pirmieji ir vieninteliai mano simptomai prasidėjo 2020 m. gruodžio 26 dieną. Aš patyriau pilvo pūtimą ir stiprius pilvo spazmus. Tačiau dieną prieš tai turėjau gausią kalėdinę vakarienę ir maniau, kad tai tiesiog persivalgymo rezultatas.
Per kelias ateinančias dienas pablogėjo – jaučiau aštrius skausmus abiejose pilvo pusėse ir aš negalėjau tuštintis. Skausmas buvo tikrai nepakeliamas“, – prisimena ji.
Ji sako, kad gali iškęsti stiprų skausmą ir pagimdė dvynukus su minimaliu skausmo malšinimu, tačiau tą kartą skausmo nebuvo įmanoma iškęsti.
Ji ėmė galvoti apie žarnyno vėžį, tačiau manė, kad jos simptomai neatitinka, todėl buvo tikra, kad tai kažkas kitas.
„Aš neturėjau svorio kritimo, nuovargio, išmatose kraujo. Aš net ieškojau savo simptomų, bet buvo rašoma, kad vargu ar vidurių užkietėjimas bus žarnyno vėžio simptomas.
Pasirodo, tai buvo visiškas mano žarnyno užkimšimas naviku. Taigi taip, vidurių užkietėjimas buvo pagrindinis simptomas! Vieninteliai mano simptomai buvo vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ir aštrus pilvo skausmas“, – sako ji.
Tarp Kalėdų ir Naujųjų metų ji du kartus lankėsi pas šeimos gydytoją ir jai buvo duoti vidurius laisvinantys vaistai, tačiau šie skausmą dar labiau pablogino. Naujųjų metų išvakarėse ji buvo išsiųsta į ligoninę skubiai atlikti tulžies pūslės ultragarso.
„Aš buvau išsiųsta namo diagnozavus „vidurių užkietėjimą“. Man skaudėjo ir teko nusivilti. Tris savaites po to grįžau pas savo šeimos gydytoją. Aš negalėjau vaikščioti be skausmo, negalėjau miegoti ir buvau pavargusi nuo liepimo vartoti vidurius laisvinančius vaistus, kai žinojau, kad jie dar labiau blogina“, – sako ji.
Lemtinga diagnozė
„Mane nusiuntė atlikti pilvo rentgeno nuotrauką, kurioje tiesiog pasirodė „vidurių užkietėjimas“. Daugiau nieko nebuvo padaryta. Buvau jauna ir sveika. Jaučiau, kad į mane rimtai nežiūrima.
Vienu metu mano šeimos gydytojas man pasakė, kad paprasčiausiai turėsiu tęsti „skausmo valdymą“. Man reikėjo diagnozės, ne tik nuskausminamųjų“, – sako Rebecca.
2021 m. sausio 25 d. ji pabudo ir pradėjo vemti žalią tulžį.
„Aš negalėjau nieko valgyti ar tuštintis, o dabar aš vėmiau. Mano vyras nusprendė, kad pakanka, liepė man ir vaikams lipti į mašiną ir nuvažiavo į greitąją pagalbą. Pandemijos įkarštyje aš turėjau eiti viena, o tai baugino, bet žinojau, kad turiu būti ten.
Mano širdies ritmas neatitiko normos, turėjau žemą kraujospūdį ir buvo akivaizdu, kad kažkas negerai – jie mane priėmė gana greitai ir atliko rentgeno nuotrauką, kuri parodė „užsikimšimą““, – sako ji.
Laukdama diagnozės ji turėjo viena gulėti ligoninės palatoje.
„Mane aplankė chirurgų komanda (vis dar esu dėkinga už jų geranoriškumą), kurie tiesiog laikė mano ranką ir pasakojo naujienas. Jie labai apgailestavo, bet jie matė visišką mano žarnos užsikimšimą, kuris, 99 proc., buvo navikas, ir man tą naktį ar kitą rytą reikėjo operacijos.
Nebuvo laiko gaišti – likusi mano žarnyno dalis buvo tiek išsiplėtusi, kad galėjo bet kada plyšti. Nors įtariau, kad kažkas negerai, vis dėlto tai buvo didžiulis šokas, kai man pačiai, viduryje pandemijos, buvo pasakyta, kad sergu vėžiu ir man reikia skubios operacijos, kad išgelbėtų mano gyvybę. Man buvo pasakyta, kad dėl lengvinančių aplinkybių mano vyras tą valandą galėjo užeiti pas mane“.
Vėžį sustabdyti pavyko
Kitą rytą ji buvo pasiruošta operacijai, o slaugytoja atėjo aptarti stomos galimybės, kurios gali prireikti, priklausomai nuo to, kaip pavyks operacija.
„Kitas dalykas, kurį prisimenu, buvo pabudimas. Man nebuvo reikalinga stoma, o operacija pavyko gerai. Visas navikas buvo pašalintas, todėl buvau priskirta prie aktyviai gydomų. Jei jis navikas būtų išsiskleidęs šiek tiek toliau į mano pilvaplėvės gleivinę, man būtų pasakyta, kad esu paliatyvi. Man buvo toks palengvėjimas.
Tačiau po maždaug šešių dienų paaiškėjo, kad dėl skubios operacijos giliai pilvo žaizdoje ir aplink blužnį turėjau keletą infekcijų. Praėjus savaitei po mano pirmosios operacijos, mane dar kartą skubiai vežė į operacinę su didžiuliais skausmais. Po šios operacijos buvau izoliuota dėl infekcijos ir dvi savaites praleidau reanimacijoje, kad sukaupčiau jėgų tiek, kad galėčiau persikelti į palatą“.
Galiausiai po mėnesio ligoninėje ji galėjo grįžti namo pas savo vyrą ir tris vaikus. Šio mėnesio pradžioje ji pradėjo pirmąjį chemoterapijos etapą. Gydymas bus atliekamas kas dvi savaites šešis mėnesius.
