Specialistai įvardijo ne tik baudas, bet ir papasakojo, kokių gaisrų ir atvejų yra buvę dėl neatsargaus gyventojų elgesio su ugnimi ir ką tai turi bendro su išeiginėmis ar išmokų gavimu.
Saugūs atstumai ir baudos dėl šašlykinių
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Aurelijus Česiūnas primena, kad kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
O kūrenti laužus leidžiama ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
Pašnekovas pridūrė, kad be priežiūros palikti besikūrenančias laužavietes yra draudžiama – smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti.
A. Česiūnas įspėjo, kad už šių priešgaisrinių saugos taisyklių pažeidimą asmenims gresia baudos nuo 20 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 580 eurų.
„Už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus 2023 m. buvo surašyti 2 296 protokolai. 2024 m. buvo surašyti 2 047 protokolai.
Kaip matote, atvejų, kai nustatomi priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai, mažėja“, – atskleidė PAGD atstovas.
Šašlykinė su benzinu, degantys pastatai ir vijokliai
Anot A. Česiūno, gaisro atvejų dėl šašlykinių būna įvairių.
Pvz., Prienų rajone, vyrui bandant užkurti šašlykinę su benzinu, sprogo benzino talpa ir užsidegė šalia esančio ūkinio pastato siena.
Vienas iš rimtesnių įvykių sostinėje buvo užfiksuotas, kai moteris kieme kūreno šašlykinę, nuo jos aukšta liepsna užsidegė krūmai, nuo jų – medinė pašiūrė, stogas.
Dėl to sudegė visas pastatas ir jame buvę namų apyvokos daiktai, malkos.
Šilutės rajone nuosavo namo kieme vyras kūreno šašlykinę, po to žarijas supylė prie augančių tujų, dėl ko šios užsidegė.
Panašus atvejis buvo ir Šakių rajone, kai asmuo šašlykinėje degino augalinės kilmės atliekas, dėl ko užsidegė tujų gyvatvorė.
Joniškio rajone gyventojui kūrenant šašlykinę ugnis pagavo bakelį su benzinu, dėl ko užsidegė ir bakelis, ir prie namo sienos augantis vijoklis. Saugūs atstumai nebuvo išlaikyti.
Taip pat buvo nemažai atvejų, kai pagal pranešimus atvykę ugniagesiai rado be priežiūros paliktas besikūrenančias ar tinkamai neužgesintas šašlykines, kepsnines ar laužus, buvo nesilaikoma saugių atstumų. Tad jie buvo kaipmat užgesinti.
Kaimynai dėl šašlykinių vieni kitus skundžia
Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas pastebi, kad dabar yra madinga skambinti dėl kiekvieno pastebėto dūmelio ar kvapo.
„Kaimynas vienas dėl kito skambina, čia jam dūmai trukdo, čia dar kokios bėdos. Na, padaugėję. Tiesiog kaip pilietiški gyventojai perduoda viską 112, tai ir siunčia pajėgas mūsų.
Mūsų pagrindinė funkcija yra važiuoti, reaguoti, užgesinti, įspėti. Jei žmogus piktavališkai daro, kai jau tenka antrą–trečią kartą pas jį važiuoti, tada jau baudos skiriamos nuo padarytos žalos masto ir pasekmių“, – kalbėjo K. Velikianecas.
Anot jo, atvejai, kai gaisrai kyla dėl šašlykinių, kepsninių ar laužų, yra nei reti, nei dažni – jų tiesiog pasitaiko sezono metu.
„Dažniausiai gaisrai kyla per išeigines, nes žmonės turbūt daugiau atsipalaiduoja gamtoje, sodybose, būna neatsargūs su rūkymu, deginimu, kūrenimu. Jei dar pavartoja velnio lašų, tai tada būna tragiškiau.
Kai socialios šeimos gauna išmokas, pašalpas, tai tada irgi padaugėja tomis dienomis gaisrų, nes žmonės atsipalaiduoja“, – savo pastebėjimais dalijosi priešgaisrinės tarnybos direktorius.
Pasak jo, šaltuoju sezonu dažniausiai gaisrai kyla nuo dūmtraukių, instaliacijų, krosnių perkaitimų. Tad jis pabrėžė namuose būtinai turėti dūmų detektorius, nes jie dar „kažkiek gelbėja“.
Didžiausios klaidos, dėl ko kyla gaisrai
K. Velikianecas vardijo, kad pagrindinės žmonių klaidos, dėl kurių kyla gaisrai, yra saugių atstumų nesilaikymas, neatsargumas.
Anot jo, žmonės prideda daug malkų, naudoja daug degiųjų skysčių, o tai – pavojinga, ypač, kai būna vėjuota.
Taip pat, pvz., miške, kieme ar sode laužus palieka iki galo neužpylę vandeniu, neįsitikinę, kad užgeso.
O tokiu atveju per angliukus liepsna gali greitai išplisti, ypač, jei būna sausra.
„Žmonės turi sekti, žiūrėti, laikytis saugių atstumų. Geriausiu atveju turėti gesintuvą, blogiausiu – bent kibirą vandens pasistatę. Miško poilsiavietėje, jei nėra šašlykinės, užkuriama vieta turi būti apkasama, kažkokie akmenukai padedami.
Bet svarbiausia yra turėti kibirą vandens, kad nepaliktų miške degančio laužo. Jį reikėtų užpilti, kad ugnis neplistų per samanas, žolę. Nes labai lengvai pasigauna tose vietose ugnis. Ir medžiai, ir krūmai“, – akcentavo Vilniaus rajono priešgaisrinės tarnybos direktorius.
Gaisrai dėl šašlykinių ir neatsargaus elgesio
Tuo metu PAGD atstovas skaičiavo, kad 2023 m. Lietuvoje kilo 7905 gaisrai, 1586 iš jų – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
O 8 – būtent dėl šašlykinių, grilių ir kepsninių naudojimo.
Pasak A. Česiūno, pernai gaisrų Lietuvoje kilo mažiau, t. y. 7667, iš kurių 1370 sukėlė būtent neatsargus elgesys su ugnimi.
4 gaisrai kilo dėl šašlykinių, grilių ar kepsninių naudojimo.
O šiemet, iki kovo vidurio, jau įvyko 1868 gaisrai, 241 iš jų – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi.
Vis tik, orams nespėjus atšilti, gaisro atvejų su šašlykinėmis dar nebuvo fiksuota.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
