libertas klimka

Vakar, rugsėjo 29 dieną, buvo šv. Mykolo diena – ypatinga data Lietuvos tradicinėje kultūroje, kada senoliai stebėdavo gamtos ženklus, bandydami nuspėti artėjančios žiemos pobūdį. Pasak etnologo Liberto Klimkos, ši diena turėjo gilias meteorologines reikšmes, nes pagal vėjo kryptį žmonės bandydavo prognozuoti žiemos charakterį. Etnologas su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalino, pagal kokius dar gamtos ženklus galima prognozuoti būsimus orus ir kokių orų mes galime tikėtis.

Daugelis nežino, tačiau iškart po Žolinių, šiandien, yra minima Pjūties pabaigos arba kitaip vadinama šv. Roko diena. Jos metu pagoniškaisiais laikais būdavo atnašaujamos aukos skirtingiems dievams, o pakrikštijus Lietuvą būdavo laikomi atlaidai už šventąjį Roką. Be to, gamtos ženklai jau rodo, koks bus ruduo. Įdomu tai, kad pagal sodininkų kalendorių šią dieną pjūties sezonas pasibaigdavo, tačiau prasidėdavo žiemkenčių sėjimo laikas.

Šiandien, Liepos 25-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Jokūbas, dar kitaip ši diena kaimo žmonių buvo vadinama – Nuobaigomis. Su šia diena užsibaigdavo rugiapjūtės periodas. Protėviai tikėjo, kad Jokūbinių metu negalima laukuose dirbti, o ypač rugių pėdus į klojimą vežti, nes perkūnas gali įtrenkti ir pelenais derlių paleisti. Apie šios dienos reikšmę ir tai, kaip ateitį nulemdavo Jokūbinių oras, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Šv.

Vasara dar tik įpusėjo, tačiau gamta jau nustebino įvairiais, šaliai neįprastais reiškiniais – itin aukšta temperatūra, stipriomis audromis, škvalais ir net pasirodžiusiu viesulu, nusiaubusiu Šiaulių ir Kelmės rajonus. Klimatologas įspėja – tokie reiškiniai bus vis dažnesni, o ir artimiausias mėnuo bus karštesnis nei įprasta. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas klimatologas dr.

Vos prasidėjusi vasara greičiausiai bus labai kontrastinga. Orų ilgiau nei mėnesiui prognozuoti nelabai nori nei etnologai, nei gamtos tyrinėtojai, nei patys meteorologai. Prognozuojant oro masių judėjimą, sunku įvertinti visus faktorius, kurie dabar veikia ciklonų ir anticiklonų kaitą gamtoje.

2024-ųjų metų vasara tapo tikru iššūkiu meteorologams, siekiantiems nuspėti orų kaitą. Daugelis žmonių klausia – kodėl tampa sunku prognozuoti šiuos orus? Atsakymų galima ieškoti įvairiuose reiškiniuose, kurie pastaruoju metu žymiai sustiprėjo. Šiuos svarbius pastebėjimus pateikė profesorius, etnologas Libertas Klimka. Saulės aktyvumas, ledynų tirpsmas ir magnetinio lauko susilpnėjimas Saulės aktyvumas pasiekė maksimumą, kas 11 metų padidėjus saulės dėmių ir žybsnių skaičiui.

Šiandien, gegužės 8-ąją, Lietuvoje minima ypatinga diena – šv. Stanislovas, kuris kaimo žmonių vadintas kitaip – Cibuliniu. Protėviai tikėjo, kad šiandien yra pati geriausia diena sodinti svogūnus, o kad derlius nudžiugintų, imdavosi burtų. Apie šios dienos ištakas, reikšmę ir tai, kodėl bitininkai šią dieną stebėdavo orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka. Šv.

Balandžio 23-iąją Lietuvoje minimos Jurginės. Nuo seno šią dieną buvo švenčiama gyvulių globėjo Ganiklio ir žalumos dievo Jorio garbinimo šventė. Profesorius, etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad remiantis senaisiais lietuvių papročiais, Jurginės – labai svarbi šventė, reiškianti ganiavos pradžią. „Lietuviška patarlė sako: „Šventas Jurgis tvartus atidaro“, o rudenį šv. Martynas juos uždaro. Tai labai svarbus ciklas, kuomet galvijai buvo ganomi lauke“, – pasakoja profesorius.

Nuo senovės mūsų protėviai orus spėdavo atsižvelgdami į gamtą, o ypač svarbios buvo didžiosios metų šventės.  Tad kada galime tikėtis sulaukti šilumos bei ką gamta sako apie tolimesnius orus, naujienų portalui tv3.lt pasakojo etnologas, profesorius Libertas Klimka.    L. Klimka sako, kad pavasaris užsitęs dar ilgai. Vyro teigimu, artėja šalnos, kurios įprastai aplanko kiekvieną pavasarį.

Kovo 4-oji ypatinga diena Lietuvoje – nuo senovės lietuviai ją vadino Kovarnių bei Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena. Šiuo pavasario laiku, žmonės pradeda švęsti linksmiausią pavasario prekybos šventę – Kaziuko mugę.  Etnologas Libertas Klimka pasakoja, kad Kovarnių dieną senovės lietuviai švęsdavo pasitikdami pavasarį. Kaimui ši diena buvo ypatinga, nes parskrisdavo varnėnai. Šią dieną vadindavo špokų arba varnų diena, o jų parskridimas – pirmieji pavasario požymiai.

Vieversėlis – vienas iš pirmųjų paukščių, pavasarį sugrįžtančių į Lietuvą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario pranašu. Vieversėlis vadinamas ir lietuvių artojų draugu bei nuolatiniu palydovu. Senoliai manė, kad jei vieversėlis parskrenda anksčiau nei vasario 24 dieną, dar ilgai bus šalta. Jei vieversėlis parskrenda vėliau nei vasario 24 dieną, pavasaris bus ankstyvas.  L. Klimka pasakoja, kad vasario 24-oji yra kalendorinis šv.

Raudonos rožės, širdelės formos saldainių dėžutės, gražūs žodžiai ir kitos romantiškos smulkmenos – šv. Valentino dienos atributika. Vieni pasakytų, jog tai ypatinga šventė, kurios metu žmonės gali išreikšti savo meilę, draugystę ir romantiškus jausmus, o kitiems ji nepriimtina. Visgi, mažai kas žino, kad lietuviai meilės dieną gali švęsti dažniau. Lietuvoje šv.

Lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdieninį maistą – duoną. Atėjus krikščionybei senoji lietuvių šventė sutapatinta su šv. Agotos varduvėmis. Duona šią dieną pradėta šventinti bažnyčiose. Profesorius, etnologas Libertas pasakoja, kad iki dabar Šv. Agotos duona „saugo nuo visko, kas nutvilko kaip ugnis“.  L. Klimka sako, kad Šventoji Agota buvo ugnimi kankinta. Ji – krikščionybės kankinė pirmaisiais eros amžiais.

Senolių išmintis byloja, kad Pusiaužiemio arba Viduržiemio metu diena jau būna pailgėjusi per avinuko šuolį, o gamta jau yra žengusi pirmąjį žingsniuką pavasariop. Sakoma, kad būtent šią dieną iš žiemos miego prabunda barsukas ir išlenda iš savo olos, o nuo jo elgesio ir priklauso, ar greit ateis taip laukiamas pavasaris.

Kūčių vakarienė paragauta, belieka tik sulaukti Kalėdų Senelio, nes kokios gi šventės be dovanų. Be jų švenčių neįsivaizduoja jau ne tik vaikai, bet ir dalis suaugusiųjų. Tik štai labai retas žino, iš kur atsirado dovanojimo tradicija ir kas tas paslaptingasis Kalėdų Senelis, kuris mus aplanko kiekvienais metais. Pasirodo, tai neišgalvota būtybė, kuria jau dabar kartais ima abejoti ir vaikai. Paaiškėja, kad Kalėdų Senelis išties yra. Taip prieš Kalėdas paštą tikrino senelis Kalėda.

Kaip tik šią akimirką visos krikščioniškos Lietuvos šeimos sėdasi prie šventinio Kūčių stalo. Ir veikiausiai nėra namų, kuriuose nebūtų kalėdaičių ar kūčiukų, tačiau taip buvo ne visada. Pasirodo, Dzūkijoje kadaise kūčiukai nebuvo populiarūs. Ant dzūkų stalo dažniau puikuodavosi virtinukai su aguonomis. O štai Žemaitijoje ypatinga vakarienė neapseidavo be tradicinės cibulynės. Kaip ir Aukštaitija neįsivaizduoja šventinio stalo be avižinio kisieliaus.

Šiandien Lietuvoje minima šv. Liucijos diena. Ji ypatinga tuo, kad senovėje nuo šios dienos žmonės imdavo kur kas akyliau stebėti dangaus ženklus. Pagal juos paaiškėdavo kitų metų orų charakteristika. Etnologas Libertas Klimka paaiškino, kokios kitų metų sausio pradžios galima tikėtis ir pateikė patarimus, kaip patiems nesunkiai išsiaiškinti kitų metų orų prognozes.   Nuo šiandien būdavo pradedamas orų stebėjimas.

Lapkričio 11-ąją, minint paskutinę rudens – šv. Martyno – šventę, galime numatyti, kokių orų tikėtis. Tad etnologas Libertas Klimka pasakoja, kodėl ši diena svarbi, kokios jos tradicijos ir kaip galime nuspręsti, kokie orai laukia. L. Klimka sako, kad norint sužinoti, kokie bus šaltojo laikotarpio orai, turėjome palaukti iki šv. Martyno dienos – paskutinės rudens šventės.

Šiandien, rugsėjo 29-ą dieną yra minima Šv. Mykolo diena. Ši data susijusi su bulviakasio pabaiga, derliumi, pabaigtuvių vaišėmis ir auksiniu rudeniu arba bobų vasara. „Visgi Mykolinės yra ir vėjo dienos šventė, kuomet žmonės tikrindavo kokia žiemą jų laukia”, – pasakoja profesorius Libertas Klimka.  Mykolo diena ypatinga tuo, kad ryte patikrinus vėjo kryptį, galima nuspėti ateinančius žiemos orus.

Šiandien bažnytiniame kalendoriuje minima šv. Mato diena, kuri rodo, kad jau pasibaigė vasara ir metas ruoštis šaltesniam metų laikui. „Liaudiški papročiai ir tradicijos pamini šią dieną, yra sakoma „nuo švento Mataušo ir vanduo ataušo“, tai reiškia, kad nebegalima maudytis, nes tai jau pavojinga sveikatai, galima peršalti“, – apie Šv. Mato dieną pasakoja profesorius Libertas Klimka.

Socialiniame tinkle „Twitter“ latvių gamtos ženklų žinovas Vilis Bukšas pasidalino savo prognozėmis, kokia bus artėjanti žiema. Pasak vyro, žiema bus šilta, tačiau lietinga.  Štai tokią išvadą Viliui Bukšui padėjo padaryti tam tikri gamtos ženklai, kuriuos vyras stebėjo visą vasarą ir rudens pradžioje.  „Rugpjūčio 24 d. buvo šv. Baltramiejaus diena. Pirmieji nauji pumpurai ir žiedai ant varnalėšų pasirodė likus trims dienoms iki šios šventės.

Rugpjūčio 24 d. daugelyje Lietuvos regionų minima šv. Baltramiejaus diena, su kuria, kaip teigiama, iš Lietuvos išskrenda gandrai. Ši diena taip pat praneša ir apie artėjantį rudenį, jo orus.  Profesorius Libertas Klimka pasakoja, kad sulig šv. Baltramiejaus diena išskrenda ne tik gandrai, tačiau ir pastebimai sutrumpėja dienos, o svarbiausi vasaros darbai jau būna nudirbti.

Vasaros karščiams įsibėgėjus, o gyventojams masiškai renkantis poilsį prie ežerų, mokslininkai teigia, kad karštas ir protarpiais stipriai lietingas klimatas padidina ežerų užterštumo riziką, tuo metu Higienos institutas tikina, kad šiais metais vanduo Lietuvoje švaresnis nei pernai.

Rugpjūčio 10-ąją minima Paskutinioji perkūno diena, vėliau, į šalį atkeliavus krikščionybei, sutapatinta su šv. Lauryno varduvėmis. Profesorius, etnologas Libertas Klimka sako – tai pirmoji šventė su rudens užuominomis.  Perkūnas protėviams buvo itin svarbus – jis globodavo šiltąjį metų pusperiodį, o štai nuo rugpjūčio 10 dienos jo jėgos ima silpti.

Liepos 25 d. lietuviai nuo seno minėdavo šv, Jokūbo dieną, su kuria užsibaigdavo ir rugiapjūtės periodas. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad šią dieną žmonės stebėdavo orus. Pasak jo, tai, kokie jie yra šiandien, nurodo, ko bus galima tikėtis rudenį, žiemą. Profesorius Libertas Klimka sako, kad šv. Jokūbo diena – rugiapjūtės pabaigtuvės – svarbi diena lietuviams.

