Rugsėjį publikuotame mokslo žurnale Estijos mokslininkai aprašė du kiek anksčiau įvykusius žmogaus užsikrėtimo viena iš šių kirmėlių rūšių – Dirofilaria repens – atvejus. Skelbiama, kad tai yra pirmi tokie molekuliškai patvirtinti atvejai. Abiem atvejais pacientėms buvo nustatyti skausmingi poodiniai mazginiai dariniai veido srityje.
Pirmiausia žinoma kaip šunų parazitinė liga
Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, entomologė Milda Žygutienė, ši liga būdinga vidutinei klimato juostai, o ją galintys perduoti uodai yra paplitę visur.
Tačiau pirmiausia dirofilariozė yra žinoma kaip šunų parazitinė liga. „Uodai sukanda šunį, išsivysto kirmėlaitės ir pažeidžia širdį. O žmogus yra tik atsitiktinė uodų auka ir parazito šeimininkas.
Taip gali nutikti, kai yra labai didelė uodų gausa ir, aišku, jų populiacijoje turi cirkuliuoti tos dirofiliarijos. Ir jeigu vienas žmogus būna daugkartinai sukąstas uodų, gali taip atsitikti“, – aiškino specialistė.
Turėjo būti fiksuota ir Lietuvoje
Pasak pašnekovės, kadangi ši liga nėra registruojama, jos paplitimą nustatyti sunku.
„Žinome tik tiek, kiek iš literatūros, jeigu specialistai aprašo kažkokius įdomius atvejus. Jeigu remsimės žodinė informacija, Lietuvoje parazitologijos laboratorijoje, man atrodo, buvo nustatytas žmogaus atvejis. Bet jie to nepopuliarino, niekur nepaskelbė.
„Uodai sukanda šunį, išsivysto kirmėlaitės ir pažeidžia širdį. O žmogus yra tik atsitiktinė uodų auka ir parazito šeimininkas.“
Remiantis tuo negalima atmesti, kad šios ligos atveju pas mus jokiu būdu nebus. Latviai, man rodos, tyrė šunis, buvo veterinarų skelbtų straipsnių apie šunų užsikrėtimus. Taigi tai yra žinoma ši liga, tai jokia naujiena, tik ji yra reta“, – komentavo M. Žygutienė.
Susergama ne iškart
Pašnekovės pastebėjimu, jei paprastai šia parazitine liga užsikrečiama vasarą, kai uodų yra daugiausiai, susergama tik žiemą.
„Toks ilgas inkubacinis periodas susijęs su tuo, kad ta kirmėlaitė turi išsivystyti. Bet, kaip minėjau, vietiniai užsikrėtimo atvejai galimi tik esant didelei uodų populiacijai ir užsikrėtusiems gyvūnams, nuo kurių tą ligą žmogui pernešti ir gali.
Šiaip, literatūros duomenimis, visur nurodoma, kad, tikėtina, susirgimo atvejų yra daugiau, tačiau jie nebūna paskelbti. Kitas dalykas, kad priklausomai nuo kirmėlės paveiktos kūno vietos liga gali būti ir nepastebėta“, – komentavo entomologė.
Gali būti matoma plika akimi, kaip kirmėlė juda
Specialistės aiškinimu, nors dauguma žmonių, užsikrėtusių dirofilarioze, nejaučia jokių negalavimų, užsikrėtus Dirofilaria repens kirmėlių lervomis dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda.
Šie mazgeliai dažnai yra jautrūs, gali sukelti deginimo jausmą, niežėjimą. Jie gali būti nepaslankūs arba migruojantys. Mazgeliai gali atsirasti įvairiose kūno odos vietose, tačiau dažniausiai atvirose odos vietose (galvos, rankų, kojų, krūtinės, akių vokų, skruostų), kartais lervos randamos krūties audinyje, lervas galima pamatyti burnos gleivinėje, akies junginėje.
„Yra Rusijoje aprašyti atvejai, kai jie atsiranda veido srityje. Be to, ta kirmėlaitė šiaip po oda juda ir keičia dislokacijos vietą, pavyzdžiui, nuo viršutinio antakio gali nusileisti po žandikauliu. Ir kai ji juda, plika akimi ir matoma, kaip juda tas susidaręs mazgelis.
