Ligonių kasos atsako už tai, kad PSDF lėšos, kuriomis sumokama gydymo įstaigoms už suteiktas paslaugas, vaistinėms – už išduotus kompensuojamuosius vaistus, kitiems ūkio subjektams – už įvairias medicinos priemones (MPP) ir prietaisus būtų panaudotos teisėtai, skaidriai ir efektyviai. Tai reiškia, kad ligonių kasos turi pareigą patikrinti, ar sveikatos priežiūros paslaugų teikėjai, gydytojai ir vaistininkai laikosi nustatytų reikalavimų. Todėl ligonių kasų ekspertai atlieka kontrolės procedūras – kasmet tikrina kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių išrašymo ir išdavimo teisėtumą.
„Didžiausią dėmesį teritorinių ligonių kasų specialistai skiria būtent gydymo įstaigų konsultavimui ir stebėsenai. Mūsų visų tikslas yra užtikrinti, kad gydymo įstaigoms nekiltų problemų pateikiant apmokėjimui suteiktas paslaugas ar išrašant kompensuojamuosius vaistus. Patikiname, kad atliekamų stebėsenos ir kontrolės procedūrų pagrindinis tikslas ne nustatyti žalą, o būtent išsiaiškinti, kokios yra kliūtys ar trikdžiai gydymo įstaigoms suvesti teisingus duomenis. Jeigu tai būna neaiškios teisės aktų formuluotės, tuomet tikslinami teisės aktai, jeigu tai sisteminiai kitokio pobūdžio trikdžiai, ieškoma jų sprendimo“, – sako VLK direktorius Gintaras Kacevičius.
Niekas medikų „nebauduoja“
Visų gydymo įstaigų sutartyse su teritorinėmis ligonių kasomis (TLK) yra numatyti įstaigos įsipareigojimai išrašyti kompensuojamųjų vaistų ir MPP receptus laikantis teisės aktų, reglamentuojančių kompensuojamųjų vaistų ir MPP skyrimą bei receptų išrašymą, reikalavimų. Taip pat sutartimi įsipareigojama atlyginti PSDF biudžetui žalą, jei tokia buvo padaryta.
Taigi ligonių kasos pabrėžia, kad kalbama apie gydymo įstaigų žalą, galimai padarytą PSDF, o ne apie baudas gydytojams. Tik įvertinus visas aplinkybes ir paaiškėjus, kad žala fondui iš tiesų buvo padaryta, ji turės būti kompensuota. Taigi tik tokiu atveju gydymo įstaigos per nustatytą terminą turėtų sugrąžinti į PSDF biudžeto sąskaitą tą kompensuojamųjų vaistų gydymo išlaidų kompensavimo sumą, kuri buvo sumokėta kaip paciento gydymo išlaidų kompensacija.
Svarbu paminėti, kad kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir jo pakeitimai tvirtinami sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Teisės aktas skelbiamas viešai iš karto po jo pateikimo teisės aktų registre. Jei atsiranda reikšmingų reglamentavimo pasikeitimų, pvz., jei vaistas išbraukiamas iš kompensuojamųjų vaistų kainyno ir nebus galima išrašyti šio vaisto kompensuojamųjų receptų, TLK informuoja sutartinius partnerius papildomai.
Todėl dar praeitų metų gegužės mėnesį VLK pavedimu TLK įvertino, ar gydytojai tinkamai laikosi kompensuojamųjų vaistų, kuriuos galima išrašyti tik gydymui tęsti, skyrimo sąlygų. Nustačius galimą neatitikimą, šių metų birželį gydymo įstaigos buvo papildomai informuotos apie numatomus pokyčius, kad nuo liepos mėnesio kardiologinis vaistas nebebus kompensuojamas.
TLK specialistai rugsėjo mėnesį pradėjo suplanuotas kompensuojamųjų vaistų stebėsenos procedūras. Šiuo metu yra parengę ir išsiuntę raštus daugiau nei 200 gydymo įstaigų, kurių gydytojai galimai nesilaikydami teisės aktų reikalavimų, skyrė pacientams gydymą kompensuojamaisiais vaistais.
„Kiekviena gydymo įstaiga turi teisę pateikti paaiškinimus, kurie bus atidžiai išnagrinėti, įvertinti ir tik tada bus nustatyta, ar išrašydami vaistus gydytojai nepažeidė galiojančių reikalavimų. Taip pat ir grąžintinos PSDF biudžetui sumos dydis bus nustatytas tik užbaigus visą stebėsenos procedūrą. Tik sulaukus gydymo įstaigų paaiškinimų ir objektyviai įvertinus visus aspektus, bus priimti sprendimai dėl žalos PSDF biudžetui atlyginimo. Pabrėžiame, jog tuo atveju, jei teisės aktuose nurodytos formuluotės galėtų būti suprantamos dviprasmiškai, galutinis sprendimas bus priimamas įstaigos naudai“, – sako G. Kacevičius.
Užčiuopė ir sisteminius trūkumus
Šįkart atlikdamos kompensuojamųjų vaistų stebėseną ligonių kasos nustatė ne tik galimus kompensuojamųjų vaistų išrašymo neatitikimus teisės aktams, bet ir užčiuopė sisteminius trūkumus, kliudančius medikams sklandžiai ir teisėtai pacientams išrašyti kompensuojamųjų vaistų receptus.
Matydama gausų galimų neatitikčių kiekį, VLK pasisako už teisinio reglamentavimo tobulinimą, kad teisės aktai nebūtų interpretuojami skirtingai. Taip pat už tai, kad e. sveikatos sistema, kuria disponuoja Registrų centras ir Sveikatos apsaugos ministerija, būtų maksimaliai pritaikyta efektyviam ir operatyviam gydytojų darbui. Šios sistemos funkcijos turėtų leisti išrašyti receptus tik pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus arba pateikti aktualius perspėjimus gydytojui, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį išrašant receptą. Receptai, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, pacientams neturėtų būti išrašomi. Suprantama, kad neįmanoma automatizuoti visų kompensuojamojo vaisto recepto išrašymo atvejų, ypač, kai vaistas skiriamas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklės rodiklius.
Savo ruožtu, ligonių kasos peržiūrės ir tobulins vykdomos stebėsenos procesus dviem kryptimis: aktyviau informuos gydytojus apie teisinio reglamentavimo pasikeitimus bei kiek įmanoma anksčiau perspės apie daromas klaidas.
VLK tikisi, jog patobulinus reglamentavimą, informacinių sistemų funkcionalumą bei stebėsenos procesus, ateityje bus išvengta kompensuojamųjų vaistų receptų išrašymo neatitikimų ir tokiu būdu užtikrintas sklandus gydytojų darbas, o PSDF lėšos naudojamos teisėtai ir efektyviai.
