Kitose šalyse, pavyzdžiui, Indijoje – per 40 proc., Azijos šalyse, kur tabako rūkymas, uostymas, kramtymas, ypač betelių (kramtomųjų mišinių, turinčių narkotinių savybių), yra neatsiejama šių šalių kultūros dalis, susirgimų skaičius dar didesnis. Visame pasaulyje susirgimų burnos ir burnaryklės vėžiu kasmet daugėja, o sergančiųjų amžius jaunėja. Naujausi tyrimai rodo, kad apie 4–6 proc. burnos vėžio susirgimų diagnozuojami jaunesniems nei 40 metų asmenims. Mokslininkai prognozuoja, kad sergamumas šia vėžio forma augs ir toliau.
Burnos ir burninės ryklės dalies vėžiu dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės. 86 proc. atvejų vėžys diagnozuojamas vyresniems nei 50 metų asmenims. Vyrai šia liga serga beveik du kartus dažniau nei moterys.
Lietuvoje burnos ir ryklės vėžys jau keletą metų sudaro apie 3 proc. visų onkologinių ligų atvejų. Sergamumo statistika itin nepalanki mūsų šalies vyrams.
Lietuvos vėžio registro duomenimis 2008 m. diagnozuoti 297 nauji burnos ir ryklės vėžio atvejai, iš to skaičiaus 251 atvejis (84 proc.) – vyrams ir 46 – moterims; 2011 m diagnozuoti net 367 nauji susirgimai, iš jų 294 (80 proc.) – vyrams ir 73 – moterims.
Sergamumo burnos ir ryklės vėžiu rodiklis (susirgimų skaičius 100 000 gyventojų per metus) 2011 m. buvo 12,1 (Europos standartas – 10,2; pasaulio – 7,5). Gerokai dažniau burnos ir burnaryklės vėžys diagnozuojamas moterims. Gydytojų nuomone susirgimų daugėja todėl, kad vis daugiau Lietuvos žmonių rūko ir vartoja alkoholį.
Burnos ir burninės ryklės dalies vėžys
Visi mūsų kūno organai ir audiniai sudaryti iš mažų struktūrinių elementų – ląstelių, kurios auga, bręsta, dalijimosi būdu dauginasi ir po tam tikro laiko suyra. Organizmas ląstelių dauginimosi procesus kontroliuoja. Sveikos ląstelės auga ir dalijasi tvarkingai. Kartais dėl vienų ar kitų priežasčių ląstelės pakinta, praranda kontrolę ir pradeda be perstojo dalytis, o iš jų pertekliaus susiformuoja auglys (navikas, tumoras). Auglys gali būti gerybinis arba piktybinis (vėžinis).
Kodėl ląstelės pakinta ir tampa piktybinės – iki šiol nėra gerai žinoma. Piktybinės ląstelės gali įsiskverbti į gretimus audinius ir per kraują ar limfą išplisti į kitus organus.
Burna ir burninė ryklės dalis sudaryta iš įvairių audinių, o šiuose audiniuose yra labai skirtingų ląstelių. Vėžys gali išsivystyti iš bet kurių ląstelių, todėl ypač svarbu tiksliai nustatyti vėžio tipą, kad būtų galima paskirti tinkamą gydymą.
Burnos ir burninės ryklės dalies vėžio požymiai ir simptomai
Dažniausiai burnos vėžį pirmasis aptinka gydytojas odontologas, atlikdamas įprastinį dantų patikrinimą. Daugeliu atvejų gleivinėje pirmiausia atsiranda ikivėžinių pokyčių. Laiku pradėjus jų gydymą vėžio dažniausiai galima išvengti.
Būdingiausi burnos ir burninės ryklės dalies vėžio požymiai
Ilgai negyjanti opa ar žaizdelė burnoje ar ant lūpos. Tai būdingiausias burnos vėžio požymis. Jeigu opelė neužgyja per 3 savaites, būtinai pasikonsultuokite su šeimos gydytoju ar odontologu.
