sukčiavimas

Šiaulių bankui įvedus pokyčius ir pakeitus pavadinimą į „Artea“, šia situacija netruko pasinaudoti sukčiai – jie nusitaikė į šio banko naudotojus. Policija įspėja – būkite budrūs. Kaip socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė Vilniaus miesto antrasis policijos komisariatas, sukčiai apsimeta „Artea“ banku. Sukčiai apsimeta banku Pareigūnai primena svarbiausius dalykus, ką būtina žinoti, kad neužkibtumėte ant sukčių kabliuko – tai aktualu ir gaunant SMS žinutes, ir jungiantis prie banko internete.

Vienos įmonės darbuotojas Vilniuje iš darbovietės pasisavino 21,6 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Pasak pareigūnų, penktadienį į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipęsis vyras pranešė, jog birželio 2–5 dienomis 1981 metais gimęs jo vadovaujamos įmonės darbuotojas neteisėtai pakeitė įmonės administratoriaus teises ir pasisavintas lėšas pervedė į savo bendrovės sąskaitą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

 Lietuvoje per pastarąją parą fiksuoti keturi stambesni sukčiavimo atvejai, kai iš žmonių išviliotos dešimttūkstantinės sumos, antradienį pranešė policija. Į Klaipėdos policiją kreipėsi 1944 metais gimusi moteris, nurodžiusi, kad būnant namuose jai telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Prisistatę telekomunikacijų įmonės darbuotojais, jie iš moters išviliojo beveik 40 tūkst. eurų. Kitas atvejis fiksuotas Palangoje, kai į policiją kreipėsi 1956 metais gimusi moteris.

Pastaruoju metu žaibiškai plinta klaidinanti informacija, kurios metu sukčiai vilioja patiklius gyventojus ir kalba apie tariamai investicinius patarimus bei žada lengvai uždirbamus pinigus. Visai neseniai nuaidėjo atvejis, kai sukčiai pasinaudojo Seimo narės J. Sejonienės patiklumu. Iš moters buvo išvilioti beveik du tūkstančiai eurų, rašoma pranešime spaudai.

Sukčiai apgaulės būdu iš gyventojų Lietuvoje išviliojo per 70 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, gegužės 16 d., apie 12 val. 5 min., į Vilniaus rajono policijos komisariatą PK kreipėsi 1954 m. gimusi moteris, kuri pareiškė, kad gegužės 8 d. sostinėje, būnant namuose, jai paskambino nepažįstami asmenys ir, prisistatę telekomunikacijų įmonės, banko ir policijos darbuotojais, apgaulės būdu išviliojo 14 tūkst. eurų.  Penktadienio rytą, 9 val. 55 min.

Pastaruoju metu itin daug kalbama apie išaugusį sukčiavimo atvejų skaičių ir atsirandančias vis naujas sukčių schemas. Viena tokių – netikėti „laimėjimai“, pavyzdžiui, laimimas telefonas, nors asmuo net nedalyvauja jokiame konkurse. Apie plintantį naują sukčiavimo būdą socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Alytaus policija.

Sukčiai iš Lietuvos gyventojų vėl išviliojo dideles pinigų sumas – įvairiose šalies vietose žmonės neteko beveik 120 tūkst. eurų. Didžiausią sumą – 44 tūkst. eurų – prarado du Vilniaus gyventojai. Ketvirtadienį, 13 val. 35 min., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (AVPK) gavo 74 metų moters ir 79 metų vyro pranešimus. Jie pasakojo, kad antradienį ir trečiadienį Vilniuje, jiems būnant namuose, paskambino nepažįstami asmenys.

Lietuvoje gyventojai vis dažniau nukenčia nuo įvairaus pobūdžio sukčiavimo schemų – nuo telefoninių apgavysčių iki internetinių investicijų aferų. Nors prarandamos sumos auga, šių nusikaltimų aukoms žala nėra atlyginama. Specialistai atkreipia dėmesį, kad jeigu Lietuvoje galiojanti sistema būtų bent iš dalies panašesnė į gyvuojančią JK, padėtis kardinaliai keistųsi.

