Kokio tolimesnio rudens iš dabartinių gamtos ženklų galima tikėtis ir kokia bus artėjanti žiema naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.
Ruduo – permainingas, kaip ir visi metai
Etnologas L. Klimka teigia, kad šio rudens orai bus įvairūs ir permainingi – galima sulaukti tiek šiltų dienų, tiek šalnų.
„Bent jau artimiausias laikas bus labai permainingas, beje, kaip ir visi metai. Šie metai yra išskirtiniai, tokiais netikėtais posūkiais į vieną ar kitą pusę. Tam, aišku, yra daug priežasčių“, – pabrėžia jis.
Pasak etnologo, jei galėtume suprasti visas priežastis, kompiuteriai galėtų tiksliau diagnozuoti klimato pokyčius ir nuspėti ateitį.
„Deja, mes jų visų nežinome, bet žinome tam tikrus dalykus. Pirmiausia, reikėtų pažymėti saulės aktyvumo maksimumą – 11 metų cikle saulės aktyvumas dabar yra pats didžiausias. Antra – žmogaus įtaka. Žmonija nemažina gamybos apimties, o gamyba užteršė aplinką ir išnaudoja žemės resursus“, – teigia L. Klimka.
Jis taip pat pabrėžia, kad reikšmingą įtaką daro vandenynų srovių pokyčiai, kurie sutrikdo atmosferos reiškinių cikliškumą, ir žemės magnetinis laukas, kuris pradėjo mažėti.
„Galimos ir kosminės priežastys. Žemė, skrisdama aplink Saulę, gali pakliūti į erdves, kuriose yra daugiau tarpžvaigždinės medžiagos. Taip galima tikėtis, kad radiacija, gaunama iš mūsų žvaigždės, gali turėti įtakos“, – paaiškina etnologas.
Profesorius teigia, kad mokslininkai priskaičiuoja apie 40 galimų priežasčių, kurios vienaip ar kitaip veikia klimatą, tačiau ne visos jos yra žinomos.
„Tai yra vienas iš sudėtingiausių geofizinių uždavinių, kuris dar toli gražu nėra išspręstas. Dėl šios priežasties meteorologai atsargiai formuluoja prognozes, visada pabrėždami, kad orai gali pasikeisti –galimai taip, arba galimai antraip“, – pasakoja vyras.
Paukščių migracija rodo ateinančius šalčius
Paklaustas apie tai, koks bus likęs rudens sezonas, L. Klimka teigia, kad jis bus permainingas ir ganėtinai lietingas.
„Jau dabar naktimis lyja lietus, nes rugsėjis buvo labai sausas ir šiltas, mažai lietaus. O gamtoje vis tik išlaikomas tam tikras balansas. Netruks lietaus, ir gali anksti pasirodyti snaigės, bet tai dar nebus žiema, o tik epizodiniai reiškiniai – tai pasnigs, tai vėl ištirps turbūt", – pastebi etnologas.
Jis taip pat priduria, kad paukščių migracijos laikas gali padėti nuspėti, kada ateis šalčiai, nes paukščiai paprastai jautriai reaguoja į gamtos pokyčius.
„Jeigu paukščiai, pavyzdžiui, žąsys ar gervės, skrenda nesustodami, šaltis juos gena iš šiaurinių kraštų. Tačiau, jei paukščiai sustoja, pasigano, pasistiprina, vadinasi, nėra didelio šalčio pavojaus ir jie ilgiau užsibūna čia. Girdėjau, kad Žuvinte šiemet buvo daug žąsų", – pasakoja jis.
Etnologas taip pat atkreipia dėmesį į svirbelių migraciją: „Šiemet nemačiau svirbelių, gal tik kelis praskrendančius. Tai šiaurės paukšteliai, kurie paprastai dideliais būriais keliauja per Lietuvą ir užtrunka kelias dienas, aptikę šermukšnių uogų ar kito maisto. Reiškia, didelių šalčių dar greitai nereikėtų laukti."
Kokia bus žiema?
L. Klimkos teigimu, šių metų išskirtinumas daro spėjimus apie žiemą apytikrius, todėl verta atkreipti dėmesį į gamtą.
„Apsidairius matome, kad spalio mėnesio vidurys, o lapai nuo medžių dar nenubirę. Paprastai tokiu metu medžiai jau būna numetę lapus. Mūsų senoliai žiūrėtų, kaip paukščiai išskrido, kaip elgiasi gyvūnai, gyvenantys žemės paviršiuje, pavyzdžiui, sliekai, skruzdėlės. Ar jie ruošiasi žiemai, ar neskuba to daryti“, – teigia etnologas.
Pasak jo, susumavus šiuos gamtos požymius tik tuomet galima daryti kokias nors išvadas, bet tam reikia gyventi gamtoje ir išeiti pasivaikščioti į ją.
„Reikia palaukti Šv. Martyno dienos, lapkričio 11-osios. Tada galioja tokia taisyklė: „Jei per Martyną žąsis arba antis ant vandens, tai per Kalėdas ant ledo.“
Ir atvirkščiai, jeigu tą dieną balos jau bus užšąlusios, Kalėdos bus šlapios, be sniego dangos ir didesnių šalčių. Šią taisyklę aš stebiu ir pastebiu jau eilę metų – ji tebegalioja“, – atskleidžia L. Klimka.