Vakar minėta septynių brolių miegančių diena leido pranašauti, ar į Lietuvą pagaliau atslinks lietus. Kaip pastebi etnologas, profesorius Libertas Klimka, panašu, kad sausi orai tęsis ir antroje vasaros pusėje.  Sakoma, kad jeigu per septynių brolių miegančių dieną palyja, lis septynias dienas arba lietingas periodas tęsis net septynias savaites. Tačiau lietus šalies neskalavo – greičiausiai, sausas periodas tęsis ir toliau.  „Ten, kur buvau, nelijo visiškai.

Liepos 10-ąją minimi 7 broliai miegantys nuo senų senovės buvo svarbi diena mūsų protėviams – šią dieną persipina orų stebėjimai, krikščioniška legenda ir astronominių reiškinių stebėjimai. Šiandien paaiškės ir tolimesni vasaros orai – ar vyraus sausra, ar sulauksime daugiau lietaus.

Birželio 29 dieną minima šv. Petro ir Pauliaus diena. Etnologas prof. Libertas Klimka sako, kad su šia diena baigiasi vasarvidžio pasitiktuvės. Be to, tai yra taip pat iškili vasaros šventė po saulėgrįžos. Sakoma, kad dabar prasideda ir lietingesnis periodas, tad atkreipkite dėmesį į vieną ženklą – jis išduos, kokie orai laukia.

Šiandien minima šv. Antano diena. Nors šią dieną yra žymima ir šienapjūtės pradžia, tačiau ši diena gali turėti ir romantiškų užmojų. Astrologė, garsi šalies burėja Vaiva Budraitytė teigia, kad šv. Antanas yra ne tik pamestų daiktų, tačiau ir vienišių globėjas, todėl šiandien – puikus metas kibti į antrosios pusės paieškas.  Dažniausiai šv. Antanas įvardijamas kaip miesto, moterų ar sužadėtinių globėjas. Tačiau astrologė Vaiva Budraitytė sako, kad į šv.

Prasidėjusi vasara neleidžia atsipūsti – pliskina kaitri saulė, o taip reikiamo lietaus vis nesulaukiame. Etnologo, profesoriaus Liberto Klimkos teigimu, sulauksime lengvo lietaus, tačiau juo galės džiaugtis ne visi.  L. Klimka turi džiugią žinią – sulauksime bent kiek lietaus, tiesa, dar porą dienų nusimato sausos ir saulėtos. Vis tik, net palijus labai džiaugtis nebus kuo, nes šiemet gamta krečia išdaigas.  „Deja, lietus bus ne visur ir negausus, nes naktys šaltos.

Šiandien minima trečioji Sekminių diena. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šiandieną geriau nesiimti jokių rimtų lauko darbų, mat kitaip, kaip buvo tikima anksčiau, vasarą iškritusi kruša gali nuniokoti visą derlių. Etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka pasakoja, kad Sekminės – katalikams privaloma šventė, kuri yra trečioji po Kalėdų bei Velykų.

Paskutinį pavasario mėnesį žmonės mini dvi kilnojamąsias bažnytines šventes – Šeštines ir Sekmines. Tačiau, anot gamtos ženklų žinovo, etnologo prof. Liberto Klimkos, per šias dienas anksčiau žmonės taip pat žvalgydavosi ir į gamtos ženklus, kad galėtų nuspėti būsimus orus. Šeštinės yra minimos atsižvelgus pagal Velykų laiką – tarp gegužės 4 ir birželio 2 d. Įdomu tai, kad anksčiau šios dienos būdavo vadintos Kryžiaus dienomis. Šiemet Šeštinės buvo minimos gegužės 21 dieną.

Etnologas, profesorius Libertas Klimka teigia, kad gegužė – bene gražiausias metų mėnuo, svaiginantis prabudusios gamtos spalvomis ir kvapais. Maža to, gegužės mėnesį apstu įvairiausių kalendorinių švenčių, kurios pagal senąsias tradicijas atitinka svarbiausius pokyčius gamtoje. Viena tokių dienų – šv. Stanislovo arba kitaip Cibulinio diena. Šią dieną minime gegužės 8 d., o jos šaknys sieka dar XI amžių. Etnologas prof.

Šiandien yra minima Šv. Florijono, gaisrų sergėtojo diena. Etnologas, gamtos mokslų daktaras Libertas Klimka sako, kad anksčiau gaisrai būdavo didžiulė bėda Lietuvoje, todėl nieko keisto, kad ieškodami pagalbos žmonės likimą perdavė į sergėtojo rankas. Pasidalinti šios dienos išskirtinumu bei žinia, kokių orų galime tikėtis, etnologas sutiko ir su tv3.lt naujienų portalo skaitytojais.

Šiltas ir saulėtas balandis neužsitęsė – sugrįžo vėsūs orai, vėl pasirodė šalnos. Gegužė džiugių žinių neatneš – pirmasis dešimtadienis nusimato darganotas, termometrų stulpeliai sunkiai sieks šypseną keliančius rodiklius. Vis tik sekantys gamtos ženklus jau žino, kada tikėtis atšilimo ir kokios vasaros laukti. Sugrįžusios kregždutės ir gegučių kukavimo aidas dar nesusprogus medžiams miškuose pranašauja, kokia vasara bus Lietuvoje.

Kelias dienas džiuginę kone vasariškai šilti orai, panašu, baigiasi – etnologas, profesorius Libertas Klimka pastebi, kad nusimato nemažai kritulių, tačiau yra ir gera žinia – kuo gausesni krituliai, tuo mažesnė tikimybė, kad užklups šalnos. Šiandieną, balandžio 25-ąją – Daržų diena, po šalies krikšto sutapatinta su šv. Morkaus švente. Tai – daržo sėjos pradžios metas. „Sakydavo, kad jau laikas pradėti rūpintis daržais. Bet, matyt, senovėje tai buvo su mitologija susijusi diena.

Šiandien minima Lietuvos nacionalinio paukščio diena. Teigiama, kad vienas po kito parskridę gandrai išvaiko paskutinius žiemos ledus, gamtoje ima busti tikrasis pavasaris. Ko šią dieną galime tikėtis ir kokie orai mūsų laukia ateityje apžvelgė etnologas, gamtos ženklų stebėtojas prof. Libertas Klimka. Profesorius pasakoja, kad gandrai Lietuvoje yra vadinami įvairiausiais pavadinimais – starkais, gužais, gužučiais, busilais, bacionais ir net didučiais.

Savaitgalį dauguma Lietuvos gyventojų negalėjo atitraukti akių – į Lietuvą sugrįžo pirmieji gandrai. Kai kurie mano, kad jų grįžimas – šiltų orų ir tikro pavasario ženklas. Visgi, gamtos ženklus stebintis lietuvis, etnologas Libertas Klimka sako, kad gandrai galėjo ir apsigauti, šilti orai atslinks neskubėdami. Libertas Klimka mano, kad pasirodę pirmieji gandrai į Lietuvą suskubo grįžti pajutę pirmą šiltų orų bangą.

Kovo 10-oji – 40-ties paukščių diena. Ši diena taip vadinama neatsitiktinai – apytikriai tiek rūšių paukščių išskrenda žiemoti į šiltus kraštus, o pavasarį pradeda sugrįžti į Lietuvą. Senoliai laukdavo sugrįžtančių paukščių ir šią dieną spėdavo, kokie orai laukia. Etnologas, profesorius Libertas Klimka pažymi, kad protėviams, ypač besiverčiantiems žemės ūkiu, paukščių sugrįžimas buvo svarbus – jie praneša apie sugrįžtantį pavasarį.

Vos prasidėjus kovo mėnesiui, visi jau laukia šiltų, pavasariškų orų. Tačiau jų, panašu, dar teks palūkėti, nes pavasaris ateiti neskubės. Daugelis kovo mėnesio švenčių pavadintos paukščių vardais. Kovo 4-ąją minima varnėnų diena, o kovo 10-ąją minėsime 40-ties paukščių dieną, o bažnytiniame kalendoriuje ši diena prilyginama 40 kankinių dienai.

Šiandien – kalendorinės žiemos pabaiga, o kovo 1 diena žymi kalendorinio pavasario pradžią. Nors gamta pamažu rodo, kad artėja pavasaris, jis neskuba pasirodyti. Vis dėlto, senoliai pirmąsias keturias kovo dienas stebėdavo orus ir spėdavo, kokie orai lydės visais keturiais metų laikais. Kovo pirmoji diena atspindėdavo, koks bus pavasaris, antroji – vasarą, trečioji – rudenį, o ketvirtoji parodo, ko tikėtis žiemą.

Už lango čiulbantys paukšteliai ir pamažu iš žiemos užmigdytos žemės lendantys pirmieji žibuoklių žiedeliai primena, kad kalendorinės žiemos dienų liko visai mažai. Nors dažniausiai tikimės greitu metu sugrįžtant šiltų ir gaivių pavasario orų, tačiau gamtos ženklus stebintis Libertas Klimka sako turintis liūdnų žinių – pavasaris atplauks dar negreitai. Vienas pirmųjų paukščių, kuris pavasarį sugrįžta atgal į gimtinę iš šiltųjų kraštų yra vieversėlis.

Į Lietuvą sugrįžtantys paukščiai gražaus, šilto pavasario Lietuvai nežada. Šylančių orų ir pavasario simbolis – vieversys šiemet į šalį sugrįžo per anksti. Senolių išmintis byloja, kad dėl to pavasaris bus ilgas ir šaltas. O vieversio dieną Lietuvoje lydi tradicijos, pavyzdžiui, prieš pradedant šildyti pavasario saulei merginos seniau nuogos voliodavosi sniege. Nors už lango dar žiema, būtent vasario 24 d. minima vieversio diena.

Šalies miestai ir miesteliai šiandien ūžė nuo linksmybių, o ore tvyrojo ne tik sočių blynų kvapas, bet ir deginamos Morės dūmų debesys. Tiesa, ne visur – Vilnius nusprendė senąsias tradicijas pakoreguoti ir Užgavėnių simbolį Morę – ne sudeginti, o ištekinti bei išsiųsti į povestuvinę kelionę į Tailandą. Kai kuriuos etnologus toks šventės rengėjų sprendimas nustebino ir papiktino – sprendimą Morę ištekinti jie vadina pasityčiojimu iš tradicijų.

Šiandien, kuomet visi iš kiemo varo lauk žiemą ir kepa blynus, yra puiki diena atsigręžti ir į artėjančio pavasario orus. Anot etnologo Liberto Klimkos, stebint orus galima gerokai nusivilti, kadangi iki šiol buvę visi gamtos ženklai rodo tik vieną – pavasaris bus vėsus, šilumos teks gerokai palaukti. Vakar buvo minimi Mėnulio nauji metai arba kitaip, Kumeliuko krikštynų šventė.

Ne daug kas žino, kad vasario 2 dieną yra minima Perkūno diena. Teigiama, kad ši šventė, dar kitaip vadinama Grabnyčiomis, žymi antrąjį gamtos žingsnį link pavasario. Šią dieną, taip pat kaip ir per pusiaužiemį, verta atkreipti dėmesį į gamtos siunčiamus ženklus. Etnologas prof. Libertas Klimka teigia, kad šie padės nuspėti ateities orus. „Kaimo žmonės jau kadaise bus pastebėję, kad antrajam metų mėnesiui stojus, keičiasi vyraujančio vėjo kryptis.

Kalendoriuje sausio 25-oji žymi pusiaužiemį. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad ši diena parodo, kokių orų galime tikėtis likusią žiemą bei pavasarį. Gamtos ženklus stebintis vyras pasakė, į ką šiandieną reikėtų atkreipti dėmesį. Senų senovėje žmonės laukdavo žiemos vidurio, kad galėtų tą dieną nuspėti būsimus orus ir planuoti į ateitį darbus. Teigiama, kad pusiaužiemio dienos priešpiečio oras atitinka pirmąją, o popietinis – antrąją žiemos pusę.

Šiandieną minima ypatinga diena – saulėgrįžos šventės pabaiga, kitaip žinoma kaip Trijų Karalių diena. Etnologas Libertas Klimka teigia, kad saulėgrįžos šventė truko lygiai 12 dienų ir per šį laiką prisidėjo tiek pat minučių šviesaus paros laiko. Kuo įdomi Trijų Karalių diena ir kokių orų galime tikėtis, etnologas sutiko pasidalinti ir su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.

Šiandien – trumpiausia metų diena, kitaip vadinama saulėgrįža. Jau šį savaitgalį švęsime šv. Kalėdas, kurios yra ne tik kūdikėlio Jėzaus gimimo diena, tačiau ir saulės sugrįžimo šventė, kuri žymi ilgėsiančių dienų pradžią. Kuo ypatingas šis laikotarpis ir kokių orų galime tikėtis per šventes sutiko pasidalinti etnologas, gamtos ženklų žinovas Libertas Klimka. Saulėgrįžos šventės – žiemos ir vasaros dalija kalendorių į dvi dalis.