Vilniuje vyrui davus kitam pažįstamam vyriškiui prisijungimus prie elektroninės bankininkystės, šis iš įvairių bendrovių pasiėmė paskolų ir jas išsigrynino, ketvirtadienį pranešė policija. Į pareigūnus kreipėsi 1996 metais gimęs vyras. Jis nurodė Vilniuje, Žemaitijos gatvėje, pažįstamam vyriškiui davęs savo mobiliojo ryšio telefoną ir „Smart-ID“ kodų prisijungimus. Vėliau nukentėjusysis sužinojo, kad minėtas vyriškis paėmė paskolų už beveik 23 tūkst. eurų.

Lietuvoje nuskambėjo istorija, kaip sukčiai iš panevėžietės išviliojo 46 tūkstančius eurų – ji ne tik atskleidė jiems savo asmeninius duomenis, bet ir buvo įkalbėta parduoti butą. Ekspertai įspėja – įspėkite apie tai vyresnius giminaičius, kad neprarastų pinigų ir turto.

Savitarnos kasos ne tik sutraukia pirkėjus greitesniu ir patogesniu apsipirkimo būdu, tačiau taip pat vilioja sukčius, kurie išbando skirtingas strategijas siekiant pasisavinti prekes. Už tokį nesąžiningą elgesį pirkėjams gresia baudos.

Du apsukrūs lietuviai iš vienos didžiausių internetinės prekybos bendrovių ,,Amazon“ išviliojo daugiau nei pustrečio milijono eurų. Sukčiai, kartu su dar keliais šimtais bendrininkų iš įvairių šalių, sukūrė schemą, į kurią įtraukdavo pirkėjus ir siūlydavo jiems įvairiausias buitines, elektronikos prekes už trečdalį kainos. O patys užsisakę prekes iš „Amazon“, vėliau gudriai pranešdavo, kad siuntinio negavo ir pareikalaudavo pinigų.

Sukčiai ir toliau nesnaudžia – nusitaikė į laukiančius siuntų ir siuntinėja žinutes su nuorodomis, kur neva reikia atnaujinti duomenis, kad siunta būtų pristatyta. Ekspertai įspėja neapsigauti ir nespausti tokių nuorodų bei nevesti savo asmeninių duomenų.

Į AlytusPlius.lt redakciją kreipėsi alytiškė, kuri nori visus perspėti apie naują sukčiavimo būdą. Moteris teigė, kad socialiniame tinkle „Facebook“ siūloma laimėti elektroninius bilietus, kurie suteiks galimybę šešis mėnesius viešuoju transportu Alytuje važiuoti už itin žemą kainą.  „Šiandien feisbuke išmetė reklamą, kad galima laimėti el. bilietus nemokamai važiuoti Alytaus transportu. Galimybė viliojanti.

Žmonės nuolat randa įvairiausių būdų sukčiauti. Pvz., į savitarnos kasą įmuša pigesnį produktą, internete siūlo įvairias prekes, kurių taip ir neišsiunčia, slepia savo pajamas ar kitaip vengia mokesčių. Vienas iš būdų apsiperkant leidžia ne tik sutapyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dalį, bet ir išvengti gyventojo pajamų mokesčio (GPM), valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų.

Pernai sukčiai iš Latvijos gyventojų išviliojo mažiausiai 16 086 256 eurus, rodo Valstybės policijos apibendrinta informacija apie užregistruotus atvejus. Populiariausi sukčiavimo būdai – apgaulingi skambučiai, melagingos SMS žinutės, investicinis sukčiavimas ir sukčiavimas, susijęs su prekių pirkimu ir pardavimu. Naujas reiškinys – QR kodo naudojimas sukčiavimo schemoje. Policija nuolat įspėja visuomenę apie įvairius sukčiavimo būdus ir ragina gyventojus vadovautis saugumo patarimais.

Prieš mėnesį naujienų portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė susirūpinusio kauniečio laiškas apie sukčiavimą internete, kuomet spustelėjus nuorodą internete automatiškai užsakomas „pramoginis turinys“ ir pinigai už jį per mobiliojo ryšio operatoriaus sąskaitą mokami periodiškai. Pasak pasipiktinusio vyro, ryšio operatoriams problema žinoma, tačiau niekas nesiima padėti.

Sukčiai ir toliau siaučia ir ne tik skambina bandydami išvilioti pinigus – pastarieji įsigudrino siųsti neva pareigūno pažymėjimus. Tokio „pareigūno“ pažymėjimo nuotraukos sulaukusi ignalinietė įspėja visus saugotis ir neužkibti ant sukčių kabliuko. Apie tokį sukčiavimo būdą socialiniuose tinkluoes pranešė Ignalinos policijos bendruomenės pareigūnai.

Kai Katarzyna (liet. Kotryna) Walankiewicz pamatė įrašą „Facebooko“ grupėje „Nuoma Islandijoje“, jos širdį suvirpino jaudinanti istorija. Vyras, vardu Cordae Houston, pasidalijo liūdna žinia – neseniai mirė jo mama ir jos mylimas veislinis šuo liko be namų. Kadangi pats vyras yra tolimųjų reisų vairuotojas ir dažnai keliauja, todėl negali rūpintis augintiniu.

Viešojoje erdvėje kiekvieną dieną girdime apie tobulėjančias finansinių sukčių atakas. Sukčiai prisidengia įvairių įstaigų vardais, siekia išgąsdinti arba pradžiuginti žmones, manipuliuoja jų patiklumu ir emociniu pažeidžiamumu, taip siekdami išvilioti iš gyventojų jų asmeninius duomenis, turimas santaupas.  Pastaraisiais metais finansiniai sukčiai demonstruoja vis didesnį kūrybiškumą ir gebėjimą manipuliuoti žmonių emocijomis.

Siekiant apriboti sukčių veikimo būdus, nuo sausio 1 d. įsigaliojo nauji reikalavimai registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Visgi socialiniuose tinkluose jau spėjo išplisti skelbimai su siūlymais įsigyti jau aktyvuotas SIM korteles, kurių registruoti nereikia. Tokiu būdu siekiama apeiti įsigaliojusius naujus reikalavimus, o ekspertai sako, kad tuo pasinaudoti gali ir sukčiai, kurie siekia išlaikyti savo anonimiškumą.

Pastaruoju metu Lietuvoje aktyviai siaučia sukčiai, kurie pasisavinti žmonių pinigus bando įvairiausiais būdais. Vienas jų – socialiniuose tinkluose plintančios apgavystės apie galimus gauti kone nemokamus viešojo transporto bilietus Vilniuje. Apie siaučiančius sukčius socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje įspėjo JUDU - Susisiekimo paslaugos.

Ne vienas pastebi, kad Lietuvos žiniasklaidos lauke vis dažniau mirga antraštės, pranešančios apie nuo sukčių nukentėjusius asmenis, padažnėjusias apgavikų atakas ir naujus aferų metodus. Įvairios institucijos taip pat dalijasi pranešimais, kurie turėtų padėti gyventojams išvengti apgavysčių. Vis tik, ne visi žino, kaip išlikti sąmoningiems ir nepakliūti į sukčių paspęstas pinkles.

VĮ Valstybinių miškų urėdija informuoja, jog Lietuvoje užfiksuotas naujas sukčiavimo mechanizmas, kurio metu sukčiai neteisėtai parduoda valstybinę medieną, apsimesdami jos savininkais. Šis mechanizmas apima klastotų dokumentų ir netikrų asmens duomenų naudojimą. „Pastaruoju metu stebime vagysčių ir sukčiavimo atvejų augimą. Nepaisant to, Valstybinių miškų urėdijos darbuotojai intensyviai dirba, siekdami užtikrinti miškų apsaugą.

Apgaule pinigus siekiantys išvilioti sukčiai vis modernėja, o norėdami kuo įtikinamiau suvilioti savo aukas piktavaliai pradėjo naudotis ir dirbtinio intelekto pagalba. Su tokiais sukčiais susidūręs Artūras pasakoja, jog buvo nustebintas po to, kai į jį kreipėsi visame pasaulyje žinomas aktorius Keanu Reeves, kuris neva siūlė vyrui investuoti į sukčių schemą.

Tik kas antras Lietuvos gyventojas savo skaitmeninius įgūdžius vertina kaip pagrindinio ar aukštesnio lygio, rodo Eurostato duomenys. Nors atitinkame Europos Sąjungos vidurkį, to nepakanka – vis dar per mažai žmonių geba atpažinti ir apsisaugoti nuo penkių populiariausių sukčiavimo būdų, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Tai, kad žmonės mūsų šalyje vis dar lengvai pažeidžiami sukčių atakų, rodo nuolat pasakojamos istorijos apie prarastus pinigus ar nutekintus asmeninius duomenis.

Raseinių policijos Bendruomenės pareigūnai socialiniame tinkle „Facebook“ perspėja – sukčiai rado naują būdą apgaudinėti žmones, pasinaudodami interneto paslaugų platformomis. Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose ir internete daugėja pranešimų apie fiktyvias svetaines, kurios atrodo kaip valstybinės paslaugų sistemos, tačiau jų tikslas – išvilioti asmeninius duomenis ir pinigus. Naujausiu atveju nusikaltėliai sukūrė į e.sveikata.

Kova su finansiniu sukčiavimu turi būti užtikrinta valstybės lygiu, tam skiriant koordinuojančią instituciją bei parengiant strategiją ir veiksmų planą, teigia Lietuvos bankas (LB).  „Kovoje su sukčiavimu matome daug svarbių iniciatyvų, bet būtinas sisteminis požiūris.(...) Pagrindiniai mūsų siūlomi sprendimai susiję su šio klausimo koordinavimu valstybės lygmeniu, bendradarbiavimu ir keitimusi informacija“, – pranešime teigė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pernai Lietuvoje paskutinįjį metų ketvirtį kibernetinių nusikaltimų aktyvumas buvo didžiausias, ši tendencija išlieka ir šiemet. Internetiniai nusikaltėliai rankoves atsiraitoja prieš žiemos šventes, tad ypač šiuo metu vertėtų būti dar budresniems. Kibernetinio saugumo ekspertas dalijasi patarimais, kaip nenukentėti ir ką daryti, jei visgi nepasisekė. Remiantis Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro 2023 m. ataskaitomis, paskutinis metų ketvirtis buvo aktyviausias sukčiams.

Europos Prokuratūra, kartu su Europos Sąjungos (ES) skirtingų šalių teisėsaugos pareigūnais, tiria sudėtingą, didelio masto sukčiavimo pridėtinės vertės mokesčiu (PVM) schemą – galimai padaryta žala siekia beveik 300 mln. eurų.

Teisme išnarpliota civilinė byla dėl prašymo nutraukti automobilio „Volkswagen Touran“ pirkimo-pardavimo sutartį. Į teismą kreipėsi vilnietis Andrius, kuris prašė sugrąžinti už transporto priemonę sumokėtus pinigus. Vyras pasakojo, kad 2024 m. liepos 5 d. iš atsakovo už 6,7 tūkst. eurų nusipirko automobilį „Volkswagen Touran“. Sutartyje nebuvo nurodyti jokie automobilio trūkumai. Apžiūros metu atsakovas nurodė, kad kondicionierius veikia puikiai.

Pirkėjai vis labiau ieško kūrybiškų sprendimų, kaip efektyviai apsipirkti prekybos centruose, nes daugelis žmonių susiduria su sunkumais, susijusiais su maisto produktų kainomis. Tačiau tai nėra vienintelis pasikeitęs apsipirkimo įprotis. Dauguma didžiųjų prekybos centrų pirkėjams suteikė savitarnos paslaugas, kad apsipirkimas būtų greitas ir paprastas.

Visame pasaulyje spalį minimo kibernetinio saugumo mėnesio proga, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) specialistai atkreipia gyventojų dėmesį į keletą šiuo metu populiarių programišių taktikų ir ragina gyventojus būti budriais. NKSC specialistai pasidalino informacija apie dažniausiai naudojamus sukčiavimo būdus ir ragina neužkibti ant sukčių kabliuko.

