Kaip sudėtingose ir stresinėse situacijose neprarasti budrumo ir neatiduoti sukčiams visų savo sunkiai uždirbtų pinigų komentavo psichologas, psichoterapeutas Gediminas Navaitis.
„Jūsų sūnus pateko į avariją“
Vienas iš klasikinių sukčiavimo būdų, apie kurį pradėjo pasakoti G. Navaitis – skambučiai, tikinantys, kad artimas žmogus pateko į avariją.
Pasak psichologo, šiuo sukčiavimo būdu apgavikai tikina, kad yra galimybių teisines operacijas po įvykio „apeiti“ ir sukčiai siūlo susimokėti tam tikrą pinigų sumą už šią paslaugą.
„Tokių atvejų šiuo metu pastebimai sumažėjo, tačiau visi puikiai žino, kai skambinama ir sakoma, kad sūnus, dėdė ar dar kažkas padarė avariją, duokite pinigų ir sutvarkysime, kad nebūtų bylos. Tokių atvejų mažėjimas liudija, kad mes po truputį tampame labiau vakarietiškais ir nuosekliau mąstančiais.
Įsivaizduokime šitą atvejį perkeltą į teisinę valstybę, kuri turi ilgas teisines tradicijas. Sakykime, kad tai vyksta Šveicarijoje, vienam iš piliečių paskambinama, pranešama apie situaciją ir pasakoma, kad reikia tam tikros sumos pinigų, kad įvykis nepasiektų teisėsaugos.
Akivaizdu, kad šitas pasiūlymas yra siūlantis neteisiniais būdais spręsti problemą, kai ji turėtų būti sprendžiama teisiniais metodais. Šiais laikais dauguma jau nori spręsti panašias situacijas legaliais ir teisiniais būdais“, – paaiškino specialistas.
Pašnekovas pridėjo, kad vis tik Lietuvoje vis dar yra tokioms sukčių atakoms jautri amžiaus grupė. Tai – vyresni žmonės, kurių požiūryje dar gaji tradicija „apeiti“ sistemą. G. Navaitis pridėjo, kad džiugi žinia ta, jog tokių atvejų pastebimai mažėja.
Investicinės apgaulės
Psichoterapeutas išryškino ir dar vieną apgaulės būdą – fiktyvius investavimo šaltinius, į kuriuos investavus minimalią sumą pinigų, žadama šimtaprocentinė ar dar didesnė grąža.
Pasak pašnekovo, tokios sukčių apgavystės yra susijusios su žmonių finansiniu neišprusimu ir nesuvokimu, kaip veikia finansinės rinkos. Pokalbio metu specialistas pateikė situaciją iliustruojantį pavyzdį.
„Tam, kad mūsų skaitytojams būtų aiškiau, įsivaizduokime pasiūlymą – duokite 1 000 eurų, o po trijų dienų grąžinsiu 2 000 eurų. Jūs klausiate pasiūlymą pateikusio žmogaus, ar šis sukčiaus, o jis prisiekia, kad ne ir „projektui“ pasisekus grąžins dvigubą sumą pinigų.
„Projekto“ turinys paprastas – žmogus planuoja nueiti į kazino ir mėginti išlošti pinigus. Vargu ar atsirastų tokių, kurie blaiviu protu sutiktų į tokį „projektą“ investuoti.
Su kuo susiduriame? Kai siūlomi labai dideli laimėjimai, žmonės neužduoda elementarių klausimų, kas tai per finansinis projektas, nepasidomi, kaip jis bus uždirbtas, kam sukčiui, kuris žada laimėti milijoną, reikalingi papildomi pensininkės 10 000 eurų. Blaivus protas sako – jeigu yra tokia situacija, tikimybė laimėti milijoną, tuomet verta ir paskolą pasiimti, o ne prašyti pinigų pas kitą žmogų“, – aiškino specialistas.
G. Navaitis pridėjo, kad prieš suinvestuojant savo sunkiai uždirbtus pinigus ir patikint pažadais, žadančiais milijonus, vertėtų skirti truputį laiko pasidomint „projektu“.
Anot jo, neretai sukčiai taip pat akcentuoja, kad pinigus reikia pervesti greitai, taip skubindami asmenį priimti neapgalvotą sprendimą.
„Reikėtų skirti 10-15 minučių laiko ir paskambinti pasiteirauti, ar vyksta panašus „projektas“, o akcentavimas, kad sprendimą reikia priimti greitai, yra psichologinis būdas priversti žmogų gerai neapsvarstyti sprendimo“, – kalbėjo pašnekovas.
Duomenų prašymas
Dar vienas sukčiavimo būdas, kuris šiuo metu yra gana populiarus Lietuvoje – skambučiai, kuriais sukčiai prisistato esantys tam tikrų oficialių institucijų darbuotojais ir prašo asmeninių duomenų.