Dauguma žmonių, užsikrėtusių dirofilarioze, nejaučia jokių negalavimų, užsikrėtus Dirofilaria repens kirmėlių lervomis dažniausiai atsiranda mazgeliai po oda.
Tai jei atėjęs pas gydytoją žmogus pradės pasakot, kaip jam čia gumbelis po oda juda, gali gauti konsultaciją pas kitos specializacijos gydytoją. O to aprašyto užsikrėtimo atveju tiesiog pati gydytoja apžiūros metu pati pastebėjo, kaip tas darinys bando keisti vietą“, – dėstė NVSC specialistė.
Pašnekovė pridūrė, kad, ankstesnės literatūros duomenimis, daugiausiai atvejų buvo skelbta Italijoje, Graikijoje, Ispanijoje, iš viso Europoje buvo aprašyta apie 400 atvejų.
„O tokie šunų ligų atvejai ligų Šiaurės Europoje irgi yra aprašyti. Bet dabar, kai su šunimis ir keliaujama, tai galima užsikrėsti ir Pietų Europoje. Tačiau ir mūsų klimato juostoje tokie susirgimai nėra kažkoks stebuklas, ir Baltarusijoje buvo aprašyti.“
Šalinama chirurginiu būdu
Žmonėms dirofilariozė nustatoma atliekant rentgenogramą, atsiradus mazgeliams po oda, akių junginėje pamačius kirmėlę. Liga gydoma kirmėlę pašalinant chirurginiu būdu.
Paklausta, ar gali turėti kažkokių pasekmių sveikatai ilgesnėje perspektyvoje, specialistė teigė, kad visko žinoti negalima.
„Tie atvejai, kurie aprašyta, situacija išspręsta chirurginiu būdu ir viskas. O kas nėra aprašyta, ką mes žinome. Vis tik tai yra gyvas organizmas, jis juda, gyvena, gali išskirti ir kažkokius savo produktus, kurie nėra įprasti žmogaus organizmui.
Gyvendama po oda ji gali sukelti ir kažkokį deginimo pojūtį, niežėjimą, kas ir psichiškai veikia žmogų. Šunų atveju, kaip minėjau, pažeidžiama širdis, praeinamos visos kirmėlės vystymosi fazės.
Tiesiog verta žinoti, kad tokia liga yra, maža kas, gal žmogus paskaitys, ir susidurs su tokiu atveju“, – pastebėjo M. Žygutienė.
Stebi uodų antplūdį
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad pastaruoju metu gyventojai skundžiasi dėl, atrodytų, kaip niekada aktyvių uodų.
Apie kraujasiurbius vabzdžius ir jų paplitimą plačiau papasakojusi Gamtos tyrimų centro vyresnioji darbuotoja dr. Rasa Bernotienė patvirtino, kad antroje vasaros pusėje, jau rudeniop uodų išties yra gausu.
„Tai nėra būdinga kiekvienam rudeniui, turėjome keletą rudens sezonų, kai uodų praktiškai nebuvo, todėl įpratome prie to gero, kai uodų nėra. Šiemet uodų tikrai yra ir todėl taip atrodo, kad vyksta kažkas ypatingo“, – komentavo ji „Žinių radijui“.
Specialistė priminė, kad ši vasara buvo labai drėgna, lietaus pakako, o uodų lervos veisiasi stovinčiame vandenyje.
„Tai jeigu yra kokia bala pelkutėje, kurioje yra daugiau vandens, vandens statinė, kurioje vanduo nejudinamas ir neišlaistomas stovi bent kokias 5 dienas, tai yra puikios vietos uodams veistis. Antras veiksnys yra šiluma, vasarą jos gal kiek ir pagailėta buvo, bet dabar tos šilumos tikrai turime apsčiai, tai yra jau kurį laiką besitęsiantis šilumos laikotarpis, kuris irgi yra labai palankus uodams veistis“, – kalbėjo R. Bernotienė.