28 metų Danielle Kelly praėjusių metų gegužę neteko mamos ir dešimtys žmonių paaukojo tūkstančius eurų laidotuvių išlaidoms padengti, tačiau ji pinigus išleido nuomai ir sąskaitoms apmokėti. Sukčiautoja sukūrė lėšų rinkimo puslapį, kuriame žmonės aukojo jos motinos laidotuvėms. Ji suaukotus pinigus pasiliko sau, rašoma mirror.co.uk.

„Google“ darbuotoju prisistatęs sukčius Marijampolės apskrityje iš vyro išviliojo 19,5 tūkst. eurų.  Kaip pranešė Policijos departamentas, penktadienio vakarą buvo gautas 1961 metais gimusio vyro pareiškimas, jog tą pačią dieną apie 14.34 val. jam paskambino nepažįstamas vyriškis bei prisistatęs „Google“ darbuotoju apgaulės būdu išviliojo 19 500 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

„Regitra“ pirmadienį pranešė nustačiusi keturis vertėjus, užsieniečiams padėjusius atsakyti į vairavimo teorijos egzamino klausimus. Minėti vertėjai įtraukti į nepatikimų sąrašą. Kaip išplatintame pranešime nurodo „Regitra“, bendrovės atlikto tyrimo metu nustatyti 28 atvejai, kai teorijos egzaminas buvo išlaikytas padedant kitam asmeniui, vadinasi – neteisėtai. Sukčiavusiems asmenims teigiami egzaminų rezultatai panaikinti, o suteikta teisė vairuoti pripažinta negaliojančia.

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi – o jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus iš eilės, nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų.

Bandymai sukčiauti internete neslūgsta. Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvios apklausos duomenimis, su galimu sukčiavimu internete susiduria kas antras šalies gyventojas. Net 50 proc. respondentų nurodė, kad tai patiria patys arba jų artimieji, rašoma pranešime žiniasklaidai. Liepos pabaigoje vykdytoje apklausoje 28 proc. dalyvavusiųjų teigė su bandymais sukčiauti susidūrę patys, dar 22 proc. atsakė, jog su galimu sukčiavimu internete susidūrė jų artimieji.

Panevėžio pareigūnai atlieka tyrimą dėl sukčiavimo po to, kai investuojant iš moters buvo nuskaičiuota keliasdešimt tūkstančių eurų. Kaip nurodė Panevėžio apskrities policija, pirmadienį gautas šiame mieste gyvenančios 1970 metais gimusios moters pranešimas, kad investuojant į biržos akcijas buvo nuskaičiuoti pinigai, taip padarant 87,6 tūkst. eurų žalą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Sostinės gyventoja, sulaukusi skambučio iš policijos pareigūnu ir banko darbuotoju prisistačiusių asmenų, prarado 24 850 eurų. Kaip pranešė Vilniaus apskrities policija, pranešimo apie sukčiavimo atvejį policija sulaukė pirmadienį. Pirminiais duomenimis, nuo sukčių nukentėjo 1957 metais gimusi moteris, iš kurios pinigai apgaule buvo pasisavinti laikotarpiu nuo birželio 25 dienos 17.15 val. iki liepos 8 d. 10 val. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Šiaulių apylinkės prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl sukčiavimo, kurioje kaltinimai pareikšti keturiems vyrams ir dviem uždarosioms bendrovėms, nukentėjusiaisiais pripažinti 55 asmenys, pranešė prokuratūra. Kaip teigiama prokuratūros pranešime spaudai, asmenys šioje byloje kaltinami pinigų iš žmonių išviliojimu, neteisėtų svetimų banko sąskaitų atidarymu ir naudojimu, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimu.

