Netinkamai tvarkomi vaistai gali pakenkti ne tik mūsų sveikatai, tačiau ir mus supančiai aplinkai, rašoma pranešime spaudai.
Šiukšliadėžėje vaistams ne vieta
Pasak atliekų tvarkymo ir aplinkos priežiūros bendrovės „Ekonovus“ Alytaus padalinio vadovės Gintarės Pocevičiūtės, su mišriomis komunalinėmis atliekomis į sąvartynus atkeliavusių vaistų cheminės medžiagos irdamos gali patekti į dirvą bei užteršti gruntinius vandenis, o tai neigiamai atsilieptų ne tik augalijai, gyvūnams, bet ir mums patiems.
Pašnekovei antrina ir „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas, kuris tikina, kad ar vaistų galiojimas būtų pasibaigęs, ar ne – bet kuriuo atveju jų negalima išmesti kartu su buitinėmis atliekomis, išpilti į kriauklę ar unitazą:
„Jei nesaugiai išmetami stipriai veikiantys vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai, jų mikrodozės, patekusios į aplinką, gali paskatinti bakterinį atsparumą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kartu su buitinėmis atliekomis išmetami vaistai yra pavojingi ir namuose esantiems vaikams bei auginamiems gyvūnams.“
Supakavus pristatyti į vaistinę
R. Blynas nurodo, kad tiek receptinius, tiek nereceptinius nebetinkamus vartoti vaistus gyventojai turėtų supakuoti ir atnešti į vaistinę utilizavimui.
Vaistinėje jie bus paskirstyti į specialiai pažymėtas vietas, saugiai supakuoti ir pristatyti vaistų utilizavimą atliekančioms įmonėms.
Anot vaistininko, šios įmonės pasirūpina, kad vaistai nepatektų į aplinką, nebūtų perdirbti ar panaudojami kitoms reikmėms:
„Į vaistinę utilizavimui reikėtų atnešti ir spalvą ar formą pakeitusius vaistus, kadangi jie taip pat nebeturėtų būti vartojami.“
Tik atidavus vaistus vaistinėms būsime tikri, kad įvairios kenksmingos medžiagos nepateks į mus supančią aplinką, teigia G. Pocevičiūtė.
Vis dėlto, pašnekovė pabrėžia, kad dabar, kai jau visos šalies savivaldybės rūšiuoja maisto atliekas, maisto papildai bei vitaminai gali būti išmetami kartu su jomis – į oranžinį maišelį ar atskirą tam skirtą konteinerį:
„Maisto papildai bei vitaminai gali būti išmetami kaip maisto produktai, nes irdami nekelia tokio didelio pavojaus mus supančiai aplinkai kaip vaistai.
Svarbu juos išmesti be pakuočių – popierines dėžutes, plastikines vaistų pakuotes ar plastiko, stiklo buteliukus reikėtų išrūšiuoti – atitinkamai į popieriaus, plastiko ir metalo ar stiklo konteinerius.“
Vaistininkas R. Blynas tikina, kad pasibaigusio galiojimo vaistų vartoti nereikėtų, kadangi vaistų galiojimo terminas nurodo laikotarpį, kada žmogui jį vartoti yra saugu:
„Kitais atvejais kyla vaisto neveiksmingumo ar net apsinuodijimo grėsmė. Kadangi vaistai yra paveikiami garų, drėgmės, šilumos, šalčio ir kitų veiksnių, net ir nesugadintoje pakuotėje jie vis tiek išlieka saugūs tik tam tikrą laiką.
Vėliau gali suskilti ar tarpusavyje sąveikauti vaistuose esančios medžiagos, vaistas gali sukelti apsinuodijimo požymius, sutrikdyti organizmo veiklą.“
Kaip tinkamai atsisveikinti su kosmetika ir jos pakuotėmis?
Jei pasibaigusio galiojimo vaistų vartojimas retas reiškinys, tai pasibaigusio galiojimo kosmetikos naudojimas, anot R. Blyno, yra gana dažnas visame pasaulyje.
Nors visos šios priemonės yra paženklinamos, kiek laiko jos galioja po pakuotės atidarymo, nemažai žmonių, pasak vaistininko, nesąmoningai naudoja jas iki tol, kol priemonės paprasčiausiai baigiasi:
„Nebegaliojanti kosmetika yra nesaugi naudoti – gali kilti įvairios alerginės reakcijos, pasireikšti paraudimas, patinimas, atsirasti bėrimai, žaizdos, aknė, pūliniai ar net nudegimai. Jei nesaugi kosmetikos priemonė patenka į gleivines, per akis, nosį ar lūpas, gali grėsti ir apsinuodijimas bei kitos sveikatos problemos.“
Minėtos bendrovės Alytaus padalinio vadovė G. Pocevičiūtė teigia, kad pasibaigusio galiojimo kosmetiką, tiksliau įvairius skysčius, tokius kaip kremas, veido makiažo pagrindas galima išpilti į šiukšliadėžę kartu su mišriomis komunalinėmis atliekomis, o tuščias pakuotes surūšiuoti:
„Žinoma, pirmiausia reikėtų stengtis sunaudoti dar galiojančią kosmetiką, jei ji jums netinka – pasiūlyti kitiems šeimos nariams ar atiduoti draugams.
Kai jau tikrai baigiasi kosmetikos priemonės galiojimo laikas, tuščias jos pakuotes reikėtų rūšiuoti pagal tai, iš ko jos pagamintos – dažniausiai tai būna plastikas arba stiklas, atitinkamai jas taip ir išmesti – į plastiko ir metalo arba stiklo konteinerius.
Vertėtų atkreipti dėmesį, kad išmetamos kosmetikos pakuotės turėtų būti tuščios. Pilnos ar puspilnės pakuotės, išmestos į konteinerį, gali užteršti kitas savo turiniu, o šaltuoju metų laiku jos neretai ir prišąla prie konteinerių sienelių.“
Pasak pašnekovės, pakuotės sudaro apie 70 proc. visų kosmetikos atliekų. Kasmet visame pasaulyje išmetama apie 120 mlrd. kosmetikos pakuočių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