Dažniausiai šie duomenys apima vardą, pavardę, asmens kodą, ir, žinoma, banko sąskaitas, iš kurių vėliau yra iššluojami pinigai.
G. Navaitis pasakojo, kad netgi jam pačiai yra tekę sulaukti tokio sukčių skambučio. Vis tik psichologas tuo metu neprarado budrumo ir netgi pradėjo juokauti su sukčiais.
„Man paskambino sukčius ir pasakė, kad per mano banko sąskaitą yra plaunami pinigai. Paklausiau jo – ką reiškia „plaunami“. Anoje pusėje iš pradžių nelabai sugebėjo man paaiškinti, tačiau vėliau susigriebė ir pasakė, kad iš pradžių nusikalstami pinigai yra pervedami į mano sąskaitą, o vėliau jie pervedami kažkur kitur.
Aš jiems padėkojau, kad man pranešė ir paklausiau, ar jie galės paliudyti, kad be mano leidimo iš banko sąskaitos yra pervedami pinigai. Sukčiautojas paklausė, kam man reikia to liudijimo. Aš pasakiau, kad paduosiu banką į teismą ir užsidirbsiu pinigų, kad iš mano sąskaitos be mano leidimo pervedinėja pinigus! Paprašiau jo paliudyti ir jis iškart atsijungė“, – šyptelėjo G. Navaitis.
Pasak psichologo, svarbiausia tokiais atvejais yra išlaikyti budrumą ir prisiminti, kad oficialios institucijos niekuomet neprašys asmens duomenų.
Taip pat G. Navaitis ragino lietuvius prisiminti, kad nesvarbu kuo prisistato skambinantysis, ši informacija ne visuomet yra teisinga.
„Gerai suprantu, kad didelei daliai žmonių pritrūksta humoro ar žinių, kurios padėtų apsišviesti, ką daryti tokiose situacijose. Mesčiau nedidelį akmenuką ir į žiniasklaidos daržą, reikėtų dažniau priminti akivaizdų dalyką, kad įvairios organizacijos – policija, prokuratūra, bankas, mokesčių inspekcija niekada nesiteiraus jūsų prisijungimo kodų ar banko sąskaitos.
Bankas pats turi šiuos duomenis, o visos kitos organizacijos neatlieka tokių veiksmų, kad joms reikėtų tokios informacijos, tad žmogus gali prisistatyti, kad ir generaliniu prokuroru, bet jis niekuo nesiskiria nuo žmogaus iš gatvės. Bet kuris užsiminimas apie prisijungimą prie sąskaitos, turėtų būti tarsi raudona vėliava pokalbio metu“, – paaiškino specialistas.
Nuorodų paspaudimai
Šiuo metu labiausiai paplitęs ir pats pavojingiausias sukčiavimo būdas – gautuose elektroniniuose laiškuose ar žinutėse prašymai paspausti ant nuorodos.
Toks metodas neįtraukia tiesioginio bendravimo su sukčiautoju ir jo metu yra sunkiau atpažinti apgavystę. Vis tik G. Navaitis nurodė vieną apsektą, kuris gali išduoti apgavystę.
„Sunkiausias variantas yra tada, kai siūloma atidaryti tinklalapius ir kažką ten patikrinti. Reikia pripažinti, kad šis būdas yra labiausiai klastingas, nes suprasti, reikia ar nereikia atidaryti nuorodą, yra labai sudėtinga. Tokiu atveju, reikėtų laikytis principo, kad jeigu tai tikri pranešimai, jie nebus „degantys“, į kuriuos reiktų sparčiai reaguoti. Bet kuri reklama, tame tarpe ir sukčių darbas remiasi skubinimu.
Reklamoje tai matome, per „akcija vyksta tik šiandien“, „prekių skaičius ribotas“, „užsisakykite dar šiandien“. Nesakau, kad tai sukčiavimas, bet tai yra prekybininkų būdas sukurti psichologinį spaudimą, paskatinti žmogų pirkti.
Lygiai tą patį daro sukčiai, tad, kaip ir daug ką darant, kaip ir nuėjus į barą ir gerai išgėrus pasipiršti tą naktį sutiktai merginai – gana skubus sprendimas. Juk galima pasipiršti ir už poros dienų. Lygiai tas pats yra su šia informacija, kai mus ragina ką nors skubiai atidaryti“, – orientyru pasidalijo G. Navaitis.
Anot jo, svarbiausia yra nepamiršti, kad jokios institucijos neprašys skubėti ir greitai atidaryti nuorodos. Pasak specialisto, pamačius nuorodą vertėtų neskubėti, gerai patikrinti gautą laišką ir įsitikinti, kad svetainė, iš kurios siunčiamas pranešimas, yra tikra.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