Skausminga, patinusi ar kraujuojanti raudonos ar baltos spalvos dėmelė ant dantenų, liežuvio, tonzilių ar burnos gleivinės. Tai dar ne vėžys, tačiau negydomos dėmelės gali supiktybėti. Balti ikinavikiniai gleivinės pokyčiai vadinami leukoplakija, o raudoni – eritroplakija. Juos gali sukelti ir grybelinė infekcija – burnos pienligė (burnos kandidamikozė). Jei gydoma priešgrybeliniais vaistais liga išnyksta, nėra ko nerimauti – tai ne vėžys.
Gumbelis ant lūpos, burnoje, kakle ar gerklėje, standus darinys žando gleivinėje. Toks gumbelis kakle gali būti ir padidėjęs limfmazgis. Vieno ar kelių pažandžių ar kaklo limfmazgių patinimas yra dažnas burnos ir burninės ryklės dalies vėžio simptomas. Karštas, paraudęs, skausmingas guzelis paprastai yra infekcijos, o ne onkologinės ligos požymis, po kurio laiko toks guzelis savaime pradingsta. Tačiau jei gumbelis ilgai neišnyksta ir net padidėja, tai gali būti vėžys.
Nuolatinis gerklės perštėjimas ar jausmas, tarsi kažkas įstrigo gerklėje.
Užkimęs ar pakitęs balsas, kartais trinkanti kalba.
Burnos ar liežuvio tirpimas.
Burnos skausmas, kraujavimas iš burnos gleivinės ar dantenų.
Pasunkėjęs kramtymas, rijimas, sutrikę liežuvio ir apatinio žandikaulio judesiai. Ryjant gali atsirasti skausmas ar deginimas, arba maistas gali tarsi prilipti prie gerklės. Rijimas gali pasunkėti ir dėl gyvybei nepavojingo stemplės susiaurėjimo, vadinamo stemplės striktūra.
Ausies ir (ar) žandikaulio skausmas.
Nemalonus burnos kvapas. Daugelis žmonių retkarčiais kenčia dėl blogo burnos kvapo, tačiau tai nėra specifinis onkologinės ligos požymis. Sergant vėžiu nemalonus burnos kvapas gali paaštrėti, simptomas kartotis vis dažniau ir trukti ilgiau. Jeigu ilgą laiką jaučiate nemalonų burnos kvapą, reikėtų išsitirti, ar nesergate vėžiu.
Paslankūs, skaudami dantys, ilgą laiką gerai tikę, o dabar nesilaikantys ar spaudžiantys protezai.
Apetito stoka ir svorio kritimas. Šie simptomai – daugelio onkologinių ligų palydovai. Sergant burnos ir burnaryklės vėžiu dažnai skauda burną, sunku nuryti kąsnį, todėl ligonis vis mažiau valgo ir ima lysti. Paprastai svoris pradeda kristi, kai vėžys jau gerokai pažengęs. Jeigu nesilaikėte jokios dietos ir per trumpą laiką netekote 4–5 kilogramų ar dar daugiau, apsilankykite pas šeimos gydytoją.
Lėtinis nuovargis.
Įvairūs kiti požymiai ar simptomai, atsiradę burnoje be aiškios priežasties ir nepraeinantys ilgiau nei 6 savaites.
Daugelį minėtų simptomų gali sukelti ir įvairios neonkologinės ligos, todėl labai svarbu reguliariai tikrintis sveikatą ir dantis bei laikytis burnos higienos. Šių reikalavimų ypač turėtų paisyti esami ar buvę rūkoriai ir dažnai alkoholį vartojantys asmenys.
Jeigu nuogąstaujate dėl vieno ar kelių šiame skyriuje išvardytų simptomų ar požymių, ypač jei jie neišnyksta savaime ar blogėja, būtinai pasitarkite su šeimos gydytoju ir (ar) odontologu. Kuo anksčiau burnos ir burnaryklės vėžys aptinkamas, tuo lengviau jį gydyti. Ir tuo didesnė tikimybė, kad gydymas bus sėkmingas.
Šaltinis: iveikvezi.lt
