Jokiu būdu savo kieme nedarykite 1 veiksmo: galite sulaukti triženklės baudos

Apie 23:10 val. Bendrąjį pagalbos centrą pasiekė pranešimas apie gaisrą Kėdainių miesto Šėtos gatvėje – degė žolė. Į įvykio vietą išsiųsti ugniagesiai. Jiems atvykus paaiškėjo, kad liepsnos apėmusios apie 30 arų sausos žolės plotą. Ugnis sėkmingai užgesinta, didesnių nuostolių išvengta.

Kiekvieną pavasarį ir rudenį fiksuojama daugybė panašių atvejų, kai žmonės neatsakingai degina sausą žolę, ražienas ar augalininkystės atliekas. Nors kai kuriems atrodo, kad toks būdas yra greitas ir patogus atsikratyti augalinių atliekų, jis kelia didžiulį pavojų gamtai, gyvūnijai ir netgi žmonių turtui.

Kodėl negalima deginti žolės?

• Gaisrų pavojus. Sausa žolė lengvai užsidega ir ugnis gali greitai išplisti į miškus, gyvenamuosius namus ar ūkinius pastatus.
• Pavojus gyvūnijai. Liepsnos sunaikina smulkiuosius laukinius gyvūnus, paukščių lizdus ir vabzdžių populiaciją.
• Oro tarša. Degant žolei, į orą patenka kenksmingų medžiagų, kurios kenkia tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai.
• Teisinė atsakomybė. Lietuvos įstatymai draudžia deginti žolę ir už tai gali būti skiriamos baudos.

Norint išvengti gaisrų, gyventojai raginami tinkamai rūšiuoti ir kompostuoti augalines atliekas arba perduoti jas specializuotoms įmonėms. Taip ne tik išvengiama pavojų, bet ir prisidedama prie švaresnės aplinkos kūrimo.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Atlikus 1 veiksmą savo sode Lietuvoje galite gauti triženklę baudą: nesakykite, kad neįspėjo

Pakabinkite kompaktinį diską savo balkone: rezultatas nustebins

Įspėja dėl šašlykų ar dešrelių savo kieme: 600 eurų bauda – dar ne viskas

Atsakingas elgesys su gamta padeda išsaugoti gyvybes ir apsaugoti aplinką nuo nereikalingų nelaimių.

Kokia žala padaroma gamtai ir žmogui?

Socialiniame tinkle „Facebook“ apie žolės deginimo pavojų įrašu yra dalijęsi Dieveniškių istorinis regioninis parkas. Puslapio administratoriai išryškino, kokios grėsmės slypi už, rodos, nekalto veiksmo.

„Pernykštės žolės deginimas kelia pavojų žmonėms ir gamtai.

Kiekvieną pavasarį Lietuvoje prasideda žolės deginimas, sukeliantis pavojų aplinkai. Nuo liepsnojančios žolės ugnis lengvai persimeta į miškus, statinius, gali kelti rimtą pavojų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei.

Deganti sena pernykštė sausa žolė kelia pavojų tiek gyvajai gamtai, tiek žmonių turtui ir sveikatai, deginant pievas žūva paukščiai, gyvūnai, vabzdžiai, retos augalų rūšys.

Pasitaiko atvejų, kada vyraujant stipriam ir gūsingam vėjui ugnis nuo degančios žolės išplinta į miškus ar pastatus, dažnai nukenčia žmonių turtas – gyvenamieji namai, sodo nameliai ar ūkiniai pastatai.

Degančios žolės gaisras pavojingas ir dėl toksiškų dūmų, kurių įkvėpus rizikuojama užtrokšti, apsinuodyti ar net prarasti sąmonę.

Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

Primename, kad už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė.

Kokios baudos gresia už žolės deginimą?

Anksčiau naujienų portalas tv3.lt dalijosi Aplinkos apsaugos departamento specialistų parengta atmintine apie žaliųjų atliekų tvarkymą. Šioje atmintinėje buvo paminėta, kokia atsakomybė gresia už žolės deginimą.

Atsakomybė Už aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimus deginant sausą žolę, nendres, javus, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės atliekas atsakomybė taikoma pagal Administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnį.

• Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.
• Priešgaisrinės apsaugos priemonių nesiėmimas pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą užtraukia baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.
• Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.  
• Taip pat vertinama aplinkai padaryta žala.
• Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, pastebėję savo žemėje žolės, ražienų ar nesurinktų (nesugrėbtų) šiaudų gaisrą, nedelsdami privalo apie tai informuoti skubiosios pagalbos  telefonu 112 ir (arba) Valstybinę priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą, o, jei dėl gaisro kyla pavojus artimiausiam miškui, – ir atitinkamos miškų urėdijos padalinį (girininkiją).
• Žemės savininkai, naudotojai ir valdytojai, kurių žemėje nesilaikoma reikalavimų, taip pat kiti asmenys, nesilaikantys šių reikalavimų, baudžiami Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka ir įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti aplinkai padarytą žalą.

Primenama, kad pastebėjus aplinkosaugos pažeidimą reikia pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat svarbu nufotografuoti ar nufilmuoti pažeidimą, t. y. – pažeidėjus darančius pažeidimą, bei šią informaciją, nuotraukas ar vaizdo įrašą siųsti el. paštu [email protected].

Jei kyla klausimų apie aplinkos apsaugos reikalavimus, Aplinkos apsaugos departamento specialistai jus pakonsultuos telefonu +370 700 02022 arba el. paštu [email protected].