Sukčiai per pusę mėnesio iš moters išviliojo 11 tūkst. 250 eurų. Penktadienį Klaipėdos policijos komisariatas pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal 78 metų moters pareiškimą. Jame nurodoma, kad nuo birželio 6 iki birželio 20 telefonu paskambinę ir užsidirbti pasiūlę nepažįstami asmenys apgaulės būdu iš pareiškėjos išviliojo pinigus. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

SEB bankas įspėja apie naujas itin sudėtingas sukčiavimo schemas, kurių griebiasi sukčiai, įpainiodami iškart po kelis gyventojus. Anot banko, iš vieno asmens pirmiausia sukčiai išvilioja interneto banko prisijungimo duomenis, po to – mokėjimo kortelės, į kurios sąskaitą sukčiai perveda ir skubiai išgrynina ne tik iš kliento, bet ir iš kitų asmenų išviliotas lėšas. Taip nukentėjusysis nuo sukčiavimo tampa ir įtariamuoju neteisėtai pasisavinęs lėšas.

Už prekybą žmonėmis, bei kitus sunkius nusikaltimus teisiami Jogirdas Ramanauskas ir Andrius Milevičius buvo sukūrę neeilinę schemą – verbavo neįgalius, nuo narkotikų ar alkoholio priklausomus, ar kitaip socialiai pažeidžiamus vyresnio amžiaus žmones tam, kad vėliau galėtų jais pasinaudoti. Iš nukentėjusiųjų buvo atimamos socialinės išmokos, jie dirbo darbus, jų vardu sudaromos sutartys, iš kurių naudą gaudavo įtariamieji.

Europos prokuratūros ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atlieka tyrimą dėl galimai apgaule įgytų 4 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) fondų lėšų, įtarimai pareikšti  9 asmenims. Kaip pranešė FNTT, 9 asmenys įtariami apgaule galėję įgyti per 4 mln. eurų ES struktūrinių fondų bei Lietuvos biudžeto lėšų. Ikiteisminiame tyrime, kurį kuruoja Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o atlieka FNTT pareigūnai, buvo atlikta per 40 kratų visoje Lietuvoje.

Vilnietę apgavo telefoniniai sukčiai – išviliojo 6,3 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, trečiadienį, apie 12 val. 10 min. Vilniuje, nepažįstami asmenys susisiekė telefonu su 69 metais gimusia moterimi. Jie iš vilnietės banko sąskaitos apgaule išviliojo 6,3 tūkst. eurų. Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Panevėžyje pareigūnu apsimetęs vyras iš moters išviliojo 8 400 eurų. Netrukus jis buvo sulaikytas ir atsidūrė už grotų. Šį penktadienio rytą Panevėžio apylinkės teisme buvo sprendžiama dėl kardomosios priemonės paskyrimo. Prokuratūra prašė vyrą suimti 2 mėnesiams. Teismas nusprendė patenkinti prokuroro prašymą ir leido vyrą suimti prašytam terminui. Neoficialiais duomenimis, įtariamasis į laisvę buvo paleistas tik šių metų vasarį. Jis prieš tai atlikinėjo bausmę už nužudymą.

Prieš kurį laiką lietuvius sujaudino 31-erių alytiškės istorija – mažametę dukrą auginanti moteris teigė serganti vėžiu ir susidurianti su kitomis sveikatos problemomis. Moteriai buvo suaukotos didelės sumos, tačiau vis daugiau Lietuvos žvaigždžių pradėjo lieti apmaudą sužinoję, kad visa tai buvo melas. 31-erių moteris socialiniuose tinkluose anksčiau aktyviai dalinosi savo istorija, labiausiai pabrėždama, kaip sunku vienai auginti dukrą, kuri negali būti su mama, kol ši gydosi.

Nenustatyti asmenys apgaule iš parduotuvių atsiėmė įvairių prekių už 53 tūkst. eurų, pranešė policija. Apie sukčiavimo atvejį policijai pranešta balandžio 6 dieną 11 valandą. Teisėsaugos duomenimis, nusikalstama veika įvykdyta laikotarpiu nuo kovo 25 iki balandžio 5 d. Pasak policijos, nenustatyti asmenys, pasinaudojus spraga įmonės atsiskaitymų sistemoje, iš parduotuvių atsiėmė įvairių prekių už jas nesusimokėję. Dėl sukčiavimo įmonei padaryta apie 53 tūkst. eurų žala.