• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Visai neseniai klaipėdietė Jolita norėjo atsipalaiduoti ir išeiti pasivaikščioti po miestą. Vis tik bevaikštinėdama netoliese Klaipėdos universiteto ji aptiko neįprastą radinį – masyvų, dėmėtą, dar niekada nematytą grybą, augantį visai šalia Universiteto stotelės.

4

Visai neseniai klaipėdietė Jolita norėjo atsipalaiduoti ir išeiti pasivaikščioti po miestą. Vis tik bevaikštinėdama netoliese Klaipėdos universiteto ji aptiko neįprastą radinį – masyvų, dėmėtą, dar niekada nematytą grybą, augantį visai šalia Universiteto stotelės.

REKLAMA

Jolita tokio radinio anksčiau nebuvo aptikusi, tad padarė kelias grybo nuotraukas ir pasidalijo jomis socialiniuose tinkluose.

Susisiekus su klaipėdiete, ji sutiko su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinti šiomis nuotraukomis.

REKLAMA
REKLAMA

„Sekančią dieną grybas jau buvo pajuodęs“, – įdomybe dalijosi Jolita.

REKLAMA

Radinį pakomentavo gamtininkas

Apie šį neįprastos išvaizdos grybą skaitytojams papasakojo gamtininkas Deividas Makavičius. Jis atskleidė, kad tai – grybas Šveinico rudapintė.

Pasak jo, anksčiau šis grybas buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau dabar jau nebėra. Vis tik, gamtininkas pridėjo, kad tokį grybą aptikti nėra dažnas reiškinys.

REKLAMA
REKLAMA

„Dažniausiai jis aptinkamas brandžiuose, sausuose pušynuose. Jis priklauso afiloforiečių grupei, o skaidant dar smulkiau – kempiniečių grupei.

Žmonės mato, kad toks grybas yra panašios formos į kempinę. Jie juos pastebi augančius ant medžių ar kelmų“, – atskleidė gamtininkas.

Pasak specialisto, tokių kempiniečių, kaip šis, Lietuvoje yra daugiau nei 400 rūšių. Jie dažnai pastebimi augantys ant medžių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Anot jo, ne vienas mano, kad toks grybas medžiui kenkia, tačiau nevertėtų daryti išvadų per anksti – jie ant medžių auga jau tik paskutinėje medžio gyvybinėje stadijoje.

„Kai kurios kempiniečių grybų rūšys ardo jau  negyvą medieną, skaido ląsteles ir vėl tas pats medis grįžtą į dirvožemį, iš kurio maisto medžiagų gauna kiti medžiai.

REKLAMA

Jeigu jų nebūtų, turėtume daug nuvirtusių, išlūžusių medžių, mes praeiti pro mišką negalėtume. Tad jie atlieka svarbų vaidmenį.

Visgi, miškininkų jie laikomi kenkėjais, nes pagreitina medienos žūtį ir pablogina būklę“, – informavo jis.

Greitai besikeičiantis grybas

Aptarus šio grybo naudą gamtai, D. Makavičius taip pat papasakojo apie jo naudą žmogui.

REKLAMA

Pasak jo, lietuviai įpratę į grybus žvelgti kaip į maistą, vis tik šios funkcijos Šveinico rudapintė neatlieka.

„Didelės mitybinės reikšmės šie grybai neturi. Žinoma, kelios jų rūšys yra valgomos, kaip, tarkime, valgomoji voveraitė, kuri jiems priklauso.

Visgi, šiai rūšiai priklausantys grybai daugiau naudojami vaistams“, – atskleidė specialistas.

Taip pat jis pridūrė, kad šis grybas yra linkęs greitai keistis, dėl to ragino nenustebti pamačius jo pokyčius.

„Šie grybai, jų spalvos ir vaisiakūniai keičiasi. Tarkime, pirmą kartą jį aptikus ir atėjus apžiūrėti jo vėlesniu laiku gali atrodyti, kad čia visai kitas grybas“, – paaiškino D. Makavičius